Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Eugenijus Antanauskas Baudž. byla Nr. 1A–435-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.11.1.; 1.1.11.10.; (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2008 m. lapkričio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-04 nuosprendžio, kuriuo:

E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 3 dalį šešerių metų laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, E. A. paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-04-14 nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir nustatyta galutinė septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008-04-21 iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-04-14 nuosprendį atliktos bausmės laikas.

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 92 straipsniu, V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, skiriant jam 12 mėnesių laikotarpiui auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su mokslu ar darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Priteista solidariai iš nuteistųjų E. A., V. G. ir R. K. nukentėjusiojo V. L. (V. L.) naudai 6 542,57 litų turtinės žalos atlyginimui ir 3 000 litų neturtinės žalos atlyginimui. Nuteistajam R. K. neturint savarankiškų pajamų ir turto, jam priklausančią priteisto ieškinio dalį – 2 180,86 litų turtinės žalos ir 1 000 litų neturtinės žalos atlyginimui – nuspręsta išieškoti iš jo atstovės pagal įstatymą – D. K..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. K., bet nuosprendis jam neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A., R. K. ir V. G. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, pavartoję fizinį smurtą, šaunamąjį ginklą ir peilį, pagrobė svetimą turtą, tai yra jie 2008-04-03, apie 16.30 val., poilsio parke, esančiame prie (duomenys neskelbtini), V. G. stovint už krūmų su beisbolo lazda ir saugant nusikaltimo vietą, E. A. kartu su R. K. priėjo prie nukentėjusiųjų V. L. ir N. L., kur E. A., pagrasindamas šaunamuoju ginklu, sudavė kumščiu du kartus V. L. į veidą, padarydamas netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą apatinės lūpos dešinėje pusėje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo pat metu R. K. pagrasinus peiliu, jie iš nukentėjusiųjų pagrobė asmeninius daiktus: iš V. L. pagrobė pinigus – 600 litų, 85 eurus, iš viso už 292,57 litų, 1 500 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N91“, 1 000 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson K 800i“, 1 200 litų vertės laikrodį „Seiko Kinetic“, 600 litų vertės auksinę apyrankę nuo rankos, 800 litų vertės auksinę grandinėlę nuo kaklo su 500 litų vertės pakabuku, 90 litų vertės kepurę; iš N. L. pagrobė 60 litų, 1 500 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7373“, 900 litų vertės laikrodį „Citizen Eco Drive“. Iš viso jie pagrobė V. L. priklausančio turto už 6 582,57 litus ir N. L. priklausančio turto už 2 460 litų.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vilmantas Ančiukaitis prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-04 nuosprendį, iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinant BK 92 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo nepilnamečiams atidėjimą, taikymą nuteistajam V. G., bausmę jam paskiriant atlikti pataisos namuose, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teigia, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. G., neteisingai taikė nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančias Baudžiamojo kodekso normas. Nurodo, kad pagal BK 81 straipsnio 1 dalį asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję 18 metų, taikomos BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu V. G. buvo suėję 18 metų, o nagrinėjant bylą nebuvo surinkta duomenų, kad jis pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir kad nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitinka BK 80 straipsnyje numatytą paskirtį, apylinkės teismas nepagrįstai taikė V. G. BK 92 straipsnį, reglamentuojantį bausmės vykdymo nepilnamečiams atidėjimą. Teigia, kad BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismas taikė nepasitelkęs į pagalbą specialisto ir nepasirėmęs jo išvada, nes pats teismas tokios išvados, kad V. G. socialinė branda prilygsta nepilnamečiui, padaryti negalėjo. Nurodo, kad V. G. veiksmai, priešingai negu nurodyta nuosprendyje, nusikaltimo padaryme nebuvo minimalūs, nes jis parūpino nusikaltimo bendrininkams šaunamąjį ginklą, peilį ir beisbolo lazdą. Byloje nėra duomenų, kad V. G. sirgo psichine liga, dėl patirtų traumų ar paveldėtų bei persirgtų ligų būtų sutrikęs jo fizinis ir psichinis vystymasis. Iš Klaipėdos miesto psichiatrinės ligoninės, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro ir Klaipėdos miesto priklausomybės ligų centro gauti pranešimai, kad V. G. nėra įrašytas į įskaitą. Todėl, prokuroro teigimu, apylinkės teismas netinkamai nuteistajam V. G. pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 81 straipsnio 2 dalį ir BK 92 straipsnį.

Gautas nuteistojo V. G. atsiliepimas, kuriuo prašoma atmesti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio apeliacinį skundą.

Prokuroras prašo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis E. A. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis V. G. ir jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliantas E. A. apeliaciniame skunde nurodė, kad šioje baudžiamojoje byloje nuosprendis buvo skelbiamas jam nedalyvaujant, todėl tokie apylinkės teismo veiksmai pažeidžia jo procesines teises. Toks apeliacinio skundo argumentas pagrįstas iš dalies.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad 2008-09-04 paskelbiant nuosprendį dalyvavo prokurorė, nukentėjusieji, kaltinamieji V. G. ir R. K., o kaltinamasis E. A. į tos dienos posėdį nebuvo etapuotas (t. 3, b. l. 27). Prokurorei, kaltinamiesiems V. G. ir R. K. nuosprendžio kopijos buvo įteiktos nuosprendžio paskelbimo dieną – 2008-09-04, o nuteistajam E. A. – 2008-09-16.

Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nes skelbiant nuosprendį kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas privalo būti posėdžių salėje (BPK 308 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis paskelbtas pažeidžiant nuosprendžio paskelbimo taisykles.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia klausimą, ar dėl to buvo suvaržytos įstatymo garantuotos nuteistojo E. A. teisės ir ar toks pažeidimas laikytinas esminiu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, visi nuteistieji buvo supažindinti su apylinkės teismo nuosprendžiu, visi jie turėjo realią galimybę apskųsti apylinkės teismo nuosprendį, ir tokia teise pasinaudojo vienas iš nuteistųjų – E. A.. Kaip minėta, nuosprendžio kopija jam buvo įteikta 2008-09-16, apeliacinį skundą teismui jis padavė nepraleidęs įstatymo nustatyto nuosprendžio apskundimo termino. Apeliantas E. A. deklaratyviai nurodė, kad buvo pažeistos nuosprendžio paskelbimo taisyklės, tačiau nenurodė, kokios jo, kaip proceso dalyvio, teisės buvo suvaržytos. Teisėjų kolegija neabejoja, kad toks pirmosios instancijos teismo pažeidimas laikytinas Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, tačiau nenustačius, kad dėl tokio pažeidimo buvo pažeistos ar kitaip suvaržytos apelianto E. A. teisės, neturi pagrindo tokio procesinio pažeidimo laikyti esminiu ir tuo pagrindu keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. A. nurodo, kad apylinkės teismas jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tik tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nustatoma bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimas yra situacija, kai kaltininkas savo noru, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Byloje yra duomenų, kad visi nusikaltimo bendrininkai buvo sulaikyti policijos pareigūnų, todėl E. A. prisipažinimą lėmė objektyvios aplinkybės, ir apylinkės teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, šios aplinkybės nustatymas būtų svarbus sprendžiant E. A. paskirtos bausmės pagrįstumo klausimą, tačiau nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde neginčija jam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio.

Nepagrįstas E. A. apeliacinio skundo argumentas dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos pakeitimo. Apylinkės teismas 2008-09-04 nuosprendžiu nuteistajam E. A. paskirtą galutinę subendrintą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę nustatė atlikti pataisos namuose. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. A., nenurodydamas motyvų, prašo pakeisti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės režimą iš pataisos namų į kalėjimo. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 63 straipsnio 1 dalis nustato, kad pataisos įstaigos, kurioje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, rūšį nustato teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (BK 52 straipsnio 3 dalis). Pagal BVK 62 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atvirosios kolonijos. BVK BVK 83 straipsnio 1 dalis nustato, kad kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus (labai sunkūs nusikaltimai yra tyčiniai nusikaltimai, už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo), taip pat iš pataisos namų perkelti nuteistieji ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Iš pataisos namų perkeltų nuteistųjų kategorijai priskiriami asmenys, kurie atlikdami terminuoto laisvės atėmimo bausmę padarė labai sunkų nusikaltimą ir jiems bausmę teismas nustatė atlikti kalėjime, tai pat nuteistieji, kurie pagal BVK 142 straipsnio 3 dalį, esant pataisos namų direktoriaus nutarimui dėl nuteistojo perkėlimo į kamerų tipo patalpas ir teikimui, Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu iš pataisos namų pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime. Kaip minėta, kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu E. A. nuteistas už nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl nėra pagrindo keisti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės režimą iš pataisos namų į kalėjimo, juolab, kad tokiu būdu būtų sugriežtintos jam paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymo sąlygos.

Prokuroro apeliacinio skundo argumentas dėl BK 92 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo nepilnamečiams atidėjimą, netaikymo nuteistajam V. G. ir realios laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimo nepagrįstas.

Prokuroras, prašydamas panaikinti nuteistajam V. G. BK 92 straipsnio taikymą, remiasi BK 81 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję 18 metų. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad BK 90–94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte ir 5 punkte numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį.

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad V. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję 18 metų, kad nagrinėjant bylą nebuvo surinkta iš kompetentingų institucijų – Klaipėdos miesto psichiatrinės ligoninės, viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro ir Klaipėdos miesto priklausomybės ligų centro – duomenų, kad V. G. sirgo psichine liga ar dėl patirtų traumų, paveldėtų bei persirgtų ligų būtų sutrikęs jo fizinis ir psichinis vystymasis, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad nuteistasis V. G. pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui.

Sprendžiant, ar asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję 18 metų, pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir ar baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų BK 80 straipsnyje numatytą paskirtį, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, teismas sprendžia, ar reikalingi specialisto paaiškinimai ar išvados (BK 81 straipsnio 2 dalis). Taigi baudžiamasis įstatymas neįpareigoja teismo remtis specialisto paaiškinimais ar išvadomis. Konkrečioje byloje teismas pats nusprendžia, ar reikalingos specialistų žinios. Nagrinėjamoje byloje teismui neprireikė specialistų pagalbos nustatant, kad V. G. pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui, ir tai nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kaip nepagrįstai nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo V. G. asmenybę, tai yra, kad jis anksčiau nebuvo teistas, nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimą, nustatęs, kad jo nusikalstami veiksmai lyginant su kitais bendrininkais nusikaltimo padaryme buvo minimalūs ir atsižvelgiant į tai, kad V. G. nusikalstamą veiką padarė tik ką suėjus 18 metų, nustatė, kad jis pagal savo socialinę brandą, padarytos veikos suvokimą prilygsta nepilnamečiui ir padarė išvadą, kad baudžiamosios atsakomybės nepilnamečiams ypatumų taikymas jam visiškai atitiktų BK 80 straipsnyje numatytą paskirtį. Su šia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Atsižvelgiant į asmens jauną amžių, akivaizdu, kad tik ką 18 metų sulaukusio jaunuolio asmenybė dažnai nėra pakankamai susiformavusi, todėl gali pasiduoti kitų asmenų įtakai, gali paklusti, jei jam vadovauja, vykdyti nurodymus, ir to priežastys gali būti įvairios - nestabilumas, nesugebėjimas adekvačiai vertinti situaciją ir kt. Formaliai nepilnametis gali būti sulaukęs baudžiamajame įstatyme numatyto amžiaus, tačiau jo socialinė ir emocinė branda gali atitikti žymiai jaunesnio žmogaus amžių, todėl jis gali elgtis lengvabūdiškai, nekritiškai, neatsakingai, lengvai pasiduoti kitų asmenų įtakai ir pan. Šios aplinkybės gali nulemti ir subjektyvią veikos pusę. Subjektas yra emociškai brandus asmuo, suvokiantis savo padėtį visuomenėje ir turintis tam tikrą intelektą. Šių elementų nevisavertiškumas dėl nepakankamo asmens išsivystymo lygio paprastai deformuoja ir valinį subjekto momentą.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. G. nėra baigęs pagrindinės mokyklos, sūnų mama apibūdino kaip labai gerą ir paslaugų žmogų, taip pat nurodė, kad sūnus serga epilepsija.

V. G. asmenybės formavimuisi galėjo turėti įtakos gyvenimo sąlygos – gyvenimas kartu su mama ir jos sugyventiniu nuomojame vieno kambario bute, tėvo nebuvimas šeimoje, mamos pamaininis darbas. Šios aplinkybės galėjo daryti įtaką nevisiškam nuteistojo V. G. pasaulėžiūros susiformavimui.

Sprendžiant V. G. socialinės brandos klausimą, jis buvo apklaustas apeliacijos teismo posėdyje. Taip pat buvo tiriami apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikti medicininiai dokumentai patvirtinantys, kad V. G. nuo vienerių metų serga epilepsija, nuo dešimties metų nuolatos gydomas, dėl šios ligos yra tik iš dalies darbingas - jo darbingumas yra tik penkiasdešimt procentų, tai patvirtina pateikta V. G. neįgaliojo pažymėjimo kopija. Visų šių ir anksčiau minėtų duomenų visuma patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, kad nuteistasis V. G. pagal socialinę brandą nusikalstamos veikos padarymo metu prilygo nepilnamečiui.

Prokuroro skunde teigiama, kad pats teismas negalėjo padaryti išvados, kad V. G. socialinė branda prilygsta nepilnamečiui, nes šio asmens veiksmai nusikaltimo padaryme, parūpinant nusikaltimo bendrininkams šaunamąjį ginklą, peilį ir beisbolo lazdą, nebuvo minimalūs. Tačiau su šiuo prokuroro apeliacinio skundo argumentu sutikti taip pat negalima. Iš bylos duomenų matyti, kad revolverį iš V. G. namų pasiūlė pasiimti E. A., kad nusikaltimo sumanytojas buvo taip pat E. A., kuris pasiūlė apiplėšti nukentėjusiuosius, kad plėšimo veiksmus atliko E. A. ir R. K., o V. G. tuo metu stovėjo už krūmų. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į V. G. jauną amžių, rodo, kad jis galėjo būti įkalbėtas kitų nusikaltimo bendrininkų elgtis nusikalstamai.

Įvertinus minėtas aplinkybes ir minimalią – mažiau negu dviejų mėnesių – ribą, skiriančią nepilnametystę nuo pilnametystės, bei atsižvelgiant į kitas nustatytas aplinkybes, kolegija nustato, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas nuteistajam V. G. taikyti BK 81 straipsnio 2 dalyje ir 92 straipsnyje nurodytas nuostatas, nes jis, nors nusikalstamos veikos padarymo metu ir buvo formaliai peržengęs nepilnametystės ribą, tačiau pagal socialinę brandą tuo metu prilygo nepilnamečiui.

Todėl V. G. BK 80 straipsnis, kuris numato nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus – užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų asmens amžių ir socialinę brandą, ribotų laisvės atėmimo bausmės ir didintų auklėjamojo poveikio priemonių taikymo galimybes, pritaikytas pagrįstai, taip pat pagrįstai nuteistajam V. G. pritaikytos BK 92 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiui, nuostatos.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. A. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio apeliacinius skundus atmesti.