Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. Š. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-03-13 nutarties, kuria E. Š. skundas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014-12-30 nutarimo panaikinimo netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014-12-30 nutarimu E. Š. pripažinta kalta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 161 str., 167 str., ir paskirta subendrinta 1 000 Lt (289,62 euro) bauda.

ATPK 161 straipsnyje 2 dalyje numatyta, kad pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 579 Eurų. Apeliantė neturi galiojančios nuobaudos už ATPK 161 straipsnyje įtvirtintą pažeidimą, tačiau turi galiojančią nuobaudą už ATPK 167 straipsnyje įtvirtiną pažeidimą. Kvalifikuojant apeliantės padarytą pažeidimą pagal ATPK 161 ir 167 straipsnius, buvo apsunkinta jos padėtis ir paskirta nepagrįstai didelė bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu apeliantė teigia, kad jai inkriminuotose ATPK 161 straipsnio ir 167 straipsnio normose numatyta atsakomybė už analogišką veiką – prekybos viešose vietose vykdymą (organizavimą) neturint Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo, todėl teismas nepagrįstai pripažino ją kalta padarius du administracinius teisės pažeidimus ir apeliantė mano, kad jos veika turėjo būti kvalifikuota tik pagal ATPK 167 str.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Bylos duomenimis, apeliantei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du skirtingus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 167 str. ir 161 str.). ATPK 167 straipsnyje numatyta atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, pati tiesiogiai neįtvirtinanti konkrečių veikų, užtraukiančių atsakomybę, bet nukreipianti į kitus teisės aktus, šiuo atveju savivaldybių tarybų patvirtintas prekybos viešosiose vietose taisykles, numatančius asmenims konkrečias privalomo elgesio taisykles. E. Š. buvo inkriminuotas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų ir Palangos miesto savivaldybės sprendimu Nr. T2-102 pakeistų Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių 8.7 punkto reikalavimo pažeidimas, kuriame nurodyta, jog pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti naudojamos įrangos, kiosko, nesudėtingo laikino statinio, atrakcionų išdėstymo projektą (išskyrus prekybą miesto švenčių metu, tarybos nustatytais laikotarpiais prie bažnyčios ir prie miesto kapinių), suderintą su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad E. Š., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, pažeidė Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių 8.7 p. reikalavimą. E. Š. pripažino, kad vykdė prekybą iš nesudėtingo laikino statinio, neturėdama nesudėtingo laikino statinio (kiosko) projekto, suderinto su savivaldybe. Pažeidimo faktą taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 8–9), tarnybiniai pranešimai (b. l. 18, 20), kiosko darbuotojos paaiškinimai (b. l. 23), fotonuotraukos (b. l. 24–34), E. Š. paaiškinimas (b. l. 30), J. Š. paaiškinimas (b. l. 35–36), UAB (duomenys neskelbtini) 2014-07-07 prašymas dėl leidimo prekiauti iš (nuo) laikino statinio (duomenys neskelbtini), išdavimo (b. l. 37) ir kiti rašytiniai duomenys. Taigi, apeliantės padaryta veika atitiko administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 167 str., sudėties požymius, todėl apeliantė pagrįstai pripažinta kalta padariusi šį administracinės teisės pažeidimą.

Taip pat E. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 161 straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymą. Ši teisės norma taip pat yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, šiuo atveju savivaldybių tarybų patvirtintas tvarkymo ir švaros taisykles, numatančius asmenims konkrečias privalomo elgesio taisykles. E. Š. buvo inkriminuotas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.5 punkto pažeidimas, kuriame numatyta, kad asmenys privalo lauko prekybos statinio ar įrangos projektą suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, sukomplektuoti ir pastatyti plane nurodytoje vietoje, įrengti šiukšliadėžes, palaikyti švarą ir tvarką. Prekybos ar paslaugų laikinus įrenginius (statinius) privačioje teritorijoje prie savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise valdomų kelių, šaligatvių, pėsčiųjų takų, aikščių statyti ne arčiau kaip 1,5 m atstumu nuo savivaldybės statinio. Baigus veiklą arba pasibaigus suderinimo terminui, lauko prekybos statinį ar įrangą likviduoti per 3 darbo dienas. Likvidavus statinį ar įrangą, sutvarkyti aplinką, atnaujinti dangą (jei buvo sugadinta), atželdinti žaliuosius plotus. Taisyklių 3 punkte numatyta, kad asmenims privaloma tvarkyti, palaikyti švarą, šienauti ir prižiūrėti naudojamas, nuomojamas ir jiems nuosavybes teise priklausančias bei priskirtas teritorijas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius motyvus, kodėl mano, kad E. Š. veika teisingai kvalifikuota ir pagal ATPK 161 straipsnį, ir subjektyvus apeliantės savo veikos vertinimas nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų. Apeliantės kaltė dėl jai inkriminuoto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 161 str., padarymo įrodyta byloje esančia medžiaga. Kaip matyti iš bylos duomenų, laikinas statinys (kioskas) stovi adresu (duomenys neskelbtini), ir iš jo vykdoma prekyba, nors suderinto statinio techninio projekto galiojimas jau buvo pasibaigęs ir apeliantė turėjo jį per tris dienas likviduoti, tačiau to neatliko ir toliau vykdė prekybą, be to, laikinas statinys stovi mažesniu nei taisyklėse numatytu atstumu nuo savivaldybei priklausančio statinio (šaligatvio), neįrengtos šiukšliadėžės.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės nurodytos aplinkybės, kad leidimo galiojimui pasibaigus laikiną statinį nukėlė, o šiuo metu stovintį statinį žemės sklype pastatė ne apeliantė, nėra niekuo pagrįstos. Pažymėtina, kad apeliantė neneigia, kad šiuo metu žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), stovintis laikinas statinys priklauso nuosavybės teise UAB (duomenys neskelbtini), tai, kad šio statinio statytoja yra apeliantės įmonė, patvirtina ir byloje pateiktas 2013-07-02 laikino prekybos statinio projektas, kuriame laikino statinio (duomenys neskelbtini), statytoju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini) (b. l. 25–27). Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ji statinį būtų kam nors pardavusi, išnuomojusi ar kitu būdu perleidusi teisę jį naudoti, valdyti, todėl sutikti su apeliante, kad statinį pažeidimo padarymo metu žemės sklype pastatė ne apeliantė, o kitas asmuo ir ji neturi pareigos jo nukelti, nėra pagrindo.

Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad ji nebūdama žemės sklypo savininkė neturi pareigos derinti jai nepriklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), stovinčio jai nuosavybės teise priklausančio laikino statinio su Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. Nors apeliantė ir nėra žemės sklypo savininkė, tačiau jai nuosavybės teise priklausantis laikinas statinys (kioskas) stovi ant žemės sklypo, kurį ji naudoja panaudos sutarties pagrindu, todėl norėdama pastatyti statinį panaudos sutarties pagrindu naudojamame žemės sklype, ji turėjo pareigą laikino statinio projektą suderinti su savivaldybe.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pagal panaudos sutartį, sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo savininko J. Š., sklypo savininkas J. Š. įsipareigojo užtikrinti, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų suteikti visi reikiami dokumentai komercinei veiklai vykdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal 2014-03-01 panaudos sutartį panaudos davėjas J. Š. perduoda panaudos gavėjai UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį – 6 kv. m. Pagal panaudos sutarties 7 p. panaudos gavėjas įsipareigojo, vykdymas savo veiklą perduotoje žemės sklypo dalyje, laikytis teisės aktais nustatytų sanitarinių, priešgaisrinių reikalavimų. Panaudos davėjas įsipareigojo leisti panaudos gavėjui pastatyti atrakcionų, maitinimo ar kitus pramoginius įrenginius. Taigi žemės sklypo panaudos sutartimi būtent panaudos gavėjas, siekdamas vykdyti teisėtai veiklą, privalo pats pasirūpinti visais leidimais ir suderinimais, o žemės sklypo savininkas (panaudos davėjas) įsipareigojo suteikti visus įgaliojimus ir dokumentus, kurie bus reikalingi gaunant iš Palangos miesto savivaldybės reikalingų projektų suderinimo dokumentus, leidimus ir kitus reikiamus dokumentus.

Taigi Tvarkos ir švaros taisyklių reikalavimai, tarp jų ir 7.5 punktas, taikytini ir apeliantei ir ji turi pareigą (privalo) užtikrinti, kad būtų laikomasi Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.5 punkte nustatytų reikalavimų.

Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliantė, būdama laikino statinio savininkė ir panaudos sutarties pagrindu naudodama žemės sklypą, neužtikrino, jog jai nuosavybės teise priklausantis laikinas statinys būtų pastatytas gavus Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus suderintą leidimą, o pasibaigus jo galiojimui ir negavusi suderinto statinio projekto turėjo laikiną statinį nukelti, taip pat užtikrinti, kad statinys būtų pastatytas tinkamu atstumu nuo savivaldybės statinio (šaligatvio), būtų įrengtos šiukšliadėžės. Kadangi E. Š. nesilaikė Palangos miesto savivaldybių tarybos patvirtintų Tvarkos ir švaros taisyklių reikalavimų ir juos pažeidė, todėl pagrįstai buvo pripažinta kalta padariusi ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 161 str.

Atsižvelgiant į tai, Palangos miesto savivaldybės administracija 2014-12-30 nutarimu pagrįstai apeliantę pripažino padarius du skirtingus administracinius pažeidimus, t. y. numatytus ATPK 161 ir 167 str., todėl pagrindo E. Š. veiką kvalifikuoti tik pagal ATPK 167 str. 1 d. nėra.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad jai už pažeidimų padarymą buvo skirta nepagrįstai didelė bauda. Palangos miesto savivaldybės administracija už kiekvieną administracinį pažeidimą paskyrė nuobaudas, jas vadovaudamasis ATPK 33 str. 2 d. subendrino ir paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 289,62 EUR baudą. Byloje nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių ATPK 161 ir 167 str. sankcijose numatytos administracinės nuobaudos pažeidėjai turėtų būti laikomos neteisingomis ir neprotingomis, subendrinta galutinė nuobauda, atsižvelgus į padarytų administracinių pažeidimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, nėra aiškiai per griežta, atitinka siekiamus nuobaudų skyrimo tikslus, ją švelninti nėra įstatymų nustatyto pagrindo.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2015-03-13 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2015-03-13 nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.