- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- 2S-994-638/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00160-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Skolininkas
- žemės ūkio bendrovės „Panoterių ūkis“
- Kreditorius
- kooperatinės bendrovės „Blauzdžių agroservisas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės žemės ūkio bendrovės „Panoterių ūkis“ atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-465-490/2017 pagal kreditorės kooperatinės bendrovės „Blauzdžių agroservisas“ pareiškimą skolininkei žemės ūkio bendrovei „Panoterių ūkis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės 42 666,41 Eur skolą, 5 246,14 Eur palūkanų ir 6 procentus dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.Kreditorė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės ŽŪB „Panoterių ūkis“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises pareikšto reikalavimo ribose.Kreditorė nurodė, kad skolininkė vengia atsiskaityti su kreditore, į raginimus atsiskaityti nereaguoja, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nuo skolos atsiradimo praėjo daugiau nei dveji metai, skolininkė su kreditore nebendradarbiauja, skolos sumokėti nesutinka. Skolininkės darbuotojų skaičius per 2016 metus sumažėjo 2,5 karto, įmonė nuolat turi mokestinių nepriemokų VSDFV. Skolininkės ŽŪB „Panoterių ūkis“ veikla 2014 - 2015 metais buvo nuostolinga, kas rodo įmonės prastą finansinę padėtį ir negalėjimą laiku atsiskaityti taip pat ir su kitais kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas skolininkę ir/ar trečiuosius asmenis 47 912,55 Eur bendros vertės, leidžiant skolininkei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, bet uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad skolininkė neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant pareikšto reikalavimo dydžio teismas nutarė areštuoti atitinkamą piniginių lėšų, esančių skolininkei priklausančiose sąskaitose Lietuvos Respublikos bankuose, dalį, leidžiant skolininkei iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su kreditore.Teismas nurodė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pareiškimu prašoma priteisti iš skolininkės ŽŪB „Panoterių ūkis“ 47 912,55 Eur skolą. Duomenų apie skolininkės turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ar banko sąskaitose esančias lėšas byloje nėra, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju didelė pareiškimo suma sudaro pagrindą ją laikyti realia grėsme, padidinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Iš kreditorės pateiktų viešai prieinamų duomenų apie skolininkės kreditingumą, VĮ Registrų centro duomenų, matyti, kad skolininkės įmonėje dirba 9 darbuotojai, darbuotojų skaičius per 2016 metus sumažėjo 2,5 karto, įmonė nuolat turi mokestinių nepriemokų VSDFV. Skolininkės veikla 2014 - 2015 metais buvo nuostolinga, kas rodo įmonės prastą finansinę padėtį ir negalėjimą laiku atsiskaityti taip pat ir su kitais kreditoriais. Skolininkei 2014-2015 metais buvo inicijuotas bankroto bylos iškėlimas Kauno apygardos teisme. Atsižvelgiant į prašyme išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad skolininkės finansinė padėtis nėra gera. Teismo vertinimu, kreditorės nurodytos aplinkybės pagrindžia pavojų būsimo galimai kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde skolininkė prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skundžiamoje nutartyje teismo nurodytos išvados neatitinka faktinių duomenų, be to, teismas spręsdamas klausimus dėl skolininkės finansinės padėties, vertino 2014-2015 metų duomenis, kurie nėra aktualūs ir neatspindi įmonės realios šios dienos padėties.
6.2. Pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, pagrindžiančių, kodėl vien didelės turtinės vertės pareikštas reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip savaime sukeliantis grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste kreditorius neįrodinėjo skolininkės nesąžiningumo bei nepateikė bent tikėtinų duomenų, kad skolininkė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių, patvirtinančių galimą skolininkės nesąžiningumą, taip pat nenustatė.
6.3. Kreditorė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš viso nepateikė viešai prieinamų duomenų iš VĮ Registrų centro apie skolininkės valdomą nekilnojamąjį turtą, tačiau teismas aplinkybę, kad byloje nėra duomenų apie skolininkės turtą, visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai vertino kaip nepalankią skolininkei.
6.4. Šiuo metu skolininkė valdo 184 nekilnojamojo turto objektus, daugiausia žemės ūkio paskirties sklypus, 52 iš jų valdo nuosavybės teise. Per 2015 metus ilgalaikis turtas padidėjo nuo 346 224 Eur iki 897 075 Eur, t. y. įmonė per vienerius metus padidino savo valdomo ilgalaikio turto vertę 550 851 Eur. Pateikiami įrodymai apie skolininkės finansinę padėtį patvirtina, kad įmonė turi ilgalaikio turto, kuris net 20 kartų viršija kreditoriaus nepagrįstai pareikštą reikalavimą. Skolininkė neturi jokių įsiskolinimų VMI.
6.5. Teismo nutartyje nurodoma, kad 2014-2015 metais skolininkei buvo inicijuotas bankrotas, tačiau šie duomenys nėra aktualūs ir visiškai neatspindi skolininkės turtinės padėties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu. Skolininkei 2014-2015 metais bankroto byla nebuvo iškelta, o 2016 metais tokios bylos iš viso nebuvo inicijuotos, kas liudija gerą įmonės finansinę padėtį.
Atsiliepimas
7. Kreditorė atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Kreditorė, vertindama, ar ieškinio suma skolininkei yra didelė, rėmėsi jai viešai prieinamais šaltiniais apie skolininko finansines galimybes, tame tarpe – naujausio skolininkės pateikto VĮ Registrų centras 2015 metų įmonės balanso duomenimis.
7.2. Atskirajame skunde skolininkės pateikti duomenys apie tai, kad per 2015 metus ŽŪB „Panoterių ūkis“ padidino savo valdomo turto vertę, kiek nekilnojamojo turto objektų valdo, yra neaktualūs, kadangi bendra viso turto ir atskirų jo rūšių vertė nurodyta įmonės balanse, kuriuo kreditorė ir rėmėsi vertindama skolininko finansinę padėtį. Kreditorė, lygindama skolininko balanso duomenis apie veiklos rodiklius 2015 ir 2014 metais, nustatė, kad įmonės veikla nuostolinga buvo jau 2014 metais. Tikėtina, kad ji tokia, vertinant kitus balanso rodiklius, išliko ir 2016 metais.
7.3. Tai, kad skolininkė negali atsiskaityti su kreditore, patvirtina skolininkės elgesys iki bylos iškėlimo bei ją iškėlus - nepaisant aplinkybės, kad nuo skolos atsiradimo praėjo daugiau kaip 2 metai, skolininkė jos nemokėjo, iš skolininės veiksmų civilinėje byloje, matyti, kad ji ir toliau neketina jos mokėti. Skolininkė, siekdamas įrodyti savo mokumą, atskirajame skunde nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o tik neobjektyviai ir šališkai vertino kreditorės pateiktus teismui duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomasTeismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kreditorės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti suma (47 912,55 Eur) laikytina didele ir galinčia padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, tačiau pripažįstama, kad ir priešinga proceso šalis – atsakovė, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą, t. y. grėsmės sprendimo įvykdymui egzistavimą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015, 2015 m. rugsėjo 17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1273-516/2015).Atskirajame skunde skolininkė teigia, kad teismas, spręsdamas klausimus dėl skolininkės finansinės padėties, vertino 2014-2015 metų duomenis, kurie nėra aktualūs ir neatspindi įmonės realios šios dienos padėties. Pažymėtina, kad pati skolininkė kitų duomenų, kurie patvirtintų realią finansinę skolininkės padėtį, nepateikė. Nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neturėjo visų duomenų apie skolininkės finansinę padėtį, tačiau su atskiruoju skundu skolininkės ŽŪB „Panoterių ūkis“ pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia teismo išvados dėl grėsmės kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Skolininkė, įrodinėdama savo gerą finansinę padėtį, pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus, t. y. tik 2015 metų trumpą balansą, tačiau vadovaujantis pateiktais dokumentais nėra pagrindo pripažinti, jog skolininkės finansinė padėtis yra gera. Iš pateikto 2015 metų balanso (b. l. 19–21) matyti, kad skolininkės nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų suma sudarė 1 452 480 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 066 655 Eur. Didžiąją materialaus turto dalį sudaro mašinos ir įrengimai (334 761 Eur), pastatai ir statiniai (260 100 Eur), transporto priemonės (210 502 Eur). VĮ Registrų centras duomenimis nustatyta, kad įmonė veikia nuostolingai, 2014 metais nuostoliai siekė 243 541 Eur, 2015 metais nuostoliai sudarė 396 355 Eur. Nagrinėjamu atveju skolininkė nepateikė aktualių finansinių duomenų už 2016 metus. Todėl skolininkės pateikta finansinė atskaitomybė už 2015 metus gali neatitikti realios dabartinės skolininkės turtinės ir finansinės padėties. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, jog skolininkė turi kreditorinių įsipareigojimų, kadangi daugelis nekilnojamojo turto vienetų, priklausančių skolininkei, yra apsunkinti hipoteka. Todėl akivaizdu, kad skolininkė turi finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, kuriuos taip pat turi vykdyti ir kuriems taip pat yra reikalinga turėti tam tikrus finansinius pajėgumus. Skolininkė taip pat nepateikė jokių kitų duomenų apie gaunamas pajamas (sąskaitos išrašų), apie turimą kilnojamąjį turtą, aktualių finansinės ataskaitos rinkinių, kurie galėtų pagrįsti, jog jai 47 912,55 Eur suma nėra didelė. Kaip matyti, skolininkės turimi įsipareigojimai viršija jos turimą turtą, o veikla nuostolinga. Šiuo atveju, byloje nėra pakankamai įrodymų apie skolininkės gerą turtinę padėtį, leidžiančią neabejoti galimai kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumu (CPK 185 straipsnis). Taigi, įvertinus paminėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skolininkė nepaneigė aplinkybių, kad yra grėsmė dėl galimai kreditorei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu.Atkreiptinas dėmesys, kad skolininkė, esant įstatyme nustatytam pagrindui, turi teisę reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 straipsniai). Skolininkė, siekdama, kad teismas panaikintų laikinąsias apsaugos priemones, gali pasinaudoti CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe sumokėti reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skolininkės atskirasis skundas atmestinas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.