Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. L., jo atstovui advokato padėjėjui Albert Barkovski,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui G. K., A. B.,

vertėjaujant Anai Grešičnikovai, Olgai Macijauskienei, Eglei Smailienei, Erikai Venckevičienei, Natalijai Reut,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. L., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktorius, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojų įdarbinimą ne vėliau nei prieš vieną darbo dieną iki jų darbo pradžios, nesilaikydamas trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti įmonės naudai statybos objekte, (duomenys neskelbtini), šiems trečios šalies ((duomenys neskelbtini) Respublikos) piliečiams – Y. K. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), K. M. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), R. B. K. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), D. S. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), S. K. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), D. P. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), S. R. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), I. R. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), A. B. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), A. G. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), S. T. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), P. D. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), V. P. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), Y. S. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), M. K. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), V. R. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), V. P. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), A. M. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), A. N. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), M. Y. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)).

K. L. šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. L. paaiškino, kad tie žmonės dirba pas juos. Jie nedirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini 11)“, rangovų įmonėje dirbo. Buvo dvi lenkų firmos su kuriomis jie bendradarbiavo, pavadinimas „(duomenys neskelbtini 00)“ ir „(duomenys neskelbtini 000)“. Kaip tik teikė savo darbuotojus darbų atlikimui Lietuvoje. Kai sužinojo, kad jie nebuvo oficialiai įdarbinti, pateikė užklausimus. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ firmos direktoriumi. Buvo elektros darbai. Jo įmonėje buvo (duomenys neskelbtini). Kreipėsi pas subrangovus, kad būtų surasta žmonių, kurie galės dirbti. Buvo sudaromos sutartys. Įmonės vardu jis sudarinėjo sutartis. Atlyginimą mokėjo (duomenys neskelbtini) firmos direktorius. Būdavo taip, kad (duomenys neskelbtini) firmos direktorius neturėdavo galimybės atvykti ir atlikti savo pareigas. Tai avansą išduodavo jis. Komandiruočių lapus jam pateikė ir išrašus. Lenkai su jais aptarinėjo visus tuos klausimus, lenkų firmos buvo paskirtas brigadininkas ir jie tiesiog apskaitė savo valandas, darbų vykdytojas „(duomenys neskelbtini 50)“ firmos patvirtindavo tas valandas ir „(duomenys neskelbtini 11)“, jis aktuodavo tas valandas. Penki žmonės „(duomenys neskelbtini 11)“ dirbo. Buvo planų į „(duomenys neskelbtini 11)“ priimti (duomenys neskelbtini) tiesiogiai, bet nepavyko, todėl buvo priversti kreiptis į subrangovus. Kreipėsi į darbo biržą, kad patikslintų kokius dokumentus reikia turėti. Buvo paaiškinta, jog tai lenkų firma, todėl reikia tik komandiruočių lapų, dokumentų patvirtančių, kad jie yra (duomenys neskelbtini). Telefonu bendravo. Z. yra paprastas darbuotojas, kuris neturi parašo teisės. Visuomet atvykdavo lenkų firmos darbuotojas ir sudarydavo sutartis. Visi žmonės jo ofise pasirašinėjo. Jo neprašė pateikti „(duomenys neskelbtini 50)“ dokumentus dėl įdarbinimo. Visi turėjo lenkų vizas, D kategorijos. Lenkų kalbą žino geriau negu lietuvių. Saugojo tik vardus, pavardes. Kai atvyko, žmonių asmens duomenų nesaugojo.

Liudytojas Y. K. paaiškino, kad dirbo Lietuvoje pas K. Dirbti pradėjo pagal jų tvirtinimą legaliai pagal Lenkijos Respublikos dokumentus, komandiruotę. Buvo įsitikinę, kad dirba legaliai. Vėliau paaiškėjo, tai neatitiko tikrovės. (duomenys neskelbtini) aktyviai ieškojo darbo, internete rado skelbimą su telefono numeriais. Susiskambino, praėjo simbolinę atranką ir jam buvo pasiūlyta atvažiuoti į Lietuvą. Atvažiavo, jį pasitiko autobusų stotyje ir nusivežė į ofisą, kuris buvo (duomenys neskelbtini) rajone. Buvo pasirašyti dokumentai dėl darbo saugos ir tvarkos. Buvo išduotas pirminis komandiruotės lapas vieno mėnesio laikotarpiui ir jis jį pasirašė. Buvo paaiškinta, kad šitas komandiruotės lapas patvirtina, kad jis dirba legaliai. Po to, jį išsiuntė į firma UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbas buvo elektros montažas. Po darbo inspekcijos apsilankymo, sužinojo, kad dirbo nelegaliai. Dokumentus, komandiruotės lapus pateikė K. Pokalbyje dalyvavo visi trys, kalbėjo visi kartu, A. ir K. Atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais. Jeigu procentais, tai 75 proc. mokėdavo A., o likusiais atvejais K.. Objekte buvo darbų vadovas A. T.. Iš (duomenys neskelbtini) žmonių buvo apie 15, o iš jų legaliai dirbo 3-4 žmonės. Jiems aprangą ir vizas darbui išdavė (duomenys neskelbtini) įmonė UAB „(duomenys neskelbtini 22)“. Po darbo inspekcijos vizito K. atvežė daug dokumentų. Atvežė komandiruotės lapus, iš esmės ten buvo komandiruotės lapas ir su juo susiję keli dokumentai, jie jau buvo užpildyti ir juose nurodyta data. Ant dokumentų matė antspaudą kur buvo parašyta (duomenys neskelbtini) įmonė, bet dirbo UAB „(duomenys neskelbtini 11).“ Darbo sutartys nebuvo pasirašytos. Kalba buvo, kad darbinasi į UAB „(duomenys neskelbtini 11)“. Darbui UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ gavo nurodymus iš A. ir K., o tiesioginiai nurodymai kur dirbti buvo iš „(duomenys neskelbtini 22)“ vadovybės. Juos perdavė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ ir toliau darbinius klausimus sprendė su UAB „(duomenys neskelbtini 22)“. Įmonė paskelbė 2019 m. bankrotą ir 2019 m. spalio mėnesį į tą objektą, kur jie dirbo atėjo firma UAB „(duomenys neskelbtini 50)“. Nuo A. ir K. liko jų dirbti apie 10 žmonių, o visi kiti dirbo nuo UAB „(duomenys neskelbtini 50)“. Jis pro Lenkiją tik pravažiavo ir atvažiavo į Vilnių. Buvo lapas ar du, kai buvo paaiškinta - iš Lenkijos įmonės, kuri nusiunčia dirbti į Lietuvą.

Liudytojas A. T. nurodė, kad dirbo iš pradžių UAB „(duomenys neskelbtini 22)“, o po to, UAB „(duomenys neskelbtini 50)“. Jo pareigos buvo darbų vadovas. Jam „(duomenys neskelbtini 11)“ duodavo žmones, jis jiems vadovavo. Visi buvo (duomenys neskelbtini). Per du metus buvo apie 50 skirtingų žmonių. Atlyginimą mokėjo „(duomenys neskelbtini 11)“. Y. K. tikrai dirbo. Jis iš „(duomenys neskelbtini 11)“ buvo. Patys darbuotojai žymėjo laiką. Pats K. atvesdavo arba koks nors kitas žmogus. Supažindavo su darbo sauga, aplinka ir viskas prie darbo. Niekada nedalyvavo kai mokėdavo, bet žino, kad atvažiuodavo K. vakare sukviesdavo visus į vagonėlį ir mokėdavo. Žmonės kalbėdavo ir sakydavo, kad moka algas.

Liudytojas D. S. parodė, kad 2019 m. balandžio mėnesį ieškojo darbo, (duomenys neskelbtini) rado kampaniją, kuri įdarbina pagal Lenkijos darbo vizas darbuotojus Lietuvoje. Susiskambino su direktoriumi, pasakė, kad gali atvažiuoti ir atvyko. Su A. Visa tai buvo 2019 m. kovo mėnesį, atvyko balandžio 5 d. į Lietuvą, įsidarbino, balandžio gale įsidarbino į įmonę „(duomenys neskelbtini 22)“. Sutiko jį A., atvažiavo į ofisą, pasirašė popierius dėl įdarbinimo, išrašė komandiruotpinigius ir mėnesio gale jau dirbo. Jų įmonė pasirašė su kita įmone sutartis, jie dirbo su gyvenamųjų namų statyba. Dirbo kaip priklauso, gavo atlyginimą už gegužę ir birželį, už gegužę vėlavo atlyginimas, už liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius negavo atlyginimo, nes įmonė bankrutavo. Buvo sudaryta sutartis, paskambino darbų vykdytojas A., firma „(duomenys neskelbtini 50)“, tam pačiam objekte tęsė darbą. Nežinojo ar sutartį sudarinėjo su „(duomenys neskelbtini 50)“, jiems pasakė, kad ten dirbs ir viskas. Dirbo nuo spalio vidurio iki gruodžio 6 d. Atlyginimą mokėjo K. L. su A.. Rusų k. ir lietuvių k. dokumentai buvo. „(duomenys neskelbtini 000)“ įmonė nieko nesako. R. nepažįsta. Su lenkų įmone jokių reikalų neturėjo, atvykdavo iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, dirbo su K. ir A.. Viskas buvo pasirašoma Vilniuje. Atvyko į Vilnių balandžio 5 d. pažymėta pase, pasitiko A., po to, nuvyko į būstinę, pasirašė popierius pasakė, kad tai darbo sutartis, išrašė komandiruotpinigius ir tada laukė kol galės pradėti dirbti. Ofisas yra prie (duomenys neskelbtini). Kai pasirašė dokumentus, A. dalyvavo ir K., bet jis pokalbyje nedalyvavo. Komandiruočių dokumentai, kad mėnesiui dirbti. Dirbo prie statybų, telefonu pranešė A., davė telefono numerį, susiskambino, pasakė statybų adresą, atvyko ir darbus nurodydavo darbų vykdytojas. Jokių dokumentų rudenį nepasirašinėjo, kai pasikeitė rangovas. Dėl pinigų ir darbo kalbėjosi su A. ir K., jie pasakė, kad bankrutavo ir jiems nesumokės. Lenkišką vizą formino (duomenys neskelbtin). Kreipėsi į agentūrą dėl darbo Lenkijoje, padarė vizą ir turint vizą susiskambino su A., kad viskas gerai, galima atvykti ir formintis Lietuvoje.

Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad 2020 m. vasario 12 d. patikrintas statybos objektas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad objekte patikrinimo metu rasti dirbantys (duomenys neskelbtini) piliečiai: Y. K. ir M. Y.. Abu paaiškino, kad šiame objekte dirba nuolatos, darbo sutartis pasirašė su UAB ,, (duomenys neskelbtini 11)“ atstovu I. Ž.. M. Y. nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų gegužės mėnesio pagal darbo sutartį dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini 11)“, šiame objekte dirba septintą dieną ir yra pavaldus darbo vadovui A. T..

Patikrinimo metu įmonės direktorius K. L. pateikė 2020 m. kovo 2 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, kad tapo UAB ,, (duomenys neskelbtini 11)“ direktoriumi (duomenys neskelbtini) mėnesį. Jų firma vykdo (duomenys neskelbtini) darbus. Šiame objekte darbus vykdantys darbininkai – tai firmos „(duomenys neskelbtini 000)“ darbuotojai. Objekte yra dalis jų darbuotojų, o kita dalis – jų subrangovų. Darbuotojų, kurių duomenys nurodyti elektroniniame laiške, darbo sutarčių neturi. Darbuotojų atvykimo momentu sutartys buvo pareikalautos, bet kol kas, jų negavo. Pateikė komandiruotės lapus (6 vienetai) (D. P., R. V., V. P., K. M., M. Y., K. Y.), Rangos sutartį su „(duomenys neskelbtin 000)“ ir 9 vienetus apmokėjimo žiniaraščių (9 lapai). Prie paaiškinimo K. L. pateikė Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini 000)“ surašytus darbuotojų D. P., R. V., V. P., K. M., M. Y., K. Y. komandiravimo dokumentus ((t. 1, b. l. 53)).

Įmonės direktorius K. L. pateikė Statybos subrangos sutarties kopiją, kurioje nurodyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini 11)“ užsako darbų atlikimą, o UAB ,, (duomenys neskelbtini 000)“ savo jėgomis ir rizika įsipareigoja atlikti darbus užsakovo nurodytoje vietoje ir perduoti darbų rezultatą užsakovui, o šis už darbus sumokėti. Šią sutartį pasirašė „(duomenys neskelbtini 000)“ direktorius V. R. ir UAB ,, (duomenys neskelbtini 11)“ direktorius K. L..

UAB ,, (duomenys neskelbtini 50)“ pateikė Rangos sutarties kopiją, pagal kurią užsakovas UAB ,, (duomenys neskelbtini 50)“ užsakė darbų atlikimą, o Rangovas UAB ,, (duomenys neskelbtini 11)“ įsipareigojo paskirti inžinerinių tinklų montavimo specialistus, kurie paslaugas teiks Užsakovo nurodytoje vietoje. Nurodyta Sutarties kaina – darbuotojo darbo valandos įkainis. Sutartį pasirašė UAB ,, (duomenys neskelbtini 50)“ direktorius V. M. ir UAB ,, (duomenys neskelbtini 11)“ direktorius K. L..

VDI kreipėsi į Lenkijos Respublikos kompetentingas institucijas su prašymu pateikti informaciją apie A. G., A. N., I. R., V. P., D. S., K. M., A. M., S. R., R. B., P. D., V. P., M. K., Y. K., S. K., V. R., M. Y., D. P., S. T., Y. S..

Gautas Lenkijos Respublikos Vyriausiosios darbo inspekcijos Užimtumo departamento atsakymas, kad patikrinus VDI paklausime nurodytų asmenų sąrašą nustatyta, kad sąraše minimi asmenys: A. G., A. N., I. R., V. P., D. S., K. M., A. M., S. R., R. B., P. D., V. P., M. K., Y. K., S. K., V. R., M. Y., D. P., S. T., Y. S., (duomenys neskelbtini 000) įdarbinti nebuvo. Pranešta, kad Lenkijos Respublikos Vyriausiosios darbo inspekcijos Užimtumo departamentas nustatė, kad nurodytu (duomenys neskelbtini 000) registracijos ir veiklos adresu yra virtualus biuras ((t. 1, b. l. 145)).

P. D. komandiravimo dokumentas – komandiruotės tikslas vykdyti darbines funkcijas Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal Statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) <...>, pridėta rangos sutartis, pasirašyta tarp „(duomenys neskelbtini 000) atstovo V. R. bei P. D.. Analogiški dokumentai pateikti dėl V. R., V. P., M. K., M. Y., Y. K.. UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ pateikė (duomenys neskelbtini) piliečių įdarbinimą Lenkijos Respublikoje registruotoje įmonėje „(duomenys neskelbtini 000) patvirtinančius dokumentus – visi asmenys įdarbinti (duomenys neskelbtini).

UAB „(duomenys neskelbtini 50)“ paaiškino, kad pagal rangos sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini 50)“ (užsakovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ (rangovas), rangovas įsipareigojo paskirti (duomenys neskelbtini) specialistus, o užsakovas įsipareigojo mokėti už šias paslaugas. Darbuotojai objekte dirbo kaip UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ darbuotojai. Iš pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini 50)“ dokumentų nustatyta, kad darbuotojai Y. K., D. S., R. B., K. M., V. S. darbą objekte pradėjo (duomenys neskelbtini), t. y. iki darbo su „ (duomenys neskelbtini 000) su jais sudarymo. Dokumente, kuriame buvo fiksuojamas dirbtas darbuotojų laikas, pasirašydavo UAB „(duomenys neskelbtini 50)“ vadovas A. T., juose uždėtas antspaudas UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ ir Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 5-12).

UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ SODROS duomenimis turi 5 darbuotojus (t. 1, b. l. 14).

UAB „(duomenys neskelbtini 60)“ įeigos kontrolės dienos ataskaita (t. 1, b. l. 22).

Pateikta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini 50)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ (t. 1, b. l. 24-25).

Pateikti įsakymai ir darbo laiko apskaitos dokumentai (t. 1, b. l. 29-39).

UAB „(duomenys neskelbtini 50)“ pateikė papildomus dokumentus – UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ dirbtų valandų skaičiaus sąrašai, PVM sąskaitų faktūrų kopijos, lėšų pervedimo nurodymai (t. 1, b. l. 41-50).

Pateikta statybos subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 54-60).

UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ išmokėjimo žiniaraščiai (t. 1, b. l. 68-76).

K. L. paaiškinime nurodyta, kad jų įmonė bendradarbiauja su UAB „(duomenys neskelbtini 50)“, vykdant elektros darbus, pagal rangovų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), darbuotojai, kurie vykdo darbus objekte, (duomenys neskelbtini), įforminti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius R. V. (t. 1, b. l. 77).

UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ pateikti užsieniečių komandiravimo dokumentai su vertimu; darbo sutartys (t. 1, b. l. 78-118).

UAB „(duomenys neskelbtini 50)“ pateikė susirašinėjimus (t. 1, b. l. 120-126).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. kovo 1 d. draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ teiktų LDU pranešimų apie į Lietuvos Respubliką komandiruotus užsieniečius nėra (t. 1, b. l. 141).

Lenkijos Respublikos vyriausiojo darbo inspekcijos atsakymo vertime nurodyta, kad buvo atliktas „(duomenys neskelbtini 000)“ patikrinimas. Nustatyta, kad adresu – (duomenys neskelbtini) – yra virtualus biuras. Bendrovės „(duomenys neskelbtini 000)“ šioje vietoje nėra. Pagal turimus duomenis paskambinus telefonu asmeniui, nurodytam kaip įmonės atstovui, asmuo nurodė, kad patikrinimo dieną įmonė neįdarbino jokių darbuotojų. Pateiktame sąraše nurodyti asmenys nebuvo įdarbinti (t. 1, b. l. 145).

S. K. paaiškinime nurodė, kad darbą Lietuvoje susirado tinklalapyje. Paskambino nurodytu telefono numeriu A. S. ir susitarė dėl darbo. Jam buvo pasakyta, kad galima įsidarbinti su Lenkijos darbo viza per lenkišką įmonę. Atvažiavus į Vilnių, buvo sudaryta sutartis. Jam buvo išrašytas komandiruotės pažymėjimas, kuris turėjo būti keičiamas kiekvieną mėnesį. Sudarant sutartį dalyvavo A. S. ir K. L.. Darbą pradėjo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nurodymus kuriose įmonėse dirbti gaudavo iš jų. Buvo įsitikinęs, kad dirba oficialiai. Darbo grafikas nuo 07.00, po 10-11 valandų per dieną. Atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ buvo mokamas vieną kartą per mėnesį, išmokėdavo S. arba L.. UAB „(duomenys neskelbtini 50)“ mokėdavo du kartus per mėnesį. Kiekviename objekte buvo pildomi darbo laiko žiniaraščiai. Buvo įdarbintas per jų įmonę, todėl privalėjo vykdyti visus nurodymus L. arba S.. Apie lenkišką įmonę „(duomenys neskelbtini 000)“ jam niekas nežinoma. Šioje įmonėje niekada nedirbo. Žmogaus V. R. nepažįsta. Darbo sutarties su minima įmone nepasirašinėjo. Pateiktoje darbo sutartyje pagal kurią jis įdarbintas įmonėje „(duomenys neskelbtini 000)“ parašas ne jo (t. 1, b. l. 150).

V. K. paaiškinime nurodyta, kad darbą UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ rado per skelbimus. Gavo informaciją apie laisvą darbo vietą ir atvyko. Įforminęs lenkišką vizą atvyko į Vilnių (duomenys neskelbtini) m. birželį. Įmonės ofise buvo pasirašyti dokumentai ir išduotas komandiruotės lapas. Darbo sąlygas išdėstė žodžiu, patikino, kad viskas legalu. Dirbo skirtinguose objektuose. Nurodymus ir leidimą dirbti gavo iš K.. Apmokėjimas buvo skaičiuojamas (duomenys neskelbtini) EUR/val., atsiskaitymas buvo grynais, mokėjo A.. 2020 m. vasarį po darbo inspekcijos patikrinimo praėjus pusantros savaitės, skubiai susirinko ofise, išdavė naujus komandiravimo lapus. Popierius išduodavo K. ir I. Ž.. Apie lenkišką įmonę „(duomenys neskelbtini)“ jam niekas nežinoma. Žmogaus V. R. nepažįsta. Darbo sutarties su minima įmone nepasirašinėjo. Pateiktoje darbo sutartyje pagal kurią jis įdarbintas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ parašas ne jo. Asmens V. R. nepažįsta. Visi dokumentai buvo pasirašyti Vilniuje, juos padavė K. ir A. (t. 1, b. l. 156).

VĮ „Registrų centro“ duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ vadovas K. L. (t. 1, b. l. 165).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 58 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad K. L. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

K. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad asmenys, minimi administracinio nusižengimo protokole, nedirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini 11)“. Buvo dvi lenkų firmos su kuriomis jie bendradarbiavo - „(duomenys neskelbtini 00)“ ir „(duomenys neskelbtini 000)“. Buvo planų į „(duomenys neskelbtini 11)“ priimti (duomenys neskelbtini) tiesiogiai, bet nepavyko, todėl buvo priversti kreiptis į subrangovus. Kreipėsi pas subrangovus, kad būtų surasta žmonių, kurie galės dirbti. Būdavo taip, kad lenkų firmos direktorius neturėdavo galimybės atvykti ir atlikti savo pareigas. Tai avansą išduodavo jis. Visuomet atvykdavo lenkų firmos darbuotojas ir sudarydavo sutartis. Visi žmonės jo ofise pasirašinėjo. Visi turėjo lenkų vizas, D kategorijos.

Patikrinimo metu įmonės direktorius K. L. paaiškino, kad objekte darbus vykdantys darbininkai – tai firmos „(duomenys neskelbtini 000)“ darbuotojai. Objekte yra dalis jų darbuotojų, o kita dalis – jų subrangovų. Darbuotojų, kurių duomenys nurodyti elektroniniame laiške, darbo sutarčių neturi.

Nors K. L. nurodo, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ darbuotojai, tačiau tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Ir štai kodėl.

Pirma. Liudytojas D. S. pateiktame paaiškinime nurodė, kad darbą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ pradėjo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Rado darbo skelbimą per (duomenys neskelbtini) tarpininko skelbimą. Po pokalbio su kontaktiniu asmeniu, atidarė lenkišką darbo vizą, kurios pagrindu buvo įdarbintas Lietuvoje, UAB „(duomenys neskelbtini 11)“. UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ vadovavo K. L., kuris duodavo nurodymus kurioje įmonėje dirbti ir kuriuose objektuose. Įsidarbinant buvo pasirašomos darbo sutartys lenkų kalba su įmone (duomenys neskelbtini) <...> Atlyginimą mokėdavo A. arba K.. Apie lenkišką įmonę „(duomenys neskelbtini 000)“ jam niekas nežinoma. Žmogaus V. R. nepažįsta. Darbo sutarties su minima įmone nepasirašinėjo. Pateiktoje darbo sutartyje pagal kurią jis įdarbintas įmonėje „(duomenys neskelbtini 000)“ parašas ne jo, visos sutartys buvo pasirašomos jam atvykus į Vilnių (t. 1, b. l. 148).

Antra. Liudytojas S. K. paaiškinime nurodė, kad darbą Lietuvoje susirado tinklalapyje. Paskambino nurodytu telefono numeriu A. S. ir susitarė dėl darbo. Jam buvo pasakyta, kad galima įsidarbinti su Lenkijos darbo viza per lenkišką įmonę. <...> sudarant sutartį dalyvavo A. S. ir K. L.. Darbą pradėjo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nurodymus kuriose įmonėse dirbti gaudavo iš jų. <...> Atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini 22)“ buvo mokamas vieną kartą per mėnesį, išmokėdavo S. arba L.. UAB „(duomenys neskelbtini 50)“ mokėdavo du kartus per mėnesį. <...> Buvo įdarbintas per jų įmonę, todėl privalėjo vykdyti visus nurodymus L. arba S.. Apie lenkišką įmonę „(duomenys neskelbtini 000)“ jam niekas nežinoma. Šioje įmonėje niekada nedirbo. Žmogaus V. R. nepažįsta. Darbo sutarties su minima įmone nepasirašinėjo. Pateiktoje darbo sutartyje pagal kurią jis įdarbintas įmonėje „(duomenys neskelbtini 000)“ parašas ne jo (t. 1, b. l. 150).

Trečia, liudytojas V. K. paaiškinime nurodyta, kad darbą UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ rado per skelbimus. Gavo informaciją apie laisvą darbo vietą ir atvyko. Įforminęs lenkišką vizą (duomenys neskelbtini) atvyko į Vilnių. Įmonės ofise buvo pasirašyti dokumentai ir išduotas komandiruotės lapas. Darbo sąlygas išdėstė žodžiu <...> Nurodymus ir leidimą dirbti gavo iš K.. Apmokėjimas buvo skaičiuojamas 5 EUR/val., atsiskaitymas buvo grynais, mokėjo A.. 2020 m. vasarį po darbo inspekcijos patikrinimo praėjus pusantros savaitės, skubiai susirinko ofise, išdavė naujus komandiravimo lapus. Popierius išduodavo K. ir I. Ž.. Apie lenkišką įmonę „(duomenys neskelbtini 000)“ jam niekas nežinoma. Žmogaus V. R. nepažįsta. Darbo sutarties su minima įmone nepasirašinėjo. Pateiktoje darbo sutartyje pagal kurią jis įdarbintas įmonėje „(duomenys neskelbtini 000)“ parašas ne jo. Visi dokumentai buvo pasirašyti Vilniuje, juos padavė K. ir A. (t. 1, b. l. 156). Asmenys tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nurodė tikėję, kad dirba legaliai UAB „(duomenys neskelbtini 11)“. Apie tai, kad jie dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini 000)“ nieko nežinojo ir pirmą kartą girdėjo minimą įmonę. Iš (duomenys neskelbtini) vyko į Vilnių, ne į Lenkiją.

Ketvirta. Lenkijos Respublikos vyriausiojo darbo inspekcijos atsakymo vertime nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini 000)“ yra virtualus biuras, bendrovės „(duomenys neskelbtini000)“ šioje vietoje nėra. <...> Asmenys - A. G., A. N., I. R., V. P., D. S., K. M., A. M., S. R., R. B., P. D., V. P., M. K., Y. K., S. K., V. R., M. Y., D. P., S. T., Y. S., įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinti nebuvo (t. 1, b. l. 145).

Penkta. Kaip jau minėta, apklausti liudytojai tiek teismo posėdžio metu, tiek tyrimo metu nurodė, kad <...> atlyginimą mokėjo K. L. su A.; buvo nustatytos darbo valandos; K. L. duodavo nurodymus dėl darbų atlikimo vietos ir laiko. Taip pat, liudytojas A. T. nurodė, kad <...> jam „(duomenys neskelbtini 11)“ duodavo žmones, jis jiems vadovavo. Visi buvo (duomenys neskelbtini). <...> Atlyginimą mokėjo „(duomenys neskelbtini 11)“ <...> Pats K. atvesdavo arba koks nors kitas žmogus <....> atvažiuodavo K. vakare sukviesdavo visus į vagonėlį ir mokėdavo. Žmonės kalbėdavo ir sakydavo, kad moka algas.

Pagal užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies, DK 42 straipsnio 1 dalies reglamentavimą ir nelegalaus darbo bylose suformuotos teismų praktiką, darbą vertinant kaip nelegalų, būtina nustatyti nelegalaus darbo, kaip ANK 95 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo realiai pradėjo dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui)); asmuo dirba darbdavio naudai ir atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas tokiu atveju yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

Išnagrinėjus ir ištyrus visus byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai realiai dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini 11)“ naudai (nei vienas iš apklaustų asmenų nebuvo girdėjęs apie Lenkijos Respublikos įmonę, kurioje, anot K. L., buvo įdarbinti) – realiai pradėjo dirbti atvykę į Lietuvą, o būtent UAB „(duomenys neskelbtini 11)“, vykdė jiems K. L. pavestas funkcijas, dirbo pagal nustatytus darbo grafikus, konkrečiuose statybų objektuose ir gaudavo atlyginimą už darbinių funkcijų atlikimą, tačiau akivaizdu, kad jie buvo įdarbinti be darbo sutarčių ir nepranešus VSDFV. Pažymėtina ir tai, kad tik nustačius darbo santykių pažeidimus, po patikrinimo buvo imtasi galimai ir nusikalstamų veiksmų klastojant dokumentus (pagaminant netikrus ar suklastojant tikrus), kai užsieniečiai buvo verčiami pasirašyti fiktyvias darbo sutartis su Lenkijos bendrovę, imituojant pastarųjų komandiruotę į Lietuvos Respubliką atlikti neva sutartinius paslaugų teikimo santykius statybos sektoriuje. Taip sudarant regimybę, kad yra išlygos, nustatytos įstatymo dėl įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (58 straipsnio 6 dalis). Be to, kaip jau ne kartą minėta, kad didžioji dalis liudytojų paneigė faktą, kad pasirašė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismui pateiktuose dokumentuose, o Lenkijos Respublikoje minimi darbuotojai, kurie neva buvo komandiruoti į Lietuvą, nebuvo registruoti kaip dirbantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktuose bendrovėse.

Remdamasis tuo, kas nustatyta, teismas konstatuoja, kad K. L. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimai padaryti tiesiogine tyčia). Įvertinama ir K. L. asmenybė – darbingo amžiaus, SODROS duomenimis dirbantis, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis neteistas, bylos duomenimis vedęs, augina mažametį vaiką (t. 2, b. l. 5-6), taip pat, nėra duomenų, jog būtų baustas už panašaus administracinio nusižengimo padarymą.

Nagrinėjamu atveju jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą K. L. skirtina šios dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos dydį artimą šios nuobaudos rūšies vidurkiui (ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalys), t. y. paskiriant jam 3 000 EUR (trys tūkstančiai eurų) dydžio baudą. Taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir baudos dydį mažinti nėra jokio pagrindo. Be to, tai prieštarautų ir administracinės nuobaudos paskirčiai (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 3 000 EUR (trys tūkstančiai eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20126160918.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.