- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- eA2-711-755/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08005-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- L. G.
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. eA2-711-755/2019
teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08005-2017-6
2019 m. lapkričio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.eA2-6364-940/2019 pagal pareiškėjos L. G. prašymą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau - ir VĮ) Turto bankui, Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Panevėžio miesto savivaldybei, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, J. Tilvyčio g. 42-ojo namo savininkų bendrijai, V. G. atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.e2YT-730-902/2018 dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. G. prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.e2YT-730-902/2018 ir nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad įgijo nuosavybės teisę į butą su rūsiu (duomenys neskelbtini).
2. Paaiškino, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-730-902/2018 tokį pareiškimą atmetė, nurodydamas, kad pagal savo atsiradimo aplinkybes butas yra valstybės nuosavybė, todėl turėjo būti privatizuotas Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, o pareiškėja savo teisės privatizuoti butą neįgyvendino. Pažymėjo, kad šio teismo sprendimo neskundė. Tik 2019 m. gegužės 15 d. atsitiktinai sužinojo, jog kiti to paties namo gyventojai taip pat kreipėsi į teismą tokiu pačiu pagrindu ir tokiomis pačiomis aplinkybėmis ir jų pareiškimas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą civilinėje byloje Nr.2YT-2955-837/2017 buvo patenkintas.
3. Teigė, kad abiejų bylų aplinkybės visiškai sutampa, ir tas pats teismas negali priimti analogiškose situacijose skirtingų sprendimų. Pažymėjo, jog tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra ir daugiau asmenų, įgijusių butus įgyjamosios senaties pagrindu. Manė, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri yra esminė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjos L. G. prašymą atmetė.
5. Nustatė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių 2019 m. gegužės 15 d. jai sužinojus iš kitos namo gyventojos, jog pastarosios pareiškimas dėl fakto nustatymo pagal įgyjamąją senatį patenkintas civilinėje byloje Nr. 2YT-2955-837/2017. Darė išvadą, jog pareiškėjai turėjo būti ir buvo žinoma apie išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2YT-2955-837/2017 ir joje priimtą sprendimą, nes civilinėje byloje Nr. e2YT-730-902/2018 pareiškėją atstovavo advokatas, kuriam pirmiau paminėtos civilinės bylos rezultatas buvo žinomas. Konstatavo, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, jo atnaujinti neprašė.
6. Pažymėjo, jog teisės taikymas yra teismo prerogatyva ir tai, kad tos pačios pakopos teismas kitoje byloje (civilinė byla Nr. 2YT-2955-837/2017), įrodymus, teisinius santykius ir faktines aplinkybes kvalifikavo ir vertino kitaip, nereiškia, kad civilinėje byloje Nr.e2YT-730-902/2018 priimant sprendimą buvo padaryta aiški ir esminė teisės normos taikymo klaida, dėl kurios galimai buvo priimtas neteisėtas sprendimas.
7. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė naujų aplinkybių, kurios jai ar teismui nebuvo žinomos bylos Nr. e2YT-730-902/2018 nagrinėjimo metu. Darė išvadą, jog nei iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių, nei iš byloje pateiktų duomenų neturi pagrindo konstatuoti, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo padaryta aiški materialiosios ar proceso teisės taikymo klaida, dėl kurios procesas turėtų būti atnaujintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja L. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-730-902/2018 ir pareiškėjos prašymą nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad ji įgijo nuosavybės teises į butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), tenkinti.Teismui nustačius, kad pareiškėja praleido terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašo atnaujinti šį terminą .
9. Nurodo, jog tuo metu, kai buvo priimtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimas, galiojo Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, todėl ji nepraleido naikinamojo 5 metų termino prašymui dėl proceso atnaujinimo. Tačiau, jeigu nagrinėjant atskirąjį skundą, teismas manytų, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra praleistas, prašo atnaujinti terminą tokiam prašymui pateikti, nes priešingu atveju, būtų pažeista pareiškėjos teisė ginti savo pažeistas teises teisme.
10. Teigia, kad 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2955-837/2017 ir prašomos atnaujinti civilinės bylos faktinės aplinkybės yra tapačios, tik skirtingos proceso šalys. Atkreipia dėmesį į tai, jog, nurodytose civilinėse bylose nagrinėjami tapatūs santykiai, tame pačiame teisme priimti sprendimai yra skirtingi. Tvirtina, kad 2017 m. gegužės 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-2955-837/2017 yra precedentinis ir, esant tapatiems santykiams, 2018 m. kovo 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. Nr. e2YT-730-902/2018 turėjo būti laikomasi tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs. Daro išvadą, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai, priimdami 2018 m. kovo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-730-902/2018, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
12. Nurodo, kad pareiškėja yra praleidusi vienerių metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pažymi, jog skirtingai išspręsta byla nesudaro pagrindo teigti esant padarytai teisės taikymo klaidai ir akcentuoja, jog teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Pabrėžia, kad pareiškėja nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios jai ar teismui nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu.
13. Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
14. Teigia, kad pareiškėja konkrečios teisės taikymo klaidos nenurodė, tik aiškino, jog tas pats teismas negali priimti skirtingo sprendimo analogiškoje byloje.
15. Paaiškina, jog tai, kad teismas kitoje byloje ginčo šalių santykius kvalifikavo kitaip, nereiškia, jog šioje byloje priimant sprendimą, buvo padaryta aiški ir esminė teisės normos taikymo klaida, dėl ko būtų galima daryti prielaidą priimtam sprendimui esant neteisėtam.
16. Tvirtina, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir šio termino atnaujinti neprašė. Nesutinka su pareiškėjos prašymu atnaujinti terminą, nes to ji neprašė pirmosios instancijos teismo, o atskirajame skunde negali būti reiškiami nauji reikalavimai, kurie nebuvo keliami pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į atskirą skundą prašo teismo spręsti savo nuožiūra, pažymėdamas, jog komisariatas teisinio suinteresuotumo į nekilnojamąjį turtą neturi, buhalterinėje įstaigos apskaitoje ginčo buto nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-730-902/2018 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetė. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nepaisant to, jog L. G. valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), su rūsiu, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai jau daugiau nei 10 metų, tačiau imperatyvus draudimas įgyti valstybei priklausantį turtą naikina galimybę įgyti butą įgyjamosios senaties pagrindu. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2955-837/2017 pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo patenkino. Sprendime buvo konstatuota, kad asmuo įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nurodytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), su rūsiu, nes iki mirties sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai nurodytą butą valdė kaip savo.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą prašymams dėl proceso atnaujinimo paduoti, jo atnaujinti neprašė. Atskiruoju skundu pareiškėja tvirtina, kad priėmus sprendimą prašomame atnaujinti procese, galiojo įstatymo nuostatos dėl penkerių metų termino ir teigia nepraleidusi šio termino prašymui dėl atnaujinimo pateikti, kartu prašo terminą atnaujinti.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad pareiškėja nepaneigė praleidusi 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (CPK 185 straipsnis, 368 straipsnio 1 dalis).
22. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog apie civilinės bylos Nr. 2YT-2955-837/2017 išnagrinėjimo rezultatą pareiškėjai turėjo būti ir buvo žinoma dar iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2YT-730-902/2018. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios išvados pareiškėja L. G. neginčija, todėl šioje byloje pagrįstai buvo pripažintas trijų mėnesių termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidimas (CPK 185 straipsnis).
23. Pareiškėja teigia nepraleidusi 5 metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą, tačiau šioje vietoje apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas per penkis metus nuo sprendimo įsiteisėjimo nepanaikina trijų mėnesių termino būtinumo, ir pastarajam esant praleistam, kyla būtinybė pagrįsti termino praleidimo priežastis bei prašyti šį terminą atnaujinti (CPK 78 straipsnis).
24. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad atskirajame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėja prašymą atnaujinti praleistą terminą teikia apeliacinėje instancijoje ir teismas neturi procesinio pagrindo nagrinėti šį prašymą, kaip naują reikalavimą, nepareikštą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 185 straipsnis, 312 straipsnis).
25. Kaip vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, galėjusi turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
26. Nesitikimą su skundžiama nutartimi pareiškėja grindžia civilinėje byloje Nr. e2YT-730-902/2018 teismui nukrypus nuo tame pačiame teisme sukurto precedento civilinėje byloje Nr. 2YT-2955-837/2017, t. y. padarius aiškią teisės normos taikymo klaidą.
27. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atskirojo skundo argumentacija nesutinka.
28. Teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Teismo išaiškinimas yra privalomas žemesniesiems teismams (vertikalusis poveikis) ir pačiam jį suformulavusiam teismui (horizontalusis poveikis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Nurodyta precedento galia lemia tai, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į tos bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d.; 2007 m. spalio 24 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Be to, teismas, priimdamas sprendimą byloje, įvertina visus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodyta civilinė byla Nr. 2YT-2955-837/2017, į kurios išnagrinėjimo rezultatą teigiama privalėjo atsižvelgti teismas, nagrinėjęs civilinę byla Nr. e2YT-703/902/2018, neparodo to paties teismo suformuotos praktikos nagrinėtu klausimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nebuvo nustatyta daugiau bylų, kuriose būtų sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės į butą, (duomenys neskelbtini), įgijimo, todėl nėra pakankamo pagrindo tvirtinti esant suformuotai praktikai, kai buvo išnagrinėta tik viena civilinė byla (Nr. 2YT-2955-837/2017).
30. Kita vertus, kaip nurodyta nutarties 28 punkte, teismas, priimdamas sprendimą, vertina įrodymus pagal vidinį įsitikinimą ir juos sieja su taikytina teisė norma, todėl nesant buvus suformuotai pagrįstai pirmosios instancijos teismo praktikai dėl butų (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės įgijimo, kitokio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-730-902/2018 priėmimas nelaikytinas aiškia teisės normos taikymo klaida (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Juo labiau, kad sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2955-837/2017 teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo tikrintas apeliacine, kasacine tvarka.
31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog 2018 m. kovo 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-730-902/2018 pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, susijusias su buto, (duomenys neskelbtini), kainos sumokėjimu pagal 1993 m. gruodžio 3 d. gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktą, todėl vertina, jog pareiškėja siekiamų nuosavybės teisių į ginčo butą įtvirtinimo gali siekti kitomis teisinėmis priemonėmis.
32. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.