Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „L“ ieškinį atsakovui W. D. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 str. 1 d. numato, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga nurodyta ĮBĮ 4 str. 4 p., įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, o ĮBĮ 8 str. 4 d. numato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad atsakovas, būdamas UAB „L“ direktoriumi ir turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesikreipė į teismą, t.y. neteisėtu neveikimu padarė žalą kreditoriams, nes, jeigu, atsakovas savalaikiai būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tuomet kreditoriniai reikalavimai nebūtų didėję.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas visa apimtimi, kaip nepagrįstas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-06-19 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „“ (1 t., b.l. 30). 2013-09-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas BUAB „“ kreditorinių finansinių reikalavimų sąrašas 178642,98 Lt sumai (1 t., b.l. 31). 2013-09-25 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas BUAB „“ pirmosios eilės kreditorių sąrašas ir jų finansinis reikalavimas 11104,22 Lt sumai (1 t., b.l. 32), kuris 2013-11-25 patikslintas papildomai patvirtinant kreditorės G. B. 1081,15 Lt dydžio reikalavimą bei V. P. 1474,07 Lt dydžio reikalavimą. 2013-10-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi į BUAB „“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą įtraukta antstolė Brigita Tamkevičienė, patvirtintas jos 1597,00 Lt dydžio finansinis reikalavimas (1 t., b.l. 33). 2013-12-10 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas VĮ „Turto bankas“ 8549,00 Lt finansinis reikalavimas. VĮ „Registrų centro“ Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas nuo 2009-06-01 yra vienintelis UAB „“ akcininkas ir vadovas (direktorius) (1 t., b.l. 37-38).

Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, t.y. Lietuvos Respublikos CPK 185 str. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Kaip žinia, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos CPK 5 str. 1 d.). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.

Ieškovas savo ieškinį grindžia tuo, kad UAB "L" direktorius W. D., tapęs įmonės direktoriumi ir turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2009-06-01 nesikreipė į teismą, t.y. neteisėtu neveikimu padarė žalą kreditoriams. Nurodė, jog atsakovas žinojo apie tai, kad įmonė nemoki, bet į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o tokie veiksmai yra laikomi neteisėtais ir dėl jų atsiradusi žala turi būti atlyginta. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 90201,43 Lt padarytą žalą, kurią sudaro: VSDFV Klaipėdos sk. nurodyti 33,20 Lt delspinigiai (1 t., b.l. 43; 2 t. b.l. 80), VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos patvirtinti kreditoriniai reikalavimia 86454,07 Lt sumai (2 t., b.l. 79), S. I. AS Lietuvos filialui žala 194,47 Lt (1 t., b.l. 44, 45), antstolės A. R. Žičkuvienės kreditorinis reikalavimas 312,00 Lt sumai (1 t., b.l. 46, 47), antstolės Brigitos Tamkevičienės kreditorinis reikalavimas 1597,00 Lt sumai (1 t., b.l. 48), darbuotojui K. J. neišmokėtas darbo užmokestis 1119,46 Lt, darbuotojui W. D. (atsakovui) neišmokėtas darbo užmokestis 491,23 Lt.

Atsakovas nurodė, jog sprendžiant civilinės atsakomybės klausimus būtina nustatyti visų jos sudėties sąlygų egzistavimą. Preziumuojama yra tik skolininko kaltė (Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 1 d.). Tuo tarpu įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį su atsiradusia žala turi ieškovas. Nors bankroto bylos yra susijusios su viešu interesu, įmonės administratorius įrodinėjimo prasme nėra privilegijuotas asmuo. Taigi, jis turi įrodyti visas kitos šalies civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę) (Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 178 str.). Atsakovas, siekdamas įrodyti atsiliepime nurodytas aplinkybes, pateikė į bylą įrodymus, kad pridėtinės vertės mokestis UAB „“ buvo paskaičiuotas UAB SEB lizingas nuo 2008-08-11 nutraukus sudarytas lizingo sutartis, kurios buvo nutrauktos dėl to, kad UAB „“ nesugebėjo vykdyti savo įsipareigojimų lizingui. Atsakovas nurodė, kad ieškinio pateikimas dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovui tapus įmonės direktoriumi, būtų sukėlęs tokias pačias pasekmes, kokios atsirado ir faktiškai.

Dėl žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos CK nustatytos juridinio asmens organo pareigos juridiniam asmeniui – juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams apie jo sudarytą sandorį su juridiniu asmeniu (Lietuvos Respublikos CK 2.87 str. 1 – 6 d.). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „L“ įregistruota 2006-07-12. A. J. paskirtas įmonės vadovu nuo 2006-06-21, įgaliojimų pabaigos data 2009-05-22. W. D. įmonės vadovu paskirtas nuo 2009-06-01, įgaliojimų pasibaigimo data 2013-07-02. Iš byloje pateiktų UAB „“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų, kurie vyko 2009-05-08 ir 2009-05-20, nustatyta, kad akcininkai įvertino įmonės situaciją, išanalizavo visus aktyvus ir pasyvus. UAB „L“ direktoriaus W. D. nuomone, 2008 m. patirti nuostoliai nebekėlė vilčių, jog įmonės situacija pagerės, todėl sprendė stabdyti UAB „“ veiklą ir skelbti bankrotą. Taip pat W. D. paminėjo, kad UAB „L“ yra investavusi į UAB „“ 300000,00 Lt ir reikalauja grąžinti šiuos pinigus, be to, UAB „L“ yra laidavusi – suteikusi garantiją už du vilkikus ir puspriekabes, pirktas AB SEB lizingo būdu, todėl reikalauja parduoti šį turtą UAB „L“, kad dalinai būtų sumažinta paskolinta suma. Taigi 2009-05-08 UAB „L“ visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta patvirtinti UAB „L“ bankroto faktą ir likviduoti bendrovę, taip pat patvirtinti dalinį skolos dengimą didžiausiam kreditoriui UAB „L“, parduodant dalį UAB „“ turto. 2009-05-20 UAB „L“ visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta nuo 2009-05-20 UAB „finansinio lizingo įsipareigojimus perduoti UAB „L“, taip pat UAB „“ vilkikus pastatyti UAB „“ teritorijoje bei patvirtinti UAB „L“ akcininko A. J. sprendimą parduoti visas UAB „L“ akcijas akcininkui UAB „L“. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad iš byloje esančių finansinių dokumentų nustatyta, kad UAB „Lagneta trans" iki pat bankroto bylos iškėlimo vykdė įsipareigojimus atsiskaityti su kreditoriais, be to, dukterinė įmonė pervedė ženklią pinigų sumą atsiskaitymams su kreditoriais.

UAB „“ visuotinių akcininkų susirinkimų metu buvo priimtas sprendimas nustatyti UAB „“ bankroto faktą (1 t., b.l. 34-36), todėl šiuo atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie tai, kad atsakovas veikė nerūpestingai, neatidžiai bei nesąžiningai. Teismas teigiamai vertina atsakovo iniciatyvą patvirtinti UAB „“ bankroto faktą ir likviduoti bendrovę. Iš byloje pateiktų duomenų apie turto perdavimą nustatyta, jog UAB „“ siekė padengti dalinai skolą didžiausiam kreditoriui UAB „L“. Akivaizdu, jog įmonė ir jos vadovas stengėsi, kad įmonės bei jos kreditorių interesai būtų kuo mažiau pažeisti. Teismas pažymi, jog tokiu būdu atsakovas veikė rūpestingai ir kvalifikuotai, kas atitinka rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standartą. Teismas daro išvadą, kad atsakovas savo veiklą orientavo taip, kad būtų patenkinta kaip įmanoma didesnė įmonės kreditorių reikalavimų dalis, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas savo veiksmais siekė išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, priešingai įsipareigojimai buvo vykdomi. Šios aplinkybės papildomai patvirtina, jog atsakovo veiksmai nebuvo tyčiniai, t.y. orientuoti į tikslą išvengti prievolių kreditoriams įvykdymo.

ĮBĮ 8 str. 1 d. nustatyta pareiga įmonės vadovui ir savininkui pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 str. 4 p., t.y. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos CK 2.87 str. 1-6 d. ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (Lietuvos Respublikos CK 2.87 str. 7 d.). Įmonės vadovo ar kito asmens, įmonėje turinčio teisę priimti atitinkamą sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiga atlyginti žalą taip pat numatyta ir IBĮ 8 str. 4 d. – įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas įmonės vadovu dirbo itin trumpą laikotarpį, t.y. nuo 2009-06-01 iki 2009-08-31. Ta aplinkybė, jog atsakovas būtų kreipęsis į teismą anksčiau dėl bankroto bylos iškėlimo, faktinės situacijos nekeistų ir įmonės įsiskolinimai nebūtų sumažėję. Teismas pripažįsta, kad ieškinio pateikimas dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovui tapus įmonės direktoriumi, būtų sukėlęs lygiai tokias pačias pasekmes, kokios atsirado ir faktiškai.

Teismas reikšminga aplinkybe laiko tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovo nurodomas atsakovo delsimas iškelti bankroto bylą objektyviai sąlygojo didesnių skolų bendrovei atsiradimą. Teismas nesutinka su ieškovo pateiktu argumentu, kad, jeigu atsakovas, paaiškėjus įmonės nemokumui ir tapęs įmonės vadovu, 2009-06-01 būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriniai reikalavimai nebūtų didėję. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui, tapus įmonės vadovu, pati įmonė faktiškai veiklos nebevykdė, be to, byloje duomenų apie tai, kad nuostoliai didėjo, nepateikta.

Plėtodamas išdėstytus juridinio asmens vadovo atsakomybę reglamentuojančių teisės normų išaiškinimus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t.y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. pagrindu atsirasti. Sprendžiant civilinės atsakomybės iš delikto taikymą reikia nustatyti faktines aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 6.246-6.249 str.). Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, jog iki Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės nuostoliai ir įsipareigojimai kreditoriams nepadidėjo, todėl konstatuotina, kad tarp to, jog atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir atsiradusios žalos, nėra priežastinio ryšio. Tai yra, teismas pripažįsta, kad ieškovas neįrodė būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos - priežastinio ryšio tarp atsakovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir žalos įmonei bei kreditoriams atsiradimo.

Teismo vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad didėjusius finansinius įsipareigojimus kreditoriams, kuriuos ieškovas įvardija kaip 90201,43 Lt nuostolius, sąlygojo nuostolinga UAB „L“ veikla, o ne atsakovo delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovo nurodyto neteisėto neveikimo, t.y. nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir ieškinyje nurodytos žalos, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos CK 6.247 str.).

Nagrinėjamoje byloje teismui tinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių bei, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos CPK 185 str. reikalavimų, išsamiai, siekiant padaryti konkrečias išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, įvertinus byloje apklaustų šalių parodymus, išanalizavus pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškinys atmestinas visa apimtimi, kaip nepagrįstas.

Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Darytina išvada, kad atsakovui nekyla pareiga atlyginti žalą, padarytą įmonei ir tuo pačiu įmonės kreditoriams.

Dėl tečiojo asmens įtraukimo.

2014-02-17 Kretingos rajono apylinkės teisme gautas atsakovo atstovo prašymas įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiąjį asmenį A. J. (b.l. 92-93). Nurodė, kad A. J. UAB „L“ direktoriaus pareigas vykdė nuo 2006-07-12 iki 2009-05-22, t.y. būtent jo vadovavimo įmonei laikotarpiu susidarė įmonės skolos, todėl šiuo aspektu ieškovas yra pateikęs ieškinį netinkamam atsakovui. Paaiškino, jog buvęs įmonės direktorius A. J. turi būti įtraukiamas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nes šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Teismas atsakovo atstovo prašymo netenkino.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 2013-11-28 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi (1 t., b.l. 80) buvo tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuojant atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant - pinigines lėšas 91201,43 Lt ribose, leidžiant atsakovui naudotis areštuotu turtu, bet uždraudžiant jį perleisti tretiesiems asmenims. Teismui atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2013-11-28 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kretingos rajono apylinkės teismą.