- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-361-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19196-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- G. B., G. R.
- Trečiasis asmuo
- M. G. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7714-393/2019 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovams G. B. ir G. R., dėl nuosavybės sugrąžinimo, trečiasis asmuo M. G. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. F. pateikė ieškinį, kuriuo prašė išimti iš atsakovui G. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pagal ieškovės vardu apmokėtas sąskaitas faktūras jai priklausančias šarvo duris, dvejus garažo vartus su pakeliamais mechanizmais, dvejus kaltinius lauko vartelius, didžiuosius kaltinius vartus su slenkamuoju mechanizmu, iškasti visus ieškovės medžius, išimti visas trinkeles, nuimti balkonų kaltinius ir plieninius su stiklu turėklus, iškelti fontaną, išimti židinį, pirtį ir raudonmedžio laiptus, sugrąžinti visus baldus, buitinę techniką, katilus, filtrus, paveikslus, statulas, indus, knygas, asmeninius daiktus, kailinius, rūbus, rankines, pinigines su pinigais, ieškovės papuošalus, vaikų daiktus, telefonus, kompiuterį, laikrodžius, batus, iš garažo automobilį „Chrysler“, visą techniką ir sodo baldus bei įrankius, paliekant atsakovui G. B. tik tai, ką jis pirko iš trečiojo asmens M. G. P., priteisti iš atsakovės G. R. ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir daiktų iškeldinimo kaštus.
2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatė ieškovei V. F. septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas nustatė, kad ieškinyje nenurodyta ieškinio suma. Nurodė, kad ieškinio sumą ieškovė turi gauti įkainuodama ir nurodydama ieškinyje prašomo sugrąžinti iš atsakovo turto vertę, nurodant ją prie kiekvieno turto pavadinimo. Be to, ieškovė turi pateikti reikalaujamo grąžinti turto nuosavybės dokumentus. Teismas konstatavo, jog reikalaujamo grąžinti turto vertės nustatymas yra svarbus ieškinio pareiškimo priėmimo metu, nes nuo turto vertės priklauso ieškinio kaina, o tuo pačiu ir žyminio mokesčio dydis. Nesant ieškinyje nurodytos ieškinio sumos, teismas neturi galimybės nustatyti, koks yra nesumokėtas žyminis mokestis. Taip pat nurodė, kad ieškovė nepaaiškino kodėl negali sumokėti žyminio mokesčio ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, apibūdinančių jos turtinę padėtį, todėl teismas negali įvertinti ieškovės turtinės padėties bei galimybių sumokėti žyminį mokestį.
3. Ieškovė V. F. teismui pateikė patikslintą ieškinį dėl daiktų grąžinimo natūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovės V. F. ieškinį dėl nuosavybės sugrąžinimo iš gyvenamųjų patalpų laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės sugrąžinimo iš gyvenamųjų patalpų. Teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi konstatavo ieškinį neatitinkant įstatymo reikalavimų, nurodė trūkumus ir nustatė ieškovei septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti. Šalindama teismo nutartyje jai nurodytus ieškinio trūkumus, ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, duomenis apie savo sveikatos būklę ir kt.
6. Teismas konstatavo, kad iš byloje pateiktų dokumentų teismas negali nustatyti, kokia yra reikalaujamo grąžinti turto vertė, o tuo pačiu ir ieškinio suma. Ieškovė patikslintame ieškinyje (2 lapo 3 pastraipoje) nurodo, kad daiktų vertė 2008 metais buvo 137 500 Lt, o dabar tolygu 137 500 Eur, žyminį mokestį prašo vertinti kaip už 337 500 Eur (6 lapo 4 pastraipoje). Kas sudaro ieškovės nurodomas sumas (137 500 Eur ar 337 500 Eur), ieškiniuose nedetalizuota.
Žemesnės instancijos teismas
7. Suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovo pareiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 str.). Dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui to daryti už ieškovą, pareiškusį ieškinį. Teismas privalo būti nešališkas, taigi negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, iš pateiktų ieškinio priedų (fotonuotraukų) pats nustatyti ieškinio sumą, nuo kurios ir turi būti skaičiuojamas žyminis mokestis (CPK 21 str.). Iš ieškinio turinio turi būti aišku, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu ir ko konkrečiai reikalaujama iš konkretaus asmens.
8. Teismas sprendė, kad ieškovė per nustatytą terminą nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl ieškovės ieškinį laikė nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo aukštesnės instancijos teismo nagrinėti bylą iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nurodo, kad kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto susigrąžinimo. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi konstatavo ieškinį neatitinkant įstatymo reikalavimų, nurodė trūkumus ir nustatė ieškovei septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti. Šalindama teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, duomenis apie savo sveikatos būklę ir jos vardu išrašytas sąskaitas faktūras už ieškinyje nurodytus daiktus, kuriuos siekia susigrąžinti natūra.
1.2. Teismas neteisėtai konstatuoja, kad iš byloje pateiktų dokumentų negali nustatyti, kokia yra reikalaujamo grąžinti turto vertė, o tuo pačiu ir ieškinio suma. Minėta suma yra nurodyta sąskaitose faktūrose. Tačiau ta suma nėra ieškinio pagrindas, nes daiktai yra V. F. visos šeimos relikvijos, o įranga - yra pritaikyta vaikų būsto saugumui.
1.3. Patikslintame ieškinyje aiškiai nurodyta (2 lapo 3 pastraipoje), kad daiktų vertė 2008 metais buvo 137 500 Lt, o dabar tolygu 137 500 Eur. Žyminį mokestį prašo vertinti kaip už 337 500 Eur (6 lapo 4 pastraipoje), nes ieškovės nurodomas sumas sudaro 137 500 Eur už įrangą ir 200 000 už asmeninius daiktus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės V. F. ieškinys laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 5 straipsnis). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 str., 111 str.), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo.
13. Teismas, gavęs ieškinį patikrina ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 str. 2 d. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 138 str.). Civilinio proceso kodekso 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešinu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
14. Iš teismui pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė ieškiniu prašo išreikalauti iš atsakovo jai nuosavybės teise priklausančius daiktus natūra, t. y. ji neprašo teismo priteisti iš atsakovo daiktų kainą pinigais. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatė šiuos ieškinio trūkumus: ieškinyje nenurodyta ieškinio suma, kaip to reikalauja CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas, todėl ieškovė turi nurodyti ieškinio sumą, įkainojant ir ieškinyje nurodant prie kiekvieno turto pavadinimo prašomo sugrąžinti iš atsakovo turto vertę, kad būtų galima nustatyti ieškinio sumą; pateikti reikalaujamo grąžinti turto nuosavybės dokumentus.
15. Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad daiktus prašo iš atsakovo sugrąžinti natūra, jų kaina yra pirkimo kaina, kuri 2008 m. buvo 137 500 Lt, kas dabar yra tolygu 137 500 eurais ir 200 000 už asmeninius daiktus. Prie patikslinto ieškinio pridėjo 2017 m. kovo 10 d. iškeldinimo protokolą, antstolio R. S. sudarytą turto aprašą, kuriame nurodyta, kad daiktai ir rūbai užfiksuoti fotokamera ir aprašyti aprašu, pažymėta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Taip pat ieškovė pateikė daiktų foto nuotraukas.
16. Skundžiama 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi teismas konstatavo, kad suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovo pareiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 str.). Dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui to daryti už ieškovą, pareiškusį ieškinį. Teismas privalo būti nešališkas, taigi negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, iš pateiktų ieškinio priedų (fotonuotraukų) pats nustatyti ieškinio sumą, nuo kurios ir turi būti skaičiuojamas žyminis mokestis (CPK 21 str.). Iš ieškinio turinio turi būti aišku, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu ir, ko konkrečiai reikalaujama iš konkretaus asmens. Taigi, teismas konstatavo, kad ieškovė nepašalino ieškinio pagrindo ir dalyko trūkumų (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai), tačiau kaip matyti iš šios nutarties 14 punkte nurodytų aplinkybių, ieškovei nebuvo nurodyti ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko trūkumai. Pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad ieškovė nenurodė ieškinyje ieškinio sumos (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog bylose dėl turto išreikalavimo ieškinio suma nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę. Ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas (CPK 85 straipsnio 2 dalis).
18. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad patikslintame ieškinyje aiškiai nurodyta (2 lapo 3 pastraipoje), kad daiktų vertė 2008 metais buvo 137 500 Lt, o dabar tolygu 137 500 Eur. Žyminį mokestį prašo vertinti kaip už 337 500 Eur (6 lapo 4 pastraipoje), nes ieškovės nurodomas sumas sudaro 137 500 Eur už įrangą ir 200 000 už asmeninius daiktus. Esant tokioms aplinkybėms, teismui neturint pagrindo spręsti, kad nurodoma suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė nepašalino 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, kuomet ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra 337 000 Eur (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Pažymėtina, kad atskiruoju skundu ieškovė aukštesnės instancijos teismo prašo bylą nagrinėti iš esmės, nes ieškinio suma viršija 40 000 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka yra sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo. Klausimas dėl rūšinio bylos teismingumo sprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje, t. y. nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, bus būtina atsižvelgti į civilinių bylų rūšinį teismingumą reglamentuojančias CPK 27 straipsnio ir kitų teisės normų nuostatas.
20. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, skundžiama teismo nutartis panaikinama, pirmosios instancijos teismui netinkamai taikant ieškinio priėmimą ir jo trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskiriamas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, tai jis perduodamas šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir ieškovės V. F. ieškinio atsakovams G. B. ir G. R., dėl nuosavybės sugrąžinimo iš gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo M. G. P., priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.