- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-01
- Bylos Nr.
- A20.-497-1129/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00526-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- BĮ Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis dalyvaujant užsieniečiams I. H. R. A. A., J. F. A. A. ir Y. F. A. A.-M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsienietės I. H. R. A. A. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas užsienietės I. H. R. A. A. (toliau – pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl I. H. R. A. A. laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – I. H. R. A. A. apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau – VSAT), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas advokatas Paulius Vinkleris skunde nurodo, kad 2022 m. vasario 2 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties. Sprendimas motyvuotas tuo, kad užsienietė nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais bei tuo, kad yra pagrindo manyti apie tai, jog užsienietė gali pasislėpti, tačiau jokių konkrečių duomenų nepateikta. Užsienietė su sprendimu dalyje dėl jos apgyvendinimo sąlygų nesutinka, kadangi užsienietė dalyvauja apklausose, nebando bėgti, davė parodymus. Skirtingos pareiškėjos pasakojimo detalės nebūtinai reiškia norą klaidinti, kadangi pareiškėja mato būtinybę pateikti kuo daugiau informacijos ir nemato būtinybės kartoti tas pačias aplinkybes. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio UTPĮ 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – VSAT) laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (UTPĮ 115 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėjai gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė, nenustatant judėjimo apribojimų, nes pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ji bendradarbiauja su pareigūnais, apie save teikia duomenis, o savo teisėmis naudojasi sąžiningai. Pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė ją sulaikyti nėra padariusi, nebuvo bandžiusi išvykti, pasislėpti, trukdyti ar kitaip vengti išsiuntimo proceso. Todėl laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinti užsienietę Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Prašoma panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl pareiškėjos laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjos atžvilgiu yra taikomos minėtame UTPĮ X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečiu antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu yra šio UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja su savo šeimos nariais į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos ir jos šeimos narių prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir jos šeimos nariams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėja ir jos šeimos nariai apskundė Migracijos departamentui, kuris skundą išnagrinėjo ir 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjos ir jos šeimos narių skundą atmetė kaip nepagrįsta. Šį sprendimą pareiškėja ir jos šeimos nariai apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams, kuris pareiškėjos ir jos šeimos narių skundą patenkino iš dalies – sutrumpino pareiškėjai ir jos šeimos nariams nustatytus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminus, o skundo dalį dėl atsisakymo suteikti prieglobstį atmetė kaip nepagrįsta. Šį sprendimą pareiškėja ir jos šeimos nariai apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsiliepime pažymima, jog pareiškėja ir jos šeimos nariai nebėra prieglobsčio prašytojai. Pareiškėja ir jos šeimos nariai MIGRIS sistemoje buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 19 d., galutinis sprendimas dėl jų dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Pažymima, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja I. H. R. A. A. ir jos šeimos nariai – vyras, dukra ir sūnus į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Prašymo nagrinėjimo metu pareiškėja nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų atstovais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokių būdu siekdama suklaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Nustačius UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nurodytą aplinkybe, kad pareiškėja kartu su savo šeimos nariais gali pasislėpti, buvo priimtas sprendimas apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, jog 2022 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) centras pateikė informaciją apie tai, kad 2022 m. gegužės 2 d. iš Pabėgėlių priėmimo centro pasišalino 29 asmenys, tarp kurių buvo ir pareiškėja kartu su savo šeimos nariais, tačiau buvo grąžinti. Pareiškėja skunde nurodo, kad jos atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir ją bei jos šeimos narius apgyvendinti, nesuteikiant teisės jai ir jos šeimos nariams teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl nėra pagrindo taikyti UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėja ir jos šeimos nariai nėra sulaikyti. Pareiškėja kartu su savo šeimos nariais į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėjos bei jos šeimos narių kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika. Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėja ir jos šeimos nariai gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos ir jos šeimos narių buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas iki bus baigta prieglobsčio prašymo procedūra. Ginčijamas sprendimas priimtas, tinkamai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, atlikus išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste, todėl šis sprendimas yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. H. R. A. A. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad kartu su savo šeima gyvena viename kambaryje, tačiau viską sunkina psichologinė būklė, nes pažiūrėjus į aptvertą teritoriją, galima išeiti iš proto. Gyvenimo sąlygos nėra geros, vaikų psichologinė būklė taip pat. Jei galėtų laisvai judėti ir išvykti už gyvenamosios vietos teritorijos ribų, eitų dirbti ir liktų gyventi Lietuvoje, kitų planų neturi, tačiau jokiu būdu nenori grįžti į tėvynę.
Migracijos departamento atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Šio įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad užsienietė, prisistačiusi Irako Respublikos pilietė I. H. R. A. A. su savo šeima neteisėtai atvyko į Lietuvą, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Pareiškėja kartu su šeima pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. 2022 m. vasario 2 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietę UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime pažymima, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą pareiškėja nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų tarnautojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdama klaidinti pareigūnus ir vilkinti procesą. Migracijos departamento sprendimas priimtas nustačius, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, jog pareiškėja kartu su savo šeimos nariais gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Pažymėtina, jog Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos I. H. R. A. A. ir jos šeimos prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir jos šeimos nariams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėja ir jos šeimos nariai apskundė Migracijos departamentui, kuris skundą išnagrinėjo ir 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjos ir jos šeimos narių skundą atmetė kaip nepagrįsta. Šį sprendimą pareiškėja ir jos šeimos nariai apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams, kuris pareiškėjos ir jos šeimos narių skundą patenkino iš dalies – sutrumpino pareiškėjai ir jos šeimos nariams nustatytus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminus, o skundo dalį dėl atsisakymo suteikti prieglobstį atmetė kaip nepagrįsta. Šį sprendimą pareiškėja ir jos šeimos nariai apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškėjos ir jos šeimos narių apeliacinis skundas atmestas. Taigi pareiškėja I. H. R. A. A. nuo 2022 m. gegužės 18 d. nebėra prieglobsčio prašytoja. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nei pareiškėja nei jos šeimos nariai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių, kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, pareiškėja su savo šeima iš savo kilmės valstybės į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, kas teismui sudaro pagrindą manyti, kad egzistuoja tikimybė, jog apgyvendinus pareiškėją VSAT ir netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nebūtų eliminuota rizika, jog pareiškėja kartu su šeima gali išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti iki bus įvykdytas įsiteisėjęs Migracijos departamento sprendimas.
UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Nagrinėjamuoju atveju Migracijos departamentas priėmė 2022 m. vasario 2 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietę UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymas imperatyviai nurodo kokių veiksmų imasi Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, t. y., kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, šiuo atveju Migracijos departamentas tokį sprendimą priėmė teisėtai ir pagrįstai. Toks apgyvendinimas nėra sulaikymas ar alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta UTPĮ 113 ir 115 straipsniuose – sulaikymas ir alternatyvios sulaikymui priemonės yra taikomos tik nustačius UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytus sulaikymo pagrindus ir dėl šių priemonių taikymo į teismą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Iš bylos medžiagos ir pareiškėjos paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad prieglobsčio prašytoja kartu su savo šeima gyvena kartu, jie turi galimybę laisvai judėti gyvenamosios vietos teritorijoje. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog taikomi apribojimai pažeidžia jos ir jos šeimos narių teises, susijusias su materialiniu ir buitiniu aprūpinimu. Vien pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie galimybę judėti tik gyvenamosios vietos teritorijoje, nesudaro pagrindo teigti, kad jos ir jos šeimos narių teisės yra pažeidžiamos ir nesudaro pagrindo pareiškėjai netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Teismo vertinimu, pareiškėjos ir jos šeimos narių atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. įvykdyti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje.
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja I.H. R. A. A. kartu su savo šeimos nariais į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidama Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėja nepakankamai bendradarbiavo su kompetentingais valstybės tarnautojais ir darbuotojais, pareiškėjos pasakojimas buvo nenuoseklus, nedetalus. Apklausos metu pasakodama apie tariamus grasinimus, pareiškėja negalėjo įvardinti, kas konkrečiai, kada ir kokiu būdu jai ir jos šeimos nariams grasino, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos deklaruojama baimė būti persekiojamiems savo kilmės šalyje nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Šiuo metu Migracijos departamento sprendimas nesuteikti prieglobsčio pareiškėjai jau yra įsiteisėjęs. Pareiškėja I. H. R. A. A. nėra prieglobsčio prašytoja, prieglobsčio prašymo motyvai įvertinti, jos atžvilgiu priimtas sprendimas yra patikrintas, įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus pareiškėjui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti UTPĮ numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai įvykdytas įsiteisėjęs Migracijos departamento sprendimas, nes, atsižvelgiant į pareiškėjos atvykimo aplinkybes, priimtą galutinį sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, o taip pat į tai, kad ji pažeidė laikino išvykimo iš centro tvarką – 2022 m. gegužės 2 d. ji kartu su savo šeimos nariais buvo pasišalinusi iš (duomenys neskelbtini) centro, galima pagrįstai manyti, kad pareiškėja, turėdama galimybę laisvai judėti, gali ir vėl bandyti pasišalinti iš laikinojo apgyvendinimo vietos ir išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatytas pagrindas leidžiantis manyti, kad užsienietis gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį. Skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti bei nedaro jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo dalies dėl laikino apgyvendinimo. Byloje taip pat nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėja ir jos šeimos nariai Pabėgėlių priėmimo centre laikomi netinkamomis gyvenimo sąlygomis, neįvertinti vaikų socialiniai poreikiai arba pernelyg suvaržomos jų teisės, o kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, pareiškėja nepateikė.
Pažymėtina, jog pareiškėjai praradus prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, dėl tolimesnių klausimų, susijusių su užsieniečio judėjimo laisve Lietuvos Respublikoje, sprendžia Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikdama teikimus dėl užsieniečio sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo. Nors Migracijos departamento sprendimas dėl pareiškėjos apgyvendinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2525-629/2022 formaliai nėra panaikintas, tačiau nuo tos dienos, kai užsienietė prarado prieglobsčio prašytojo statusą, t. y. nuo 2022 m. gegužės 18 d., nebegali būti toliau taikomas. Atitinkamai, teismas sprendžia, jog šioje byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir naikinti skundžiamo Migracijos departamento 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis UTPĮ 117 straipsniu, 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
atmesti užsienietės I. H. R. A. A. įgalioto atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.