- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-13
- Bylos Nr.
- I-979-0437/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Raimondas Blauzdžius, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Rimgaudas Černius
- Kategorijos
- 33.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Miliuvienės, Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Rimgaudui Černiui, atsakovės atstovėms Dovilei Dranseikaitei ir Jekaterinai Ruškulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. Š. kreipėsi į teismą su skundu (I tomo b. l. 3-6), kuriame prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2008-12-24 sprendimą Nr. 2008/01-4R-288 ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra arba Agentūra) 2008-10-30 sprendimą Nr. BR6-(10.31)-24771 bei įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą iš naujo įvertinti 2002-10-07 paramos sutarties Nr. SA 8-P13020010 galimai padarytus pažeidimus.
Skunde paaiškino, kad skundžiami sprendimai naikintini dėl procesinių pažeidimų, nes buvo priimti administracine tvarka, o ne pagal civilinės teisės normas, kaip nurodyta paramos sutartyje (pakeistas teismingumas); neatsižvelgta į paramos sutarties nutraukimo pagrindą ir į visas aplinkybes bei priežastis, sukėlusias Kauno rajono apylinkės teismo 2008-06-27 sprendime nurodytas pasekmes. Teigia, kad santykiams, kilusiems iš paramos sutarties, turi būti taikomos CK teisės normos dėl vienašališko sutarties nutraukimo (CK 6.217, 6.259, 6.253 str.). Agentūra nutraukė paramos sutartį remdamasi Kauno rajono apylinkės teismo 2008-06-27 sprendimu, kuriuo nuspręsta perduoti jam priklausančias kiaules Kauno rajono savivaldybei, siekiant užtikrinti jų šėrimą. Komisijos nurodytos aplinkybės dėl turto įkeitimo, projekto vykdymo nebuvo paramos sutarties nutraukimo pagrindas. Remiasi CK 6.217, 6.208 str., 6.218 str. 2 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-990/2007. Nagrinėjamu atveju Agentūra neįspėjo apie sutarties pažeidimą, iš anksto nepranešė apie galimą sutarties nutraukimą. Aplinkybė, kad sprendimo priėmimui pagrindu galėjo būti kokie nors faktai, nenurodyti kaip sprendimo priėmimo pagrindas, negali pateisinti sprendimo priėmimo, nes sprendimas yra konkrečių subjektų valios išreiškimas viešai, suteikiantis pagrindą kitiems asmenims veikti atitinkamu būdu. Priešingu atveju, asmenims būtų suteikiama manipuliavimo teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis laisvė.
Nurodė, kad turtas buvo įkeistas esant Agentūros sutikimui ir siekiant užtikrinti įsipareigojimų bankui vykdymą. Paramos sutartyje nebuvo numatyta, kad veikla turi būti vykdoma visuose jo turimuose objektuose, o kadangi jie vienas nuo kito nutolę keliasdešimt kilometrų ir siekiant taupyti, didinti veiklos efektyvumą, jis turėjo optimizuoti veiklą. Įvykdžius teismo sprendimą jo ūkyje nebeliko kiaulių, bet jis nenutraukė ir toliau vykdė veiklą, tačiau Agentūra tuo nesidomėjo. Remiasi paramos sutarties 3 str. 5.2 p., kuriame nurodyta, kad finansiniai sunkumai gali būti sutarties nevykdymo pateisinimas. Mano, kad skundžiami sprendimai priimti ne visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus visas aplinkybes.
Pažymėjo, kad teikiama parama yra neatlygintina dėl tos priežasties, jog jis realiai prisidėtų prie savo ir tuo pačiu Lietuvos ūkio plėtros ir tas prisidėjimas turi trukti ne trumpiau kaip 5 m. (Paramos sutarties 3 str. 5 p.). Pačioje sutartyje nurodyta, kad visos kompensuojamos išlaidos turi būti padarytos 2002 – 2003 m., todėl 5 m. iš esmės turi baigtis vėliausiai 2008 m. viduryje. Pagal SAPARD teikimo taisykles Paramos sutarties sąlygų vykdymo terminas, kad galutinai negrąžinamai parama liktų ją gavusiam asmeniui, - 5 m. ir šis laikas negali būti nei ilginamas, nei trumpinamas. Nurodė, kad nepriekaištingai vykdė veiklą ilgiau negu 5 m. nuo paramos įsisavinimo pradžios, todėl Agentūra turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę, taip pat kitas aplinkybes, nulėmusias kiaulių šėrimo ir tuo pačiu veiklos sutrikimus.
Atkreipė dėmesį, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2008-06-27 sprendime nėra konstatavęs, kad jis piktybiškai ar tyčia kiaules laiko susidariusiomis sąlygomis, bet nurodė, kad jis kiaulių nešeria, nes neturi lėšų pašarams įsigyti (faktiškai yra nemokus), o realizuoti jos nėra tinkamos. Objektyviai atsiradę finansiniai sunkumai pagal Paramos sutartį nėra ir negali būti pagrindas nutraukti sutartį, o vienos šalies (Agentūros) veiksmai be pateisinamo pagrindo sukeliantys sunkumus kitai šaliai ne tik, kad negali būti pagrindas nutraukti sutartį, bet yra pagrindas apskritai tos šalies nepripažinti pažeidus sutartį (Paramos sutarties 3 str. 5.2 p., 16 str.). Teigia, kad Paramos sutarties tikslas iš esmės pasiektas, o sutarties nutraukimas (pareikalavimas grąžinti paramos lėšas) būtų neproporcingas, atsižvelgiant į sutarties įvykdymo mastą (t. y. praktiškai buvo įvykdyta sąlyga nekeisti veiklos, ją vykdyti 5 m.) ir jam sukeltų nepagrįstai didelių nuostolių.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti skunde išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas susidūrė su finansiniais sunkumais – neturėjo lėšų kiaulių pašarams įsigyti, jam reikėjo papildomo finansavimo, kurio niekas nesuteikė.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjo V. Š. skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I tomo b. l. 37-47) paaiškino, kad Agentūra vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų Komisijos daugiamete finansavimo sutartimi „Dėl specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD)“ (toliau – Daugiametė finansavimo sutartis); Nacionaline žemės ūkio ir kaimo plėtros programa (toliau – Programa), patvirtinta Europos Komisijos 2000-11-27 sprendimu Nr. 3329; Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų Komisijos metine finansavimo sutartimi 2002 m. dėl Specialios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (SAPARD) (toliau – Metinė finansavimo sutartis); LR žemės ūkio ministro įsakymais; Agentūros direktoriaus įsakymais; procedūriniais dokumentais ir kitais teisės aktais, vykdo jai nustatytas funkcijas: kviečia pateikti paraiškas SAPARD paramai gauti, remdamasi vertinimo kriterijais, vertina, atrenka projektus. Pažymėjo, kad paramos sutarties sudarymas yra administruojamų lėšų skyrimo būdas. Agentūra (įsteigta LR Vyriausybės 1999-11-11 nutarimu Nr. 1266) turi teisę kontroliuoti sutarties vykdymą (Agentūros nuostatai, patvirtinti LR žemės ūkio ministro 2003-01-22 įsakymu Nr. 3D-17, o nustačiusi pažeidimus, sustabdyti ir/ar anuliuoti pareiškėjo teisę gauti suteiktą paramą bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą.
Nurodė, kad 2002-10-07 tarp V. Š. ir Agentūros sudarytos paramos sutarties Nr. SA 8-P13020010 2 str. pagrindu Agentūra iš Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų įsipareigojo kompensuoti V. Š. Paramos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis iki 1 238 548 Lt dydžio investiciją (išlaidas). Todėl V. Š. neturėjo pagrindo tikėtis, kad, nustačius Paramos sutarties sąlygų pažeidimus, jo atžvilgiu nebus taikomos Paramos sutartyje nustatytos sankcijos. 2008-06-28 Agentūra gavo Kauno r. savivaldybės administracijos 2008-06-27 raštą Nr. 2.16-SD-2010, kuriuo buvo informuota apie tai, kad V. Š. ūkyje susidariusi kritinė situacija dėl nešeriamų ir viena kitą ėdančių kiaulių. Atsižvelgdama į šią informaciją Agentūra 2008-07-03 atliko Projekto užsakomąją patikrą vietoje (Paramos sutarties 13 str. 1 d.), kurios metu buvo nustatyta eilė V. Š. padarytų pažeidimų vykdant projektą (Paramos sutarties 3 str. 5 d. 5.2, 5.3, 5.5 p. Remiasi Programos II priedu, LR gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 4, 11, 17, 19, 20 str., Kauno r. apylinkės teismo 2008-06-27 sprendimu.
Agentūra, vadovaudamasi Paramos sutarties 15 str. 2 d. 2.1 p, turi teisę atsisakyti nuo Paramos sutarties, jeigu paaiškėja aplinkybės, nurodytos Paramos sutarties 14 str. 2 d., t. y.: 1) jeigu Paramos gavėjas, vykdydamas projektą, sąmoningai pažeidė įstatymų ar poįstatyminių aktų reikalavimus (Kauno rajono apylinkės teismo 2008-06-27 sprendimas); 2) jeigu Paramos gavėjas nukrypo nuo projekto, nustojo vykdyti projektą ar neįvykdė viso projekto (remiantis užsakomosios patikros duomenimis, Kauno rajono apylinkės teismo 2008-06-27 sprendimu V. Š. nevykdo paraiškoje ir verslo plane numatytos kiaulių auginimo veiklos); 3) jeigu Paramos gavėjo veikla projekto vykdymo metu ir 5 m. po paramos suteikimo nebeatitinka tinkamumo kriterijų, nurodytų Paramos sutarties 3 str. 5.5 p. Šie Paramos sutarties pažeidimai yra esminiai sutarties pažeidimai, kadangi pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės (LR CK 6.217 str. 1 d., 2 d. 2 p., 5 d.).
Atkreipė dėmesį, kad Agentūros reikalavimas grąžinti išmokėtą paramą kildinamas ne tik iš šalių pasirašytos Paramos sutarties nuostatų, bet ir iš Agentūrai suteiktų funkcijų, susijusių su SAPARD paramos administravimu, bei reglamentuojančių norminių teisės aktų (Daugiametės finansavimo sutarties priedo A skyriaus „Finansinis valdymas“ 13 str.). Agentūra 2008-10-30 raštu Nr. BR6-(10.31)-24771 „Dėl paramos sutarties nutraukimo ir paramos grąžinimo“, reikalaudama grąžinti suteiktą paramą tik siekia atgauti valstybės ir ES biudžetų lėšas, nes priešingu atveju, Lietuvos valstybei bus atitinkamai mažinama iš ES skiriama parama.
Pažymėjo, kad išimtis iš Paramos sutarties 3 str. 5 d. 5.2 p. nustatytos taisyklės gali būti Paramos gavėjo sąmoningai nesudarytos svarbios aplinkybės (sunki liga ar trauma, bankrotas ir pan.), dėl kurių Paramos gavėjas negali vykdyti veiklos, kuriai buvo suteikta parama. Negalėdamas pats vykdyti tokios veiklos, Paramos gavėjas privalo išnaudoti visas galimybes savo teisių perėmėjui sudaryti sąlygas tokiai veiklai vykdyti. V. Š. Agentūros neinformavo apie jokias svarbias aplinkybes, dėl kurių jis negalėjo vykdyti veiklos. Be to, V. Š. neįvykdė įsipareigojimo nustatyto Paramos sutarties 16 str. 2 d. Skunde minimas turto įkeitimas buvo įvykdytas su Agentūros rašytiniu pritarimu. Agentūra nenurodė turto įkeitimo kaip Paramos sutarties pažeidimo ir tuo pagrindu nenutraukė Paramos sutarties. Remiasi Paramos sutarties 3 str. 3 d., 4 str. 4 d., 7 str. 2, 3 d., 14 str. 4 d., 16 str. 1, 3 d.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad 2005-08-08 V. Š. Agentūrai pateikė prašymą atidėti Projekto įgyvendinimo bei mokėjimo prašymo pateikimo terminus, todėl 2005-09-08 susitarimu Nr. 8 buvo pakeistas mokėjimo prašymo pateikimo bei projekto įgyvendinimo pabaigos terminas – 2005-09-09, t. y. iki šios datos turėjo būti įsigytos Paramos sutartyje numatytos investicijos ir pateiktas mokėjimo prašymas. Paskutinis paramos lėšų išmokėjimas V. Š. buvo 2006-01-30. V. Š. yra įsipareigojęs vykdyti projektą iki 2011-01-30. Paramos įšokėjimas V. Š. vėlavo dėl to, kad Kauno apskr. VMI atliko patikrinimą dėl V. Š. prekybinių sandorių su įvairiomis LR įmonėmis. Taigi, Agentūra dėl vykdomo Kauno apskr. VMI tyrimo neturėjo galimybės gauti iš V. Š. reikiamų dokumentų bei laiku įvertinti mokėjimo prašymą ir išmokėti paramą. V. Š., gavęs 2008-09-22 raštą Nr. BR6-(10.31)-22629 „Dėl Paramos sutarties nutraukimo“, jokių veiksmų nesiėmė, nepaaiškino aplinkybių dėl susidariusios situacijos, nepateikė jas pagrindžiančių dokumentų.
Lietuvos aukščiausiasis teismas 2004-10-22 nutartimi „Dėl teismingumo“ yra išaiškinęs, kad Agentūra, vykdydama teisės aktais jai pavestas funkcijas ir naudodamasi šioms funkcijoms įgyvendinti priskirtomis teisėmis, veikia viešojo administravimo srityje (ABTĮ 2 str. 1 d.), tarp Agentūros ir pretenduojančio gauti paramą susiklosto valdžios ir pavaldumo, bet ne lygiateisiai santykiai. Agentūros su paramos gavėju sudaryta sutartis nereiškia, kad tarp šalių susiklosto civiliniai teisiniai santykiai (LR CPK 25, 32 str., ABTĮ 22 str. 4 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A2-687/2006). Sutarties sudarymas yra administruojamų lėšų skyrimo būdas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Skundas netenkinamas.
Pareiškėjas skundžia Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2008-10-30 sprendimą Nr. BR6-(10.31)-24771, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008-12-24 sprendimą Nr. 2008/01-4R-288 ir prašo įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą iš naujo įvertinti 2002-10-07 paramos sutarties Nr. SA 8-P13020010 galimai padarytus pažeidimus. Minėtu sprendimu Komisija atmetė pareiškėjo 2008-12-09 skundą, kuriuo V. Š. prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2008 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. BR6-(10.31)-24771 nutraukti su juo 2002-10-07 sudarytą paramos sutartį Nr. SA 8-P13020010.
Komisija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą (VAGK bylos Nr. 7.1 I-VIII tomai) nustatė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra pagrįstai nutraukė su pareiškėju 2002 m. spalio 7 d. sudarytą paramos sutartį Nr. SA 8-P13020010 ir paprašė grąžinti visą suteiktą paramą pagal SAPARD krypties „Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą“ „Mėsos“ sektorių (Nacionalinės mokėjimo agentūros 2008-10-30 sprendimas Nr. BR6-(10.31)-24771), kadangi pareiškėjas padarė esminius Paramos sutarties pažeidimus. Pagal Paramos sutartį, parama suteikiama tik su sąlyga, kad: paramos gavėjas be Agentūros sutikimo nekeis savo veiklos, kuriai suteikiama parama, pobūdžio, projekto įgyvendinimo vietos bei sąlygų (Paramos sutarties 3 str. 5.2 p.); paramos gavėjas be Agentūros rašytinio sutikimo jokiu būdu neįkeis ir neperleis turto, kurio įsigijimui yra suteikiama parama, penkis metus po šio turto įsigijimo nuosavybėn (Paramos sutarties 3 str. 5.1 p.); vykdant projektą nebus pažeidžiami norminiai aktai, reglamentuojantys aplinkos apsaugos, priešgaisrinės, higienos ir kitas taisykles, reglamentuojančias paramos gavėjo veiklą (Paramos sutarties 3 str. 5.3 p.). Tačiau remiantis bylos duomenimis (2008 m. liepos 3 d. patikros vietoje ataskaita MPR9 Nr. P13020010/11, Kauno rajono apylinkės teismo2008 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1732-800/08) pareiškėjas visus šiuos Paramos sutarties punktus pažeidė, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą, faktiškai nebevykdė veiklos bei įkeitė pastatus.
Komisija sprendime atkreipė dėmesį, kad Agentūra, priimdama sprendimą skirti paramą, vadovavosi Projekte pateiktu verslo planu. Patikros metu užfiksuoti faktiniai duomenys rodo, kad realiai atliekami darbai Projekto neatitinka, t. y. darbai nevykdomi. Taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aprobuotą nutartį administracinėje byloje Nr. A2-687/2006, kurioje teismas pasisakė, kad „Europos Sąjungos lėšų pagal SAPARD programą skiriamos paramos panaudojimą turi teisę kontroliuoti Europos Bendrijų Komisija ir Europos Bendrijų Audito rūmai, ir nustatę, kad Lietuvos Respublika nevykdo tam tikrų prievolių pagal sutartį (taip pat ir paramos gavėjų kontrolės), gali taikyti atitinkamus apribojimus valstybės mastu, todėl Agentūra, kontroliuodama šių lėšų panaudojimą, turi stengtis nustatyti visus sutarties sąlygų pažeidimus ir taikyti už juos pakankamai griežtas atsakomybės priemones“.
Vyriausioji administracinių ginčų komisija pareiškėjo skundą išsprendė iš esmės teisingai. Agentūra turi teisę nutraukti paramos teikimą ir/arba reikalauti gražinti visą suteiktą paramą, jeigu paramos gavėjas vykdydamas projektą, sąmoningai pažeidė įstatymų ar poįstatyminių aktų reikalavimus, nukrypo nuo projekto, nustojo vykdyti projektą ar neįvykdė viso projekto, sistemingai pažeidinėja norminius aktus, reglamentuojančius aplinkos apsaugą, priešgaisrines, higienos, veterinarijos ir kitas taisykles, reglamentuojančias paramos gavėjo veiklą arba šiuos norminius aktus pažeidžia tyčia (Paramos sutarties 14 straipsnio 2.3, 2.4, 2.6 punktai).
Iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos V. Š. bylos Nr. 7.1 (I tomo b. l. 50-201, II-VII tomai, VIII tomo b. l. 1-150, VAGK bylos Nr. 7.1 I-VIII tomai) medžiagos matyti, kad 2002 m. spalio 7 d. pareiškėjas ir Nacionalinė mokėjimo agentūra sudarė paramos sutartį Nr. SA 8-P13020010 pagal SAPARD krypties „Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą“ „Mėsos“ sektorių. Pagal šią sutartį pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „ES aplinkosaugos, higienos, gyvulių gerovės, veterinarijos reikalavimų įgyvendinimo kiaulių ūkyje“, o Agentūra įsipareigojo jam kompensuoti Paramos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis iki 1 238 548 Lt dydžio investiciją. Pareiškėjo prašymu 2005 m. rugsėjo 8 d. Agentūra ir pareiškėjas sudarė susitarimą Nr. 8 „Dėl 2002 m. spalio 7 d. Paramos sutarties Nr. P13020010 pakeitimo“, kuriuo pakeitė projekto įgyvendinimo pabaigos datą į 2005 m. rugsėjo 9 d. 2006 m. sausio 31 d. Agentūra paskutinį kartą išmokėjo pareiškėjui paramos sumos dalį, o pareiškėjas, remiantis Paramos sutartimi, įsipareigojo vykdyti projektą dar 5 metus nuo paskutinio paramos išmokėjimo, t. y. iki 2011 m. sausio 31 d. Kauno rajono savivaldybės administracija 2008 m. birželio 27 d. raštu Nr. 2.16-SD-2010 „Dėl ekstremalios situacijos V. Š. ūkyje“ informavo atsakovę apie tai, kad pareiškėjo ūkyje susidarė kritinė situacija dėl nešeriamų ir viena kitą ėdančių kiaulių. Agentūra 2008 m. liepos 2 d. atliko užsakomąją patikrą vietoje, kurios metu (2008 m. liepos 3 d. patikros ataskaita MPR9 Nr. P13020010/11) nustatė, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1732-800/08 nusprendė iš V. Š. paimti visas (797 vnt.) kiaules, įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją veterinarinius reikalavimus atitinkančias kiaules realizuoti, kreipiantis tiesiogiai į potencialius pirkėjus, įpareigoti Kauno apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą atlikti išliesėjusių (netinkamų žmonių maistui) kiaulių eutanaziją bei kiaulių gaišenų išvežimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kauno rajono apylinkės teismas minėtame sprendime taip pat konstatavo, kad faktiškai paraiškoje ir verslo plane numatyta veikla nėra vykdoma; (duomenys neskelbtini) esančiame kiaulių komplekse jokia veikla nevykdoma (fermos užrakintos, teritorija apžėlusi aukšta žole ir krūmais, komplekse sumontuota vėdinimo įranga, du skysto mėšlo rezervuarai, dalis šlapio šėrimo įrangos nenaudojami); (duomenys neskelbtini) esančiame kiaulių komplekse sumontuoti šėrimo loviai, mėšlo šalinimo kanalai, gardai, girdyklos, skysto mėšlo rezervuaras, šlapio šėrimo įranga, vėdinimo įranga, kurie faktiškai nenaudojami; kitos fermos užrakintos, nerastas pagal Projektą įsigytas srutvežis „Kimadan“ bei traktorius VALTRA A95 (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis).
Pagal Paramos sutarties 3 straipsnio 5 dalies 5.2 punktą pareiškėjas (paramos gavėjas) įsipareigojo be Agentūros sutikimo nekeisti savo veiklos, kuriai yra suteikiama parama, pobūdžio, projekto įgyvendinimo sąlygų 5 metus po paramos suteikimo (paskutinio) išmokėjimo. Paramos sutarties 3 straipsnio 5 dalies 5.5 punkte nurodyta, kad paramos gavėjo veikla projekto vykdymo metu ir 5 metus po paramos suteikimo atitiks tinkamumo kriterijus, nurodytus programoje. Tos pačios dalies 5. 3 punkte nustatyta, kad, vykdant projektą, nebus pažeidžiami norminiai aktai ar kitos taisyklės, reglamentuojančios paramos gavėjo veiklą. Siekiant remti paramos gavėjus pagal 1 priemonę „Investicijos pirminei žemės ūkio gamybai“, svarbus aspektas – gyvulių gerovės reikalavimų tenkinimas (Programos II priedas).
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas nustato fizinių ir juridinių asmenų elgesio su naminiais, ūkinės paskirties, dekoratyviniais, laboratoriniais, nelaisvėje laikomais ir laukiniais gyvūnais bendruosius principus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo kančių, žiauraus elgesio ir kitų neigiamų poveikių ir būtų užtikrintas žmonių saugumas. Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui ir kurios turi būti parenkamos atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus. Kiekvienas gyvūnas laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis (11 str. 1 d.). Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrengimais (11 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta fizinių asmenų pareiga pagal išgales pasirūpinti sužeistais gyvūnais, pranešti apie juos kompetentingoms institucijoms. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui (17 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas šių pareigų nevykdė, todėl Agentūra pagrįstai nutraukė su pareiškėju 2002 m. spalio 7 d. sudarytą paramos sutartį Nr. SA 8-P13020010 ir paprašė grąžinti visą suteiktą paramą pagal SAPARD krypties „Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą“ „Mėsos“ sektorių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teigia, kad ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, nes yra kilęs iš civilinių teisinių santykių. Bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencija yra aiškiai atribota įstatymais ir to atribojimo pagrindas yra teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdis. Todėl bylų priskyrimo administraciniams teismams prielaida yra ne tik tai, kad vienas iš ginčo subjektų yra valstybės ar savivaldos institucija, ir tai, kad ginčo dalykas yra to subjekto priimtas aktas, bet ir teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdis. Valstybės institucijos bei savivaldybės, kaip viešieji asmenys, vykdo tiek valdžios funkcijas, t. y. viešojo administravimo funkcijas (šių funkcijų realizavimo tvarką reglamentuoja viešoji teisė, todėl šiems santykiams būdingas valdžios – pavaldumo elementas), tiek ūkinę–komercinę veiklą, t. y. dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose (tokiuose santykiuose atitinkama administravimo institucija dalyvauja lygiais pagrindais su kitais civilinių teisinių santykių subjektais, t. y. šiems santykiams nėra būdingas subordinacijos elementas). Nagrinėjamu atveju Agentūra veikė viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), Agentūros ir pareiškėjo santykiai yra administracinės prigimties, jiems būdingas valdžios ir pavaldumo elementas, todėl ginčas teismingas administraciniam teismui. Kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo atsakovė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A2-687/2006 yra pasisakęs, kad „Paramos sutartys yra specifinio pobūdžio sutartys, sudaromos Daugiametės finansavimo sutarties pagrindu, turi atitikti pastarojoje sutartyje įtvirtintas nuostatas, todėl joms negali būti besąlygiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios civilinių sutarčių sudarymą, vykdymą ir nutraukimą“.
Motyvuojamoji dalis
Remiantis byloje ištirtais įrodymais ir išdėstytais motyvais pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjo V. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.