Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovo reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-75-659/2020 nustatyta, kad „S. M. 2019 m. vasario 14 d., apie 03.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, Kauno g. 6, Klaipėdoje, laikino sulaikymo patalpoje kumščiu smogė Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiajam postiniui M. K. į kairįjį skruostą taip padarydamas jam veido kairės pusės sumušimą su kairės akies vokų minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva, kraujo išsiliejimu po akies obuolio jungine, kas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Palangos miesto apylinkės teismo (nuo 2018 m. sausio 1 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-98­-83/2010, S. M. pripažintas neveiksniu, jo globėja ir įstatyminė atstovė - mama A. M.. Baudžiamojoje byloje Nr. M1-75-659/2020 konstatuota, kad S. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tačiau tiek veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu S. M. negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, jam tikslinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, o civilinius ieškinius - Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 30,52 Eur, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato - 1280,20 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir Joms prilygintų struktūrų skyriaus - 727,55 Eur žalos, paliko nenagrinėtus.

Ieškovas dėl šio įvykio patyrė nuostolius dėl žalos atlyginimo policijos pareigūnui M. K. tarnybos metu patyrusiam sveikatos sužalojimą, t. y. išmokėdamas nukentėjusiajam kompensaciją vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo (toliau - Sąrašas) nuostatomis. Dėl įvykio tarnyboje, dėl kurio buvo sutrikdyta M. K. sveikata atliktas tarnybinis patikrinimas ir surašyta išvada Nr. 30-IS3-16 „Dėl M. K. traumos“, kuria konstatuota kad nukentėjusysis traumą patyrė tarnybos metu vykdant Policijos įstatymo 5 straipsnyje numatytus uždavinius, o S. M. ranka suduodamas smūgį M. K. į veido sritį, atliko tiesioginius tyčinius aktyvius veiksmus nukreiptus prieš pareigūno M. K. gyvybę ar sveikatą, todėl tokie S. M. aktyvūs, priešiški, tyčiniai ir neteisėti veiksmai, dėl kurių M. K. patyrė fizinį poveikį lėmusią traumą, laikytini padidintos rizikos ir pavojaus šaltiniu pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Vadovaujantis Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2019 m. gegužės 31 d. pažymoje Nr. 901, priimtas ekspertinis sprendimas dėl to, kad nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2019 m. vasario 14 d., priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (taikomas Sąrašo 4.1.2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504 „Dėl Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ 3.2 papunkčiu, Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 5-V-548 „Dėl Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo patvirtinimo“, 6 ir 7 punktais, atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS3-16 „Dėl M. K. traumos“ bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotosios medicininės ekspertizės 2019 m. gegužės 31 d. pažymą Nr. 901, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2019 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 30-TE-545 „Dėl kompensacijos išmokėjimo M. K.“ pripažino, kad nukentėjusysis buvo sužalotas vykdydamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai ir nusprendė išmokėti jam 0,78 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Buhalterinės apskaitos valdyboje buvo apskaičiuotas M. K. 1280,20 Eur piniginės kompensacijos dydis ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas šias lėšas 2019 m. rugsėjo 10 d. išmokėjo nukentėjusiajam M. K. bankiniu pavedimu.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija. Kad asmuo atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nustato CK 6.280 straipsnis. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jos padaręs turi ją atlyginti pilnutinai. CK 6.278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens padarytą žalą atsako jo globėjas arba jį prižiūrėti privalanti institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovo prašomą priteisti 1280,20 Eur žalos, padarytos neveiksnaus S. M. neteisėtais veiksmais, atlyginimą, priteisti iš jo globėjos (mamos), t. y. atsakovės A. M.. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovės A. M. priteistinas 1280,20 Eur žalos atlyginimas.

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, todėl iš atsakovės A. M. valstybei priteistinas 28,50 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 93, 96, 268, 270, 279, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį visiškai tenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. M., 1280,20 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų, 20 ct) žalos atlyginimą, ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Priteisti iš atsakovės A. M. 28,50 Eur (dvidešimt aštuonių eurų, 50 ct) žyminį mokestį valstybei.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.