Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-224-387-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-12-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-03-01Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-01
Bylos Nr.
1A-224-387-2013
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-02160-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Valantinas (pirm.), Regina Pocienė, Jolanta Čepukėnienė
Kaltinamasis
J. P.
Nukentėjusysis
V. C.
Kategorijos

Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-224-387/2013

Teisėja Virginija Liudvinavičienė Teisminio proceso Nr. 1-18-1-02160-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2.;2.1.7.4.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. kovo 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Reginos Pocienės, sekretoriaujant Agnijai Lukaševič, dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui, išteisintojo J. P. gynėjai adv. Onai Kovarskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 str. 2 d., kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiosios V. C. prašymas atlyginti proceso išlaidas netenkintas.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą ir į saugyklą, o būtent: jis, nuo 2010-08-23 iki 2010-10-05, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslią valandą, veikdamas kartu su A. G. (kurio atžvilgiu Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-12-06 teismo priimtas baudžiamasis įsakymas), pastarajam pasinaudojus pagrobtu raktu, atrakino V. C. priklausančio buto, (duomenys neskelbtini) , duris, ir iš miegamojo spintos apatinės lentynos, pagrobė kelioninį krepšį, 100 Lt vertės, medžiaginę kuprinę 120 Lt vertės, jis paėmęs iš minėtos spintos viršutinės lentynos dėžutės raktą, įėjęs į tamsųjį kambarį atrakino ant spintos rankenėlių kabėjusią spynelę ir iš spintos pagrobė auksinį laikrodį, 2000 Lt vertės, keturis butelius degtinės, vieno vieneto vertė - 20 Lt, viso 80 Lt vertės, iš tamsiojo kambario iš prekybinių krepšių pagrobė: likerio butelį, 80 Lt vertės, vyrišką skėtį, 70 Lt vertės, 6 krištolinių taurių rinkinį, 80 Lt vertės, puodukų rinkinį, metaliniame stove, 40 Lt vertės, 2 vienetus kilimėlių, vieno vieneto vertė - 45 Lt vertės, viso 90 Lt vertės, svarstykles PHILIPS, maistui sverti, 160 Lt vertės, didelį krepšį, 8 Lt vertės, plaukų džiovintuvą PHILIPS, 60 Lt vertės, kelioninę dujinę viryklę, 400 Lt vertės, dvi moteriškas batų poras, vieno vieneto vertė – 140 Lt, viso 280 Lt vertės, 7 komplektus lininės dvigulės patalynės, vieno vieneto vertė 70 Lt, viso 490 Lt vertės, keturis frotinius rankšluosčius, vieno vieneto vertė - 10 Lt, viso 40 Lt vertės, 14 vienetų įvairių kvepalų buteliukų, vieno vieneto vertė – 15 Lt, viso 210 Lt vertės, du moteriškus raudonus šalikus, vieno vieneto vertė – 32 Lt, viso 64 Lt vertės, su minėtais daiktais kartu su A. G. iš buto pasišalino, tokiu būdu įsibraudamas į patalpą ir į saugyklą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai V. C. priklausantį, 4372 Lt vertės turtą.

Apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį konstatavo, jog byloje neįrodyta, kad J. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, todėl jis už tai negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį teismas negali remtis prielaidomis, išvedžiojimais ir samprotavimais. Nesant neginčytiniems kaltės įrodymams apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas nėra galimas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji V. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.; nukentėjusiosios V. C. prašymą dėl proceso išlaidų pirmos instancijos teisme atlyginimo patenkinti. Nurodo, kad byloje yra nustatyta, jog A. G. ir J. P. veikė kartu, t. y. jie kartu įsibrovė į patalpas ir tai suprato. 2011-12-16 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. nuteistas už V. C. priklausančių daiktų pagrobimą, tuo tarpu J. P. atžvilgiu pirmos instancijos teismas priėmė visiškai priešingą nuosprendį. Pasak apeliantės, tą aplinkybę, kad A. G. ir J. P. kartu pervežė daiktus patvirtino liudytojai V. N. ir V. K.. Be to, teismas neatsako į klausimą, kodėl A. G. buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, o J. P. – ne, nors pastarasis turėjo žinoti ką daro A. G.. Apeliantė pažymi, kad nusikalstama veika padaryta uždaroje patalpoje, abu į patalpą užėję asmenys žinojo, kad buto savininko nėra, jo sutikimo jie neturi ir joje jau nebegyvena. A. G. ir J. P. daiktus sudėjo į maišelius, todėl jų pamatyti niekas negalėjo. Apeliantės nuomone, tai, kad kiti liudytojai nematė pavogtų daiktų nereiškia, jog jie nebuvo pavogti. Nukentėjusiosios daiktai iš buto dingo, todėl jie negalėjo dingti A. G. ir J. P. nematant. Pasak V. C., 2012 m. gruodžio 21 d. apylinkės teismas priėmė neteisingą nuosprendį, nes neteisingai įvertino bylai svarbių aplinkybių visumą, nesirėmė A. G. parodymais, kuris neturi jokio suinteresuotumo dėl kaltinimų J. P., nepakankamai įvertino V. N. ir V. K. parodymus.

Teismo posėdyje prokuroras ir išteisintojo gynėja prašė nukentėjusiosios apeliacinio skundo netenkinti, paliekant galioti teisėtą ir pagrįstą pirmos instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios V. C. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų. Teismas išsamiai argumentuodamas nurodė, kad įrodymų, neginčijamai patvirtinančių J. P. kaltę byloje nėra.

Pripažintina, kad byloje surinkti duomenys yra prieštaringi, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai jų nepripažino įrodymais, leidžiančiais priimti J. P. apkaltinantį nuosprendį.

Pažymėtina, kad J. P. kaltė šioje byloje faktiškai buvo grindžiama vien A. G. parodymais. Pirmos instancijos teismas, vertindamas šio asmens parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, visiškai pagrįstai konstatavo, jog A. G. parodymai nėra nuoseklūs, nepatvirtinti kitais objektyviais duomenimis, todėl jų nepakanka J. P. kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmos instancijos teismo išvada sutinka. Pažymėtina, kad J. P. nuo pirmos savo apklausos nepripažino savo kaltės paėmęs svetimus daiktus. Tai, jog J. P. būtų parsivežęs kokių nors svetimų daiktų, nenurodė ir liudytoja R. P.. Pažymėtina ir tai, kad J. P. niekada neneigė, jog kartu su A. G. buvo užėjęs į nukentėjusiosios butą ir pasiėmė savo daiktus, kuriuos parsivežė namo tuo pačiu kategoriškai neigdamas paėmęs kokį nors svetimą daiktą. Apeliantės nurodomi liudytojai V. N. ir V. K. taip pat nenurodė ką nors žinoję, jog J. P. pagrobė svetimą turtą. Šioje byloje nebuvo surasti nei patys pagrobti daiktai, nei surinkta kitokių duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, kad J. P., būdamas kartu su A. G. nukentėjusiosios bute galėjo pasisavinti nukentėjusiajai priklausančius daiktus.

Pažymėtina, kad A. G. 2011 12 16 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nukentėjusios turto vagystės, tame tarpe ir dėl daiktų, kurių pagrobimu šioje byloje kaltinamas J. P.. Nukentėjusios V. C. manymu J. P. buvo A. G. bendrininkas, todėl pripažinus kaltu ir nuteisus A. G. nesuprantama kodėl išteisintas J. P.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad J. P. niekada nebuvo pripažintas A. G. bendrininku pagrobiant nukentėjusiosios V. C. daiktus. Priešingai, 2011 12 16 teismo baudžiamajame įsakyme yra nurodoma, kad „vadovaujantis LR BPK 255 str., teisme byla yra nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, teismas turi teisę vertinti tik teismui perduotų kaltinamųjų veiksmus, todėl šioje baudžiamojoje byloje aplinkybė dėl A. G. veikimo kartu su kitu konkrečiai įvardintu asmeniu yra šalintina iš kaltinimo, kadangi šioje baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas tik A. G. kaltės klausimas, o kitam asmeniui kaltinimai šioje baudžiamojoje byloje nėra pateikti, todėl negali būti sprendžiamas ir šio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas.“ Esant šioms aplinkybėms atmestinas ir šis apeliantės argumentas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas kruopščiai patikrino visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, betarpiškai ištyrė juos teismo posėdžiuose, vertino visus įrodymus kaip vieną visumą, todėl pirmos instancijos teismo išvada apie įrodymų, leidžiančių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nepakankamumą yra teisinga. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį ir į pagrobtų iš nukentėjusiosios buto daiktų kiekį, tai, jog tarp pagrobtų daiktų buvo nurodomi ir degtinės buteliai, krištolinės taurės, puodukų rinkiniai, t.y. lengvai dūžtantys daiktai, tuo pačiu sugretindamas šią aplinkybę su liudytojų parodymais bei padarydamas pagrįstą išvadą, kad ir ši aplinkybė kelia pagrįstas abejones dėl J. P. kaltės.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tad naikinti 2012-12-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nukentėjusiosios V. C. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algimantas ValantinasTeisėjai Jolanta ČepukėnienėRegina Pocienė