- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-30
- Bylos Nr.
- I-2782-505/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00530-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“
- Trečiasis asmuo
- A. P.
dalyvaujant pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Rimai Matusevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“, tretysis suinteresuotas asmuo A. P., dėl sprendimo atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašymu prašo panaikinti Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ 2014-03-24 rašte Nr. L-(D)-083 ir 2014-04-02 rašte Nr. L-(D)-089 priimtą sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą A. P. (b.l. 5-7).
Pareiškėjas prašyme nurodė, o pareiškėjo atstovė posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau - Kauno apskr. VPK) 2014-03-10 raštu Nr. 20-S-745 ir 2014-03-27 raštu Nr. 20-S-933 kreipėsi į Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga" (toliau - Profesinė sąjunga) gauti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui A. P.. Profesinė sąjunga 2014-03-24 raštu Nr. L-(D)-083 ir 2014-04-02 raštu Nr. L-(D)-089 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (griežtą papeikimą) pareigūnui motyvuodami tuo, jog pareigūnui A. P. žadama skirti tarnybinė nuobauda už jo narystę profesinėje sąjungoje, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Pakartotinai rašte nurodė, kad turėtų pateikti papildomus įrodymus dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, nors antrą kartą 2014-03-27 raštu Nr. 20-S-933 Profesinei sąjungai susipažinti buvo išsiųsta visa tarnybinio patikrinimo medžiaga. Profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui A. P. yra nepagrįstas. Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad policijos pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673, 44 p. nurodyta, kad atvykęs į įvykio vietą, policijos patrulis privalo: „jei vykdomas teisės pažeidimas, imtis visų teisėtų priemonių jam užkardyti" (44.4 p.), „išsiaiškinti įvykio aplinkybes" (44.5 p.). Šios instrukcijos 47 p. nurodyta, kad „policijos patrulis nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Jei pažeidėjo pristatyti nėra galimybės, į policijos įstaigą pristatoma tik administracinio teisės pažeidimo medžiaga, o asmuo įpareigojamas atvykti nustatytu laiku". Viena iš Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyresniojo patrulio pareigybės aprašyme numatytų šias pareigas einančio statutinio valstybės tarnautojo funkcijų - „įstatymų nustatyta tvarka įformina ir nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas ir priima nutarimus". Patrulių veiklos instrukcijos 61.7 p. nurodyta, kad policijos patruliai, vykdantys eismo priežiūrą, privalo nustatyta tvarka įforminti eismo įvykių, Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones. Atlikus tarnybinį patikrinimą ir 2014-03-10 surašius tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-45 buvo konstatuota, kad Kauno apskr. VPK PR 5-ojo būrio vyresnieji patruliai A. P. ir Ą. M. 2014-02-04 patruliuodami tarnybiniu automobiliu VW GOLF, valst. Nr. AHG 084, ir apie 13.35 val. pagal Kauno apskr. VPK budėtojo nurodymą nuvykę adresu Kaunas, Partizanų g. 1, kur pažeidžiant KET (kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama") reikalavimus buvo pastatyta 11 automobilių, nesiėmė priemonių užkirsti kelio daromiems teisės pažeidimams, jiems įforminti, savo veiksmais pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., Policijos patrulių veiklos instrukcijos 44.4 p., 44.5 p., 47 p., 61.7 p. reikalavimus. Be to, vyresnysis patrulis A. P., 2014-02-04 patruliuodamas kartu su vyresniuoju patruliu Ą. M. tarnybiniu automobiliu, Kauno apskr. VPK budėtojui melagingai pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), vienas iš kelio ženklų buvo nusuktas, jį atsuko (dėl to nebuvo galima KET pažeidėjams taikyti poveikio priemonių), nors šiuo adresu (ar šalia šios vietos) jie nebuvo sustoję ir išlipę. A. P. sakė netiesą, elgėsi nesąžiningai, nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso nuostatų, kuriose numatyta, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi veikti sąžiningai (4.8 p.) ir vengti piktybiškai sakyti netiesą (4.20 p.). Pareigūnai A. P. ir Ą. M. padarė tarnybinius nusižengimus. Tarnybiniai nusižengimai padaryti tyčia. Šių pareigūnų tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Sunkinančios aplinkybės: tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių pareigūnų, per vienerius metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas (Kauno apskr. VPK viršininko 2014-01-06 įsakymu Nr. 20-TE-8 už Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20 p., 20.8 p. ir 20.9 p. reikalavimų pažeidimus A. P. ir Ą. M. skirtos tarnybinės nuobaudos - pastabos). 2014-03-10 patvirtintoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-45 Kauno apskr. VPK PR 5-ojo būrio vyresniajam patruliui A. P. už Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., Policijos patrulių veiklos instrukcijos 44.4 p., 44.5 p., 47 p., 61.7 p., Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.8 p. ir 4.20 p. reikalavimų pažeidimus buvo pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą -griežtą papeikimą. Dėl sutikimo skirti nuobaudą pareigūnui A. P. Kauno apskr. VPK 2014-03-10 raštu Nr. 20-S-745 ir 2014-03-27 raštu Nr. 20-S-933 kreipėsi į Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga". Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime yra pasisakyta, jog profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui - profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą varžo darbdavio teises. Tarnyba vidaus reikalų įstaigose grindžiama statutiniais santykiais. Profesinės sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo (Vidaus tarnybos statuto 44 str. 2 d.). Minėtos teisės normos nustato profesinėms sąjungoms pareigą savo teisėmis naudotis sąžiningai, protingai, jomis nepiktnaudžiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisių. Statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams ir didesnius reikalavimus. Tinkamas drausmės užtikrinimas - vidaus reikalų įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeldamas pavojų viešam interesui, tuo labiau, jog akivaizdžiai matyti, kad A. P. padarytas tarnybinis nusižengimas nėra susijęs su naryste Profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga be motyvų atsisako duoti sutikimą pareigūnui A. P. skirti tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą ir tuo pažeidžia darbdavio teises.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atsiliepimu į prašymą ir jo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė (b.l. 45-49), o atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, profesinės sąjungos „Sandrauga" padalinys Kauno apskrities policijos pareigūnų ir darbuotojų profesinė sąjunga, renkamasis organas (komitetas) į susirinkimą priimti sprendimo nebuvo sušauktas, kadangi atsakovas neturėjo pakankamai duomenų pateikti komitetui. Pateikus tik turimą medžiagą, komiteto sprendimas būtų gan lengvai nuspėjamas - neduoti sutikimo, kadangi pareiškėjas net ir po dviejų raštų, nepateikė jokių duomenų, kodėl trečiajam asmeniui norima skirti griežtesnę nuobaudą (griežtą papeikimą) nei kartu su juo dirbusiam pareigūnui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą yra išaiškinta, kad profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tuo aspektu, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Teismas taip pat pabrėžė, kad tam tikras faktinių aplinkybių vertinimas (t.y. svarstant duoti ar neduoti sutikimą) yra neišvengiamas, tačiau jis turi būti atliekamas tik tokia apimtimi, kad nebūtų peržengiama profesinei sąjungai suteikta diskrecija nuspręsti tik dėl (ne)sutikimo paskirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Taigi, administracinių teismų praktika lemia, kad tarnybinio patikrinimo medžiagos (duomenų) tyrimas yra būtinas, o be duomenų pateikimo to padaryti neįmanoma. Taip pat paminėtina, kad profesinė sąjunga turi teisę gauti prašomą informaciją ir kitų teisės aktų pagrindu. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą — atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesines sąjungos renkamojo organo sutikimas. Lietuvos Respublikos darbo 134 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (šio Kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo. Profesinės sąjungos ar darbo tarybos pirmininkas jų kadencijos laikotarpiu taip pat negali būti atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą be išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimo. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą, atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuo pareiškimo gavimo. Darbuotojams atstovaujantis organas sutikimą ar nesutikimą atleisti darbuotoją iš darbo turi pateikti raštu. Jeigu per šį laikotarpį darbuotojams atstovaujantis organas darbdaviui atsakymo neduoda, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį. Paminėtų teisės aktų analizė leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad subjektas, kuris turi pateikti atsakymą į darbdavio prašymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra profesinės sąjungos renkamasis organas. Pareiškėjas ginčija Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga" pirmininko 2014-03-24 pasirašytą raštą Nr. L-(D)-083 ir 2014-04-02 raštą Nr. L-(D)-089. Pagal Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga" įstatus, pirmininkas yra aukščiausias vienasmenis valdymo organas. Taigi 2014-03-24 ir 2014-04-02 raštai turi būti traktuojami kaip informacijos, kurios pagrindu renkamasis organas turėtų priimti sprendimą, pareikalavimas. Pareiškėjas turėjo galimybę įstatymų nustatyta tvarka pateikti renkamajam organui -komitetui susipažinti visą tarnybinio patikrinimo medžiagą, bet to nepadarė. Dėl šios priežasties (informacijos trūkumo) renkamasis organas (komitetas) nebuvo sukviestas ir joks komiteto sprendimas (sutikimas ar nesutikimas, kuris gali būti skundo dalyku) priimtas nebuvo. Negavęs reikiamai įforminto (aiškaus) renkamojo organo atsakymo, (pozicijos) darbdavys turėjo pilną teisę, įstatyme numatytais terminais ir tvarka tęsti drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą. Tačiau dėl neaiškiu priežasčių darbdavys pasirinko skųsti teismui užklausą dėl dokumentų pateikimo. Šie skundžiami informacijos užklausimai nesukuria jokių teisinių pasekmių ir nepaneigia jo teisės taip organizuoti vidaus tarnybos statutinių pareigūnų darbą, kad būtų pasiekti šiai sistemai keliami tikslai. Taigi tai lemia, kad prašymas yra nepagrįstas, kadangi profesinės sąjungos pirmininko pasirašyti raštai negali būti skundžiami nagrinėjant tokio pobūdžio bylas.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje prašė bylą nutraukti. Taip pat nurodė, jog sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija atsiliepime į prašymą ir pabrėžė, jog šiuo metu nei sutikimas, nei nesutikimas nebuvo duotas, todėl pareiškėjas galėjo tęsti drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą, o skundžiamieji raštai nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Administracinė byla nutrauktina.
Nustatyta byloje esančiais įrodymais, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno apskr. VPK) viršininko pavedimu Kauno apskr. VPK Vidaus tyrimų skyriuje 2013-02-10 pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės vado G. G. 2014-02-07 tarnybinį pranešimą dėl Kauno apskr. VPK PR 5-ojo būrio vyresniųjų patrulių Ą. M. ir A. P. veiksmų 2014-02-04. Atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo pasiūlyta Kauno apskr. VPK PR 5-ojo būrio vyresniajam patruliui A. P. už Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., Policijos patrulių veiklos instrukcijos 44.4 p., 44.5 p., 47 p., 61.7 p., Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.8 p. ir 4.20 p. reikalavimų pažeidimus skirti tarnybinę nuobaudą griežtą papeikimą (b.l. 8-37). Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 d., Kauno apskr. VPK viršininkas 2014-03-10 raštu Nr. 20-S-745 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą" kreipėsi į Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininką dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą šios profesinės sąjungos nariui pareigūnui A. P. (b.l. 38).
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas 2014-03-24 raštu Nr. L-(D)-083 prašė Kauno apskr. VPK pateikti visą tarnybinio tyrimo medžiagą bei nurodė, jog nepateikus prašomų duomenų, prašo laikyti, jog profesinė sąjunga neduoda sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui A. P. (b.l. 39-40).
Kauno apskr. VPK 2014-03-27 raštu Nr. 20-S-933 pateikė Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ tarnybinio patikrinimo medžiagą (b.l. 41). Minėtą raštą profesinė sąjunga gavo 2014-03-31 (b.l. 42). Lietuvos profesinė sąjunga 2014-04-02 raštu Nr. L-(D)-089 pakartotinai prašė pateikti išsamią ir visapusišką 2014-03-24 raštu Nr. L-(D)-083 prašytą informaciją (b.l. 43).
Ginčas byloje kilęs dėl Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ 2014-03-24 rašto Nr. L-(D)-083 ir 2014-04-02 rašto Nr. L-(D)-089, teisėtumo ir pagrįstumo.
Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vidaus reikalų įstaigų pareigūnams yra suteikta teisė steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti. Šio statuto devintajame skirsnyje (43-45 straipsniai) yra reglamentuojami profesinių sąjungų veiklos ypatumai vidaus reikalų įstaigose.
Statuto 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t.y. pareigūnas, išrinktas į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus, atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Taigi Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis numato platesnes apsaugos garantijas vidaus reikalų sistemos pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, t. y. profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, išskyrus atleidimą iš tarnybos, yra privalomas visais atvejais skiriant nuobaudas profesinių sąjungų nariams, o ne tik profesinės sąjungos renkamojo organo nariams. Taip įstatymai aiškinami ir administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A7–1189–2003).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau- Tvarka) 29 punkte nustatyta, jog skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos nesutikimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tais atvejais, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-06. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011-12-02. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011).
Pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent, pirma, besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir antra, jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (administracinė byla Nr. A438-1661/2008). Teismų praktikoje, asmens suinteresuotumas suprantamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (administracinė byla Nr. A3-170/2004).
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šios bylos faktinę situaciją, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su prašymu į teismą dėl raštų, kuriuose buvo tik teikiami paklausimai dėl papildomos informacijos pateikimo (tarnybinio patikrinimo medžiagos ir kt. dokumentų), panaikinimo. Byloje taip pat nenustatyta, jog prašant raštuose nurodytos informacijos buvo pažeistos kokios nors pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo materialinį teisinį suinteresuotumą ir tariamą teisių pažeidimą iš esmės grindžia tuo, jog atsakovas nedavė sutikimo skirti pareigūnui tarnybinės nuobaudos.
Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjo ginčijami raštai yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris iš esmės negali būti siejamas su jo tariamai pažeistų teisių gynimu ABTĮ reglamentuojamame administraciniame procese. Ginčijamais raštais išdėstoma atsakovų nuomonė ir prašoma pateikti pareiškėjo papildomos informacijos, kad galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl profesinės sąjungos nario sutikimo skirti ar neskirti tarnybinę nuobaudą. Minėtuose raštuose nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluota pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, nesuformuluotas joks akivaizdus atsakovo valinis pareiškėjui skirtas patvarkymas (leidimas skirti ar neskirti tarnybinę nuobaudą), juo nėra keičiama pareiškėjo teisių ar juridinių pareigų apimtis.
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininko 2014-03-24 raštas Nr. L-(D)-083, kuriuo buvo prašoma Kauno apskr. VPK pateikti visą tarnybinio tyrimo medžiagą (b.l. 39-40) bei 2014-04-02 raštas Nr. L-(D)-089, kuriuo pakartotinai buvo prašoma pateikti išsamią ir visapusišką 2014-03-24 raštu Nr. L-(D)-083 prašytą informaciją (b.l. 43) nėra sprendimai, kuriais profesinė sąjunga nesutiko skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą A. P. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ įstatų 42, 42.7 ir 48, 48.4 punktų prasme (b.l.61-71).
Sprendimas nesutikti skirti tarnybinę nuobaudą turi būti priimtas profesinės sąjungos renkamojo organo („Sandrauga“ komiteto, padalinio komiteto) sprendimu, o šiais skundžiamais raštais vienasmeniškai profesinės sąjungos pirmininkas tik prašė papildomos informacijos iš pareiškėjo, o sprendimas šiuo atveju nebuvo priimtas. Kaip matyti iš pateiktų Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ įstatų 48.4 punkto tik padalinio komitetas įstatymų nustatytais atvejais duoda (neduoda) išankstinį sutikimą dėl drausminės (tarnybinės) nuobaudos skyrimo arba atleidimo iš darbo (b.l. 61-71). Šiuo atveju komiteto sprendimas nebuvo priimtas.
Pareiškėjas per 14 dienų po papildomos medžiagos pateikimo atsakovui ir negavęs profesinės sąjungos renkamojo organo sprendimo, kuriuo būtų aiškiai išdėstytas sprendimas- sutinka ar nesutinka skirti profesinės sąjungos nariui pareigūnui tarnybinę nuobaudą, vadovaudamasis Tvarkos 29 punktu galėjo tęsti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūras, t.y. skirti ar neskirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui A. P.. Pagal aukščiau išdėstytas teisės normas bei pateiktą profesinei sąjungai medžiagą profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalėjo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė visą tarnybinio patikrinimo medžiagą atsakovui (kurią atsakovas gavo 2014-03-31). Teismas pripažįsta, kad Profesinė sąjunga turėjo pakankamai informacijos, reikalingos įvertinti, ar pareigūnui tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui, yra suformavęs praktiką (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), kad profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2006-02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748/2006, 2011-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.). Tam tikras faktinių aplinkybių vertinimas yra neišvengiamas, tačiau jis turi būti atliekamas tik tokia apimtimi, kad nebūtų peržengiama profesinei sąjungai suteikta diskrecija nuspręsti tik dėl (ne)sutikimo paskirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą. Profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teigė, jog tarnybinė nuobauda trečiajam suinteresuotam asmeniui galimai skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, kadangi nuobauda skiriama griežtesnė nei kitam pareigūnui.
Šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pateikęs išaiškinimą – išplėstinė teisėjų kolegija 2012-06-25 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, nurodė, kad profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo – ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Jeigu profesinė sąjunga nurodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje numatytas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas A. P. grindžiamas šio pareigūno naryste profesinėse sąjungose, jo atstovavimu vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba veikla profesinėse sąjungose. Tokių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nepateikė ir atsakovo atstovas bei trečiojo suinteresuoto asmens A. P. atstovas (ABTĮ 57 str. 1 d.).
Teismui nenustačius aplinkybių, jog ginčijami atsakovo raštai pareiškėjui sukeltų kokias nors teisines pasekmes ar darytų įtaką jo teisėms, darytina išvada, jog pareiškėjo skundžiami informacinio pobūdžio raštai niekaip neįtakoja jo teisių ar įstatymo saugomų interesų ir nesukelia jam jokių konkrečių ABTĮ 5 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. taikymo požiūriu reikšmingų teisinių pasekmių.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų teismas daro išvadą, jog pareiškėjo skundžiami raštai, t. y. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ 2014-03-24 raštas Nr. L-(D)-083 ir 2014-04-02 raštas Nr. L-(D)-089 jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Administracinę bylą Nr. I-2782-505/2014 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00530-2014-9) nutraukti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.