- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-19
- Bylos Nr.
- 1A-251-238-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-2-00036-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Algimantas Smolskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- Deivydui Bucevičiui, Deivydo Bucevičiaus
- Advokatai
- Alfredas Besusparis
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-251-238/2012;
Teisėja L. Radzevičienė Proceso Nr. 1-79-2-00036-2010-1;
2012 m. kovo 19 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Algimanto Smolsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam Deivydui Bucevičiui, gynėjui advokatui Alfredui Besuspariui, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Deivydo Bucevičiaus apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo Deivydas Bucevičius nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Deivydas Bucevičius pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 11 d., apie 19 val., Prienų rajone, Balbieriškio sen., Pramezio kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė mažiausiai penkis smūgius rankomis ir kojomis, keliu Mackiai - Žagariai ėjusiam Gintui Vaitkevičiui, iš kurių vieną smūgį į veidą, vieną į kairį šoną, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žolės, o jam gulint tyčia sudavė mažiausiai tris smūgius, pataikydamas Gintui Vaitkevičiui į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės pusės VII šonkaulio lūžimu, pirmo kandinio danties viršutiniame žandikaulyje iš dešinės, III danties apatiniame žandikaulyje iš dešinės išmušimu, paviršiniais odos nubrozdinimais viršutinės lūpos dešinėje, kairės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, kairio dilbio viduriniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies viršutiniame voke, kaktos vidurinėje dalyje ties plaukų riba, nuo ko išsivystė pneumohemotoraksas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. Bucevičius prašo nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 62 straipsniu, paskirti bausmę, švelnesnę negu numato įstatymas, t. y. nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodoma, jog skirdamas bausmę pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, teismas nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio nuostatų. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo, iš dalies atlygino žalą, davė nuoseklius parodymus. Jis jaunas, neteistas, susitarė su nekentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, nukentėjusysis jam atleido. Be to, po atsitiktinio nusikaltimo padarymo apeliantas pradėjo mokytis Simno žemės ūkio mokykloje autošaltkalvio specialybės. Profesinėje mokykloje įgyjama ne tik specialybė, bet ir formuojamos teigiamos charakterio savybės, o terminuota laisvės atėmimo bausmė priverstų nutraukti mokslus. Šios aplinkybės rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą visuomenei, todėl, nuteistojo nuomone, yra visos sąlygos, numatytos BK 62 straipsnio 2 dalyje, skirti švelnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. Bucevičiaus apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Nuteistasis D. Bucevičius skundžia nuosprendžio bausmės skyrimo dalį, nurodydamas, jog skirdamas bausmę, apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių švelnesnės negu įstatyme numatyta bausmės skyrimo taisykles. Kolegija konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.
Kolegija pažymi, kad LR BK 62 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantas pats savo noru atvyko ar pranešė apie padarytą nusikaltimą.
LR BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra nustatyta bent viena šio straipsnio 1-6 punktuose numatytų sąlygų. Tai yra: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba
4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Šioje byloje nenustatyta sąlygų, kurios minimos BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad D. Bucevičiui nėra galimybės taikyti BK 62 straipsnį ir paskirti švelnesnę, nei įstatymas numato, bausmę. Taigi apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesuteikia galimybės nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio 1 arba 2 dalies nuostatų ir skirti švelnesnę, negu įstatymas numato, bausmę.
Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarė tyčinį, baigtą, sunkų nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, įvertino asmenybę apibūdinančius duomenis – D. Bucevičius neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, narkologinėje ir psichoneurologinėje įskaitoje neregistruotas. Teismas taip pat atsižvelgė ir į apelianto nurodytas aplinkybes: į tai, kad apeliantas yra nevedęs, gyvena kartu su tėvais, nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio pradėjo mokytis, Balbieriškio seniūnija nusiskundimų nuteistuoju neturi. Įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, teismas paskyrė D. Bucevičiui vienų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. žymiai mažesnę, nei bausmės, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, sankcijos vidurkis. Pažymėtina, kad LR BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.
Pažymėtina ir tai, jog BK 54 straipsnio 3 dalyje nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padaryto nusikaltimo ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Įvertinusi tai, kad šioje byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, į visas apelianto nurodytas aplinkybes teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, kolegija sprendžia, kad nėra ir teisinio pagrindo manyti, kad teismo paskirta bausmė būtų aiškiai per griežta ar neteisinga.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes apylinkės teismas tinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą ir tinkamai paskyrė bausmę D. Bucevičiui, todėl keisti nuosprendžio ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.
Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo Deivydo Bucevičiaus apeliacinį skundą atmesti.