Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (1-as epizodas) 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2-as epizodas) 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 1 dalį (2-as epizodas) 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 1 dalį (2-as epizodas) 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2-as epizodas) 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (3-as epizodas) 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais, ir V. D. paskirta 195 MGL (9 750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. D. paskirta 130 MGL (6 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas V. D. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d. (dvi paros), kurios prilyginamos 4 (keturių) MGL dydžio baudai, ir V. D. paskirta galutinė 126 MGL (6 300 Eur) dydžio bauda, nustatant 36-ių mėnesių paskirtos baudos sumokėjimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. V. D., dirbdamas VSAT (duomenys neskelbtini) užkardos vadu, nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas bendrai su (duomenys neskelbtini) užkardos logistikos specialistu V. Š. ir nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. su aptarnavimo grupės logistu V. J., veikdamas dėl savanaudiškų paskatų, (duomenys neskelbtini) užkardos vado kabinete Nr. 5, adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą ir organizavo suklastoti tikrus dokumentus (duodamas nurodymus V. Š. ir V. J.), t. y. V. D. 2018 m. gruodžio mėn. būdamas nurodytu adresu savo kabinete Nr. 5, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, plaukiojimo priemonės darbo laiko, degalų ir tepalų sąnaudų apskaitos lape, serija PP Nr. 0001213, 11 d. eilutėje suklastojo tikro dokumento darbo pradžios ir darbo pabaigos valandas, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nuo 11.00 val. iki 12.30 val. plaukė tarnybiniu kateriu „Texas-580“, valst. (duomenys neskelbtini), 13 grafoje ,,Atidirbta valandų“ įrašydamas 1 val., 14 grafoje ,,Vairininko parašas“ V. D. pasirašė, o V. Š. žinodamas, kad nurodytas kateris nurodytu laiku neplaukė ir kuras (sunaudojimo norma 1 val. yra 25 litrai benzino) nebuvo sunaudotas, veikdamas pagal bendrą susitarimą su V. D., būdamas atsakingas už tarnybinio transporto priežiūrą, kitoje apskaitos lapo pusėje, eilutėje „Užpildyta teisingai“ 2018 m. gruodžio 31 d. pasirašė, o apie kuro sunaudojimą tyčia neįtraukė į VSAT 2013 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 4-225 patvirtintą tarnybinių transporto priemonių naudojimo tvarkos aprašo 8 priedą turėdamas tikslą vėliau minėtą kuro kiekį pasisavinti.

1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką V. D., būdamas nurodytu adresu savo kabinete Nr. 5, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, 2019 m. gegužės mėn. apskaitos lape, serija PP Nr. 0001218, 21 d. eilutėje suklastojo tikro dokumento darbo pradžios ir darbo pabaigos valandas, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nuo 11.00 val. iki 13.00 val. plaukė tarnybiniu kateriu „Texas-580“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 13 grafoje ,,Atidirbta valandų“ įrašydamas 1 val., 14 grafoje ,,Vairininko parašas“ V. D. pasirašė. Minėtame apskaitos lape 31 d. eilutėje suklastojo darbo pradžios ir darbo pabaigos valandas, įrašydamas, kad nuo 12.30 val. iki 14.30 val. plaukė tarnybiniu kateriu „Texas-580“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 13 grafoje ,,Atidirbta valandų“ įrašydamas 1 val., 14 grafoje, ,,Vairininko parašas“ V. D. pasirašė, o V. Š. žinodamas, kad nurodytas kateris nurodytu laiku neplaukė ir kuras (sunaudojimo norma 1 val. yra 25 litrai benzino) 50 litrų benzino nebuvo sunaudotas, veikdamas pagal bendrą susitarimą ir būdamas atsakingas už tarnybinio transporto priežiūrą, kitoje apskaitos lapo pusėje, eilutėje „Užpildyta teisingai“ 2019 m. gegužės 31 d. pasirašė, o apie kuro sunaudojimą tyčia neįtraukė į VSAT 2013 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 4-225 patvirtintą tarnybinių transporto priemonių naudojimo tvarkos aprašo 8 priedą, turėdamas tikslą vėliau minėtą kuro kiekį pasisavinti.

1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką V. D. būdamas nurodytu adresu savo kabinete Nr. 5, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, 2019 m. birželio mėn. apskaitos lape, serija PP Nr. 0001219, 6 d. eilutėje suklastojo tikro dokumento darbo pradžios ir darbo pabaigos valandas, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nuo 13.00 val. iki 16.00 val. plaukė tarnybiniu kateriu „Texas-580“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 13 grafoje ,,Atidirbta valandų“ įrašydamas 2 val., 14 grafoje ,,Vairininko parašas“ ir 15 grafoje „Pamainos vyresnysis“ V. D. pasirašė, o V. J. žinodamas, kad nurodytas kateris nurodytu laiku neplaukė ir kuras (sunaudojimo norma 1 val. yra 25 litrai benzino) 50 litrų benzino nebuvo sunaudotas, veikdamas pagal bendrą susitarimą ir būdamas atsakingas už tarnybinio transporto priežiūrą, kitoje apskaitos lapo pusėje, eilutėje „Užpildyta teisingai“ 2019 m. birželio 28 d. pasirašė, o apie kuro sunaudojimą tyčia neįtraukė į VSAT 2013 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 4-225 patvirtintą tarnybinių transporto priemonių naudojimo tvarkos aprašo 8 priedą, turėdamas tikslą vėliau minėtą kuro kiekį pasisavinti.

1.4. Tęsdamas nusikalstamą veiką V. D., būdamas nurodytu adresu savo kabinete Nr. 5, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, 2019 m. birželio mėn. tarnybinės transporto priemonės kelionės lape Nr. AT0017007, 6 d. eilutėje suklastojo tikro dokumento darbo pradžios ir darbo pabaigos valandas, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nuo 13.00 val. iki 15.00 val. vyko tarnybiniu automobiliu „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 11 grafoje „Techniškai tvarkingą TTP priėmiau“, 13 grafoje „Techniškai tvarkingą TTP pridaviau saugoti“, 16 grafoje „Maršrutas ir užsakovo naudojusio TTP parašas“ V. D. pasirašė patvirtindamas, kad nuvyko 150 km. Taip pat V. D. anksčiau minėtame kelionės lape, 26 d. eilutėje, suklastojo darbo pradžios ir darbo pabaigos valandas, įrašydamas, kad nuo 13.00 val. iki 16.00 val. vyko tarnybiniu automobiliu „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 11 grafoje „Techniškai tvarkingą TTP priėmiau“, 13 grafoje „Techniškai tvarkingą TTP pridaviau saugoti“, 16 grafoje „Maršrutas ir užsakovo naudojusio TTP parašas“ V. D. pasirašė, patvirtindamas, kad nuvyko 9 km, o V. J. žinodamas, kad nurodyta transporto priemonė nurodytu laiko nevyko ir kuras (sunaudojimo norma 13 l kuro 100 km) nebuvo sunaudotas, veikdamas pagal bendrą susitarimą ir būdamas atsakingas už tarnybinio transporto priežiūrą, kitoje apskaitos lapo pusėje, eilutėje „Užpildyta teisingai“ 2019 m. birželio 28 d. pasirašė, o apie kuro sunaudojimą tyčia neįtraukė į VSAT 2013 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 4-225 patvirtintą tarnybinių transporto priemonių naudojimo tvarkos aprašo 8 priedą, turėdamas tikslą vėliau minėtą kuro kiekį pasisavinti.

1.5. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. D., būdamas nurodytu adresu savo kabinete Nr. 5, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, 2019 m. birželio mėn. apskaitos lape serija PP Nr. 0001220, 26 d. eilutėje suklastojo tikro dokumento darbo pradžios ir darbo pabaigos valandas, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nuo 13.30 val. iki 15.30 val. plaukė tarnybiniu kateriu „Texas-420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 13 grafoje ,,Atidirbta valandų“ įrašydamas 2 val., 14 grafoje ,,Vairininko parašas“ ir 15 grafoje „Pamainos vyresnysis“ V. D. pasirašė, o V. J. žinodamas, kad nurodytas kateris nurodytu laiku neplaukė ir kuras (sunaudojimo norma 1 val. yra 18 l benzino) 36 litrai benzino nebuvo sunaudota, būdamas atsakingas už tarnybinio transporto priežiūrą, kitoje apskaitos lapo pusėje, eilutėje „Užpildyta teisingai“ 2019 m. birželio 28 d. pasirašė, o apie kuro sunaudojimą tyčia neįtraukė į VSAT 2013 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 4-225 patvirtintą tarnybinių transporto priemonių naudojimo tvarkos aprašo 8 priedą, turėdamas tikslą vėliau minėtą kuro kiekį pasisavinti.

1.6. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. D., būdamas nurodytu adresu savo kabinete Nr. 5, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, 2019 m. liepos mėn. apskaitos lape, serija PP Nr. 0001222, 10 d. eilutėje suklastojo tikro dokumento darbo pradžios ir darbo pabaigos valandas, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nuo 14.00 val. iki 16.30 val. plaukė tarnybiniu kateriu „Texas-580“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 13 grafoje ,,Atidirbta valandų“ įrašydamas 0.5 val., 14 grafoje ,,Vairininko parašas“ ir 15 grafoje „Pamainos vyresnysis“ V. D. pasirašė, o V. J., žinodamas, kad nurodytas kateris nurodytu laiku neplaukė ir kuras (sunaudojimo norma 1 val. yra 25 litrai benzino), 12,5 l benzino, nebuvo sunaudota, veikdamas pagal bendrą susitarimą ir būdamas atsakingas už tarnybinio transporto priežiūrą, kitoje apskaitos lapo pusėje, eilutėje „Užpildyta teisingai“ 2019 m. liepos 31 d. pasirašė, o apie kuro sunaudojimą tyčia neįtraukė į VSAT 2013 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 4-225 patvirtintą tarnybinių transporto priemonių naudojimo tvarkos aprašo 8 priedą, turėdamas tikslą vėliau minėtą kuro kiekį pasisavinti.

1.7. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. D., būdamas nurodytu adresu savo kabinete Nr. 5, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, 2019 m. rugsėjo mėn. apskaitos lape, serija PP Nr. 0001275, 23 d. eilutėje suklastojo tikro dokumento darbo pradžios ir darbo pabaigos valandas, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nuo 10.00 val. iki 12.00 val. plaukė tarnybiniu kateriu „Texas-580“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 13 grafoje ,,Atidirbta valandų“ įrašydamas 2 val., 14 grafoje, ,,Vairininko parašas“ V. D. pasirašė, o V. J. žinodamas, kad nurodytas kateris nurodytu laiku neplaukė ir kuras (sunaudojimo norma 1 val. yra 25 l benzino) 50 l benzino nebuvo sunaudotas, veikdamas pagal bendrą susitarimą ir būdamas atsakingas už tarnybinio transporto priežiūrą, kitoje apskaitos lapo pusėje, eilutėje „Užpildyta teisingai“ 2019 m. rugsėjo 30 d. pasirašė, o apie kuro sunaudojimą tyčia neįtraukė į VSAT 2013 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 4-225 patvirtintą tarnybinių transporto priemonių naudojimo tvarkos aprašo 8 priedą, turėdamas tikslą vėliau minėtą kuro kiekį pasisavinti. Tokiu būdu V. D., bendrai veikdamas su V. Š. ir V. J., suklastojo plaukiojimo priemonės darbo laiko, degalų ir tepalų sąnaudų apskaitos lapus serija PP Nr. 0001213, PP Nr. 0001218, PP Nr. 0001219, PP Nr. 0001220, PP Nr. 0001222, PP Nr. 0001275, tarnybinės transporto priemonės kelionės lapą Nr. AT0017007.

Šiais savo veiksmai V. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat V. D., veikdamas bendrininkų grupe su V. Š. ir V. J., siekdamas asmeninės naudos, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi pasisavino bei pasikėsino pasisavinti jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y., V. D. laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d., piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi bei suklastojant kuro apskaitos lapus, juose nurodant didesnį sunaudotą benzino ir dyzelino kuro kiekį, jis (V. D.) bendrai veikdamas su V. Š. ir V. J., adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas turtinės ir asmeninės naudos, pasisavino jo žinioje buvusį VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės turtą: ne mažiau kaip 283,5 litro benzino, kurio vertė 312,60 Eur, 260,24 litro susipildamas į jam priklausančius automobilius „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Twingo“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), o likusį kiekį – 23,26 litrus, laikė gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. lapkričio 11 d., 12.07 val., kol kratos metu šis kuras buvo rastas ir paimtas. Likusį perteklinį kiekį 704,6 litro benzino, kurio vertė (2019-09-11 PVM sąskaitos faktūros SOK Nr. 0312445 duomenimis) 745,25 Eur, siekdamas asmeninės naudos, neperdavė į apskaitą ir šį kuro kiekį pasikėsino pasisavinti, laikė savo žinioje, VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) užkardos kuro sandėliuke, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)užkarda). Tęsdamas nusikalstamą veiką, bendrai veikdamas su V. Š. ir V. J., būdamas (duomenys neskelbtini) užkardos vadu, leido V. Š. pasisavinti 187 litrų dyzelino, kurio vertė 188,87 Eur, iš šio kiekio 40 litrų 2019 m. spalio 22 d., 12.13 val., (duomenys neskelbtini) užkardos garaže Nr. 1 V. Š. susipylė į savo asmeninį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį tarnybiniu automobiliu ,,Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kuro sandėliuko jam atgabeno V. J.. Po to, 2019 m. spalio 23 d. tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tame pačiame garaže V. Š. į savo asmeninį automobilį „MERCEDES-BENZ E 270 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susipylė 50 litrų dyzelino, kurį tarnybiniu automobiliu ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė V. J., po to 2019 m. lapkričio 5 d., 15.17 val., likusį kiekį – 97 litrų dyzelino tarnybiniu automobiliu ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kuro sandėliuko atgabeno V. J. į nurodytą garažą, kurį perėmęs V. Š. susikrovė į savo asmeninį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį parsivežė adresu (duomenys neskelbtini), ir jį laikė iki 2019 m. lapkričio 12 d., 16.55 val., kol kratos metu buvo rastas ir paimtas. Taip pat jis leido V. J. pasisavinti 40 litrų dyzelino, kurio vertė 40,40 Eur, 2019 m. spalio 30 d., apie 12.30 val., kuris tarnybiniu automobiliu ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) iš nurodyto kuro sandėliuko parsivežė į garažą Nr.1 40 litrų dyzelino, kur 20 litrų dyzelino susipylė į savo asmeninį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o likusį kiekį – 20 litrų įsidėjo į savo automobilio saloną ir parsivežė namo, adresu (duomenys neskelbtini), kurį vėliau jis sunaudojo.

V. D., bendrai veikdamas su V. Š. ir V. J., perteklinį 989,7 litro dyzelino kuro kiekį, kurio vertė (2019 m. spalio 23 d. PVM sąskaitos faktūros SOK Nr. 0315382 duomenimis) buvo 999,60 Eur, laikė savo žinioje iki 2019 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini) užkardos kuro sandėliuke, adresu (duomenys neskelbtini), kurio neperdavė į apskaitą ir bendrai veikdami pasikėsino šį dyzelino kiekį pasisavinti, tokiu būdu jis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suklastojant kuro apskaitos lapus bei padedant V. Š. ir V. J. pasisavino 312,60 l benzino ir organizavo pasisavinimą 1 924,3 litro benzino ir dyzelino, Pagėgių pasienio rinktinei priklausantį kurą, kurio bendra vertė 2 286,72 Eur, tačiau šios nusikalstamos veikos su bendrininkais nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2019 m. lapkričio 11 d., 17.27 val. jis buvo sulaikytas.

Šiais savo veiksmai V. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje 183 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 24 straipsnio 4 dalyje 183 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

3. Taip pat V. D., siekdamas asmeninės naudos, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. jis, nuolat piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, būdamas VSAT (duomenys neskelbtini) užkardos vadu, neteisėtai, nušalindamas nuo tiesioginio darbo (duomenys neskelbtini) užkardos darbuotojus (toliau – darbuotojas) J. D. ir G. S., 2019 m. rugsėjo 26 d., nuo 09.57 val. iki 12.57 val., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neteisėtai davė jiems nurodymus (duomenys neskelbtini) užkardos teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) užkardoje), darbo laiku remontuoti jo nuosavą automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie, nesuprasdami jiems neteisėtai atlikti pavestą darbą, pakeitė nurodyto automobilio dujų įrangos įjungimo jungtuką, atliko variklio patikrą. Po to, 2019 m. spalio 1 d., nuo 09.33 val. iki 11.34 val., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neteisėtai, nušalindamas nuo tiesioginio darbo darbuotojus G. S., V. J. ir J. D., neteisėtai davė jiems nurodymus (duomenys neskelbtini) užkardos teritorijoje darbo laiku remontuoti jo nuosavą automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šie, nesuprasdami jiems neteisėtai atlikti pavesto darbo, pakeitė automobilio ratus, sutaisė priekinį automobilio buferį bei pakeitė anteną. Po to, 2019 m. spalio 7 d., 13.00 val., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neteisėtai, nušalindamas nuo tiesioginio darbo darbuotoją G. S., neteisėtai davė jam nurodymus (duomenys neskelbtini) užkardos teritorijoje darbo laiku remontuoti jo nuosavą automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis, nesuprasdamas jam neteisėtai atlikti pavesto darbo, pakeitė automobilio ratus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. spalio 14 d., nuo 10.49 val. iki 13.45 val., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neteisėtai nušalindamas nuo tiesioginio darbo darbuotoją G. S., neteisėtai davė jam nurodymus (duomenys neskelbtini) užkardos teritorijoje darbo laiku remontuoti jo nuosavą automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o šis, nesuprasdamas jam neteisėtai atlikti pavesto darbo, pakeitė automobilio valytuvus bei automobilio salono apdailą. Po to, 2019 m. spalio 22 d., 10.00 val., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neteisėtai nušalindamas nuo tiesioginio darbo darbuotoją G. S., neteisėtai davė jam nurodymus (duomenys neskelbtini) užkardos teritorijoje darbo laiku remontuoti jo nuosavą automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o šis, nesuprasdamas jam neteisėtai atlikti pavesto darbo, keitė automobilio valytuvus bei atliko variklio patikrą. Po to, 2019 m. spalio 30 d., 12.55 val., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neteisėtai nušalindamas nuo tiesioginio darbo logistikos darbuotoją V. J., neteisėtai davė jam nurodymus (duomenys neskelbtini) užkardos teritorijoje darbo laiku remontuoti jo nuosavą automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o šis, nesuprasdamas jam neteisėtai atlikti pavesto darbo, tvarkė automobilio rato diską. Taip pat 2019 m., laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki lapkričio 11 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neteisėtai nušalindamas nuo tiesioginio darbo darbuotojus G. S., J. D. ir V. J., neteisėtai davė jiems nurodymus jo gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), darbo laiku remontuoti jo automobilius „Audi 80“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šie nesuprasdami jiems neteisėtai atlikti pavestus darbus, keitė automobiliams saugiklius, stabdžių suportą, galines kaladėles, porankį, keitė automobilių tepalus bei stabdžių lemputes. Taip pat 2019 m., laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki lapkričio 11 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neteisėtai, nušalindamas nuo tiesioginio darbo darbuotoją G. S., neteisėtai davė jam nurodymus savo gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo patalpose, darbo laiku vykdyti buitinius darbus, o šis, nesuprasdamas jam neteisėtai atlikti pavesto darbo, valė namo kaminą, atliko virinimo darbus, santechnikos darbus, valė kanalizaciją ir kitus buitinius darbus. Tęsdamas nusikalstamą veiką V. D. 2019 m. lapkričio 5 d., laikotarpiu nuo 7.32 val. iki 8.21 val., neteisėtai nušalindamas nuo tarnybos (duomenys neskelbtini) užkardos vyresnįjį pasienietį M. P., kuris vykdė tarnybą „Užkardos budėtojo padėjėjas/vaizdo stebėjimo sistemos operatorius“, taip pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir žinodamas, kad valstybės siena nurodytu laiku nebus stebima, V. D. nurodė M. P. (kuriam nebuvo žinoma ir suprantama apie daromą nusikalstamą veiką) tarnybiniu automobiliu „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežti jį adresu (duomenys neskelbtini), kad jis galėtų pasiimti savo asmeninį automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat jis, 2019 m. lapkričio 5 d., laikotarpiu nuo 9.28 val. iki 10.42 val., neteisėtai nušalindamas nuo tarnybos (duomenys neskelbtini) užkardos jaunesnįjį specialistą S. R. (kuriam nebuvo žinoma ir suprantama apie daromą nusikalstamą veiką), kuris vykdė tarnybą „Užkardos budėtojo padėjėjas/vaizdo stebėjimo sistemos operatorius“ ir nuo tiesioginio darbo darbuotoją G. S., taip pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir žinodamas, kad valstybės siena nurodytu laiku nebus stebima, davė nurodymą jiems nugabenti jo asmeninį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais, siekdamas asmeninės naudos, netinkamai atlikdamas tarnybines pareigas, V. D. sumenkino valstybės institucijos – VSAT autoritetą bei pažemino pareigūno vardą, padėjo formuotis aplinkinių nuomonei apie VSAT pareigūnų bejėgiškumą bei nebaudžiamumo toleravimą, tuo diskreditavo VSAT kaip valstybės instituciją, o valstybė, tokiais veiksmais sumenkinus VSAT pareigūno vardą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetą, patyrė didelę neturtinę žalą bei 698,42 Eur turtinės žalos.

Šiais savo veiksmai V. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

4. Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendį pakeisti, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą paskirti subendrintą laisvės apribojimo bausmę, nustatant individualiai parinktus įpareigojimus ir/ar draudimus. Savo skundą V. D. argumentuoja šiais motyvais:

4.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde kelia teisingos skirtinos bausmės klausimą ir mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas, todėl už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė neteisingą, netinkamai individualizuotą ir jo realiai neįvykdomą subendrintą bausmę. Šioje byloje 2021 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nubaustas galutine 126 MGL dydžio bauda. Nesutikdamas su paskirta bauda jis prašė surengti teismo posėdį, o išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje Klaipėdos apygardos teismas skyrė jam tokią pat bausmę, kokia buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu, tik nustatė ilgesnį baudos sumokėjimo terminą.

4.2. Jis pripažintas kaltu padaręs tris tyčines nusikalstamas veikas, įstatymo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, du tyčinius sunkius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo noru davė išsamius parodymus apie svarbiausias nusikaltimų padarymo aplinkybes ir jo parodymai prisidėjo prie veikų atskleidimo. Jis nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, jam nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, jis nėra baustas už administracinius nusižengimus, laikosi įstatymų ir elgiasi atsakingai, kas pagrindžia, kad jis pasikeitė teigiama linkme. Jis Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dirbo nuo 1994 m. gruodžio 5 d., t. y. 25 metus laiko, jo tarnybos veikla buvo vertinama teigiamai. Po nusikalstamos veikos padarymo jis neteko darbo valstybės tarnyboje ir jau beveik dvejus metus yra bedarbis. Keletą mėnesių gaudavo nedarbo išmokas iš Užimtumo tarnybos, tačiau vėliau išmokų mokėjimas buvo nutrauktas. Jis neturi nekilnojamo turto, jo turtą sudaro tik seni menkaverčiai automobiliai, kurie lėšų pragyvenimui neteikia. Jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo manymu, kad vien dėl to, jog dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nuo 1994 m. gruodžio 5 d., tikėtina, turėtų turėti santaupų. Nuo valstybės tarnybos pradžios jo darbo užmokestis nebuvo didelis, tik paskutiniu tarnybos laiku uždarbis didėjo dėl aukštesnių pareigų, didelio tarnybos stažo ir aukštesnės kvalifikacinės klasės. Visgi, jo darbo pajamos nebuvo tokios, iš kurių galėtų sukaupti reikšmingesnes santaupas, nes visą uždarbį skirdavo pragyvenimo išlaidoms padengti. Šiai dienai bet kokios turėtos santaupos jau yra seniai pasibaigusios, todėl, neturėdamas jokių pajamų, yra priverstas pinigus pragyvenimui skolintis iš sesers. Be to, dėl 2020 metais koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos ligos COVID-19 pasaulinės pandemijos išplitimo Lietuvos teritorijoje galimybės įsidarbinti, kai pagal savo amžių jis yra priskiriamas rizikos grupei, tapo dar mažiau įmanomos. Tai patvirtina ir tai, kad per visą registravimosi Užimtumo tarnyboje laiką iki šiol jam, kaip asmeniui, sulaukusiam daugiau kaip 60 metų amžiaus, joks darbas nebuvo pasiūlytas.

4.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad tuo atveju, jeigu jam, taikant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį, būtų paskirta kitokia lengvesnės bausmės rūšis, tokia bausmė nebūtų teisinga ta prasme, kad jam, kaip nusikalstamų veikų organizatoriui, būtų skiriama lengvesnė bausmė nei V. Š. ir V. J.. Tačiau vieniems nuteistiesiems skirtų bausmių rūšys ir dydžiai neturėtų būti derinami prie kitų nuteistųjų bausmių, nes kiekvienam nuteistajam, atsižvelgus į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, turi būti skirta konkrečiai jam individualizuota bausmė. Be to, prašydamas surengti teismo posėdį, jis prašė vietoje piniginės baudos skirti jam laisvės apribojimo bausmę, kuri pagal bausmių hierarchiją yra ne švelnesnė, kaip skundžiamame nuosprendyje nurodė teismas, o priešingai – griežtesnė bausmės rūšis.

4.4. Baudžiamojoje byloje surinkta charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo nedidelį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, rodo aiškų jo norą ir realiai daromus žingsnius pasitaisyti, gyventi dorai bei laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Jis yra jau beveik 62 metų amžiaus, silpnos sveikatos, jo darbingumo lygis ir galimybės įsidarbinti yra labai žemos, todėl, jei jam būtų paskirta tokia didelė piniginė bauda, kuri jį galutinai finansiškai sužlugdytų, jo resocializacija nebūtų teisinga. Jau pats baudžiamasis procesas jį skaudžiai nubaudė, jis prarado ilgametį darbą valstybės tarnyboje be galimybės sugrįžti, nebeturi jokių socialinių garantijų, teisės į jau senai užtarnautą pareigūno pensiją, neturi ne tik pajamų, bet ir jokio turto, o galimybės, kad padėtis ateityje pasikeis į teigiamą pusę, mažai tikėtinos.

4.5. Jis neturės finansinių galimybių sumokėti paskirtą baudą, nes vien mokant baudą lygiomis dalimis kas mėnesį periodinėmis įmokomis, jis kas mėnesį turėtų skirti net po 175 Eur, kai šiai dienai jis iš viso negauna pajamų, jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas priverstinis išieškojimas, neturi. Paskirta bauda jį varžys akivaizdžiai labiau negu reikia BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti ir aiškiai pažeis teisingumo principą, pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo nubausti teises pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Laisvės apribojimo bausmė leistų įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintas bausmės paskirties nuostatas – bendrąją prevenciją, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimu ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimą.

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodė šiuos argumentus:

5.1. Apelianto prašoma skirti laisvės apribojimo bausmė yra sunkesnė bausmės rūšis nei pirmosios instancijos teismo jam paskirta bauda, o už baudą numatyta švelnesnė bausmė yra viena – viešieji darbai. Nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistas V. D., sankcijose būtent bauda ir yra švelniausia bausmės rūšis ir tik BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra švelnesnė bausmės rūšis – viešieji darbai. Todėl teismas, net ir priimdamas sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, neturėtų teisės skirti sunkesnės bausmės rūšies už baudą ar už viešųjų darbų bausmę, kurios prašo apeliantas – laisvės apribojimo. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jam skirti griežtesnę bausmę nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, t. y. pabloginti savo padėtį. Pagal teismų praktikoje suformuluotą principinę nuostatą kai byla nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, nuteistojo padėtis negali būti bloginama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224-495/2020, 2K-7-71-458/2020 ir kt.).

5.2. Šioje situacijoje apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindų, jog paskirdamas baudą teismas nustatė ir maksimaliai ilgą baudos sumokėjimo terminą – trejus metus. Apelianto nurodytas motyvas dėl negalėjimo mokėti paskirtos baudos turėtų būti svarstomas ne apeliaciniame procese, bet paskirtos bausmės vykdymo stadijoje.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta taikomo Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su V. D. apeliaciniu skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo taisyklių.

8. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d baudžiamuoju įsakymu V. D. buvo nubaustas 126 MGL (6 300 Eur) bauda, jo nusikalstamų veikų bendrininkas V. J. buvo nubaustas 100 MGL (5 000 Eur) bauda, o V. Š. – 96 MGL (4 800 Eur) bauda. Nesutikdamas su paskirta bauda V. D. prašė surengti teismo posėdį, kiti nuteistieji su teismo įsakymu paskirtomis baudomis sutiko. Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir svarstydamas bausmės paskyrimo klausimą, visų pirma parinko nuteistajam skirtinos bausmės rūšį. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovavosi taikomose BK straipsnių sankcijose įstatymų leidėjo nustatytomis bausmių rūšimis, svarstydamas galimybę skirti švelniausią sankcijose nustatytą bausmę. Už kvalifikuotą piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumentų suklastojimą bauda yra švelniausia sankcijose nustatyta bausmė, o už svetimo turto pasisavinimą švelniausia sankcijoje nustatyta bausmė yra viešieji darbai, o bauda yra antra švelniausia bausmė. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas įvertino, kad V. D. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, įstatymo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, du tyčinius sunkius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. V. D. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. V. D. anksčiau nebuvo teistas, bylos nagrinėjimo metu nedirbo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visetą, taip pat atsižvelgęs į tai, jog V. D. buvo nusikalstamų veikų organizatorius, jo nusikalstama veika buvo pavojingesnė nei nuteistųjų V. Š. ir V. J., paskyrė jam baudą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo motyvų skirti V. D. griežtesnės rūšies bausmės – laisvės apribojimo. Paskyręs V. D. baudą teismas įvertino ir apeliaciniame jo skunde akcentuojamas aplinkybes dėl amžiaus ir sveikatos būklės, dėl sudėtingumo susirasti jam darbą bei atsižvelgęs į jas nustatė ilgesnį baudos sumokėjimo terminą. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas baudos dydį pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

9. Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą paskirti kitą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

10. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas visų pirma suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, Nr. 2K-249-895/2017). Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.

11. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotu baudžiamojo įstatymo (BK 54 straipsnio 3 dalies) nuostatų aiškinimu, matyti, jog ši baudžiamojo įstatymo norma suprantama kaip kaltininkui paskirtos bausmės švelninimo, o ne sunkinimo, institutas. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tuomet, kai baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė yra aiškiai per griežta, o ne per švelni, ir jos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šių nuostatų aiškinimo nekeičia netgi tai, kad konkrečioje byloje esančioje konkrečioje gyvenimiškoje situacijoje pats nuteistasis mano, kad jo teisinė padėtis būtų švelnesnė paskyrus jam griežtesnės rūšies bausmę. Šiuo atveju V. D., remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, prašo paskirti jam kitą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri pagal BK 42 straipsnio 1 dalį yra sunkesnė nei skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bauda. Taigi, nuteistasis apeliaciniu skundu prašo paskirti jam griežtesnę bausmės rūšį nei jam paskyrė pirmosios instancijos teismas, t. y. pabloginti savo teisinę padėtį. Toks apeliacinio skundo prašymas prieštarauja draudimo sunkinti nuteistojo padėtį principui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą yra išaiškinta, kad nuteistojo teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus įgyvendinimo garantija yra draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo laikomasi visose proceso stadijose. Kai byla nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, tiek nagrinėjant bylą apeliacine, tiek kasacine tvarka, tiek ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui, nuteistojo padėtis negali būti bloginama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-733/2007, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-276/2012, 2K-164/2014, 2K-380-942/2015). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nuteistajam V. D. galimybę bei nurodė motyvus, kodėl šios baudžiamojo įstatymo normos netaiko. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tuo atveju, jeigu V. D. būtų paskirta švelnesnės rūšies bausmė, ji nebūtų teisinga ta prasme, kad nusikalstamų veikų organizatoriui būtų paskirta švelnesnės rūšies bausmė nei V. Š. ir V. J. ir tokie pirmosios instancijos teismo motyvai yra teisingi. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistajam V. D. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį bei paskirti jam griežtesnę bausmę nei skundžiamu nuosprendžiu paskyrė pirmosios instancijos teismas.

12. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės rūšies parinkimas ir jos dydžio nustatymas yra teismo kompetencija. Teismas šią savo pareigą vykdo atsižvelgęs į faktinę situaciją ir įstatymo reikalavimus, įvertinęs nuteistojo poziciją. Tačiau nuteistojo nuomonė nėra teismui privaloma ir teismas neprivalo paskirti tokią bausmę, kokios prašo teisiamas asmuo. Teismas paskiria tokią bausmę, kokia yra teisinga nagrinėjamoje situacijoje (BK 2 straipsnio 5 dalis, BPK 1 straipsnio 1 dalis).

13. Nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos baudos dydžiu gerokai mažesnės nei BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytų baudų vidurkiai, be to, buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos bei paskirta galutinė bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė ir maksimalų baudos sumokėjimo terminą – trejus metus. Net ir neturint jokių santaupų, 6 300 eurų suma, kurią nuteistasis privalo sumokėti per trejus metus, nelaikytina ypatingai didele, nepakeliama finansine našta, juo labiau neteisinga ir neproporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms bausme. Dabartinė situacija darbo rinkoje Lietuvoje nėra tokia bloga, kaip apeliaciniame skunde tvirtina nuteistasis, todėl net ir vyresniam nei šešiasdešimties metų vyrui yra galimybė susirasti darbą ir gauti legalių lėšų pragyvenimui. BK 47 straipsnis numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tais atvejais, jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant ir į tai, nuteistojo argumentai apie nepakeliamą finansinę naštą ir negalėjimą sumokėti baudą ateityje yra skuboti, nes ateityje, vykdant teismo nuosprendį, ši bausmė galės būti pakeista atsižvelgiant į realias faktines aplinkybes, susijusias su nuteistojo finansinėmis galimybėmis.

14. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisėjų kolegijos pateiktiems motyvams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. D. bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek nustatydamas galutinės bausmės dydį, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Nuteistajam V. D. paskirtos bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.