Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutarimas

2020-09-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN13.-1887-836/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-24
Bylos Nr.
AN13.-1887-836/2020
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00200-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Henryta Gerdvilė (pirm.)
Pažeidėjas
S. D.
Nukentėjusysis
D. V.
Institucija
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas
Advokatai
Antanas Jarašius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN13.-1887-836/2020
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00200-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.3.3; 21.9.9; 21.9.10; 21.11.3
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 24 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. D., įstatyminei atstovei R. S., jų atstovui advokatui Antanui Jarašiui,

nukentėjusiajai D. V.,administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovams K. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti Kėdainių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio nusižengimo protokolas S. D. buvo surašytas už tai, kad ji 2020 m. birželio 10 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val. vedžiodama vokiečių aviganį, be antsnukio, adresu Kėdainių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tuomet iš kito kiemo išbėgo kaimynės P. Š. toiterjeras. S. D. vedžiojamas šuo sužalojo kaimynės P. Š. toiterjerą. Nuo sužalojimų 2020 m. birželio 11 d. P. Š. šuo mirė. Tokiais veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 4 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD-1-1192 „Dėl gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklių tvirtinimo“ VI dalis 34 punktą.

Tokius S. D. veiksmus administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija kvalifikavo pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiama S. D. pripažino, jog jos vedžiojamas šuo įkando P. Š. toiterjerui ir parodė, kad 2020 m. birželio 10 d., apie pietus, Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji vedžiojo savo šunį – vokiečių aviganį. Šunį vedžiojo be antsnukio, bet arti laikydama už pavadėlio. Tuo metu kaimynė taip pat vedžiojo savo šunį – toiterjerą, bet šuo lakstė palaidas, be antsnukio. Kaimynė stovėjo šalia savo žemės valdos, ant žolės, o šuo lakstė šalia, ant šaligatvio. Toiterjeras išbėgęs į gatvę ir pribėgęs prie jos šuns, pradėjo loti, tada vokiečių aviganis jį kartą sugriebė ir paleido. Ji savo šunį laikė trumpai paėmusi ir tvirtai už pavadėlio, bet toiterjeras buvo priėjęs per arti jos šuns. Ji labai išsigando, todėl nuėjo namo. Matė, kad toiterjeras po įkandimo judėjo, ant žemės kraujo nematė, tik grįžus namo, pastebėjo, kad ant jos šuns yra kraujo. Jos šuniui 7 metai, specialiai dresuotas nėra, bet yra draugiškas, niekada niekam nėra įkandęs. Šiuo atveju, šuo gynėsi, kadangi toiterjeras buvo labai arti pribėgęs ir vis lojo. Pas nukentėjusiąją teritorija nėra aptverta tvora, todėl toiterjeras dažnai aploja praeinančius asmenis. Ją taip pat anksčiau yra aplojęs, kai vedžiodavo šunį, bet toiterjeras niekada nėra buvęs taip arti pribėgęs kaip šįkart. Žino, kad toiterjeras mirė, labai gailisi dėl to kas atsitiko.

Nukentėjusioji D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio nematė, ji tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Šuo priklauso jai ir jos sūnui. Šunį paliko prižiūrėti mamai. Šuo gindavo mamą, kad niekas prie mamos arti neitų. Toiterjerą laiko be pavadėlio, namo teritorija neaptverta. Apie įvykį jai pranešė sūnus. Iš pradžių galvojo, kad viskas vyko prie kito namo. Mama jai sakė, kad ji su šuniu buvo kieme, o mergaitė vedėsi šunį, vokiečių aviganis ištrūko ir puolė ant jų. Veterinaras siuvo žaizdą, leido vaistus, bet 04.00 val. ryto šuo mirė. Turtinę žalą įvertino 400 Eur.

Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio nematė, nes buvo darbe. Kai grįžo iš darbo, dukra pasakė kas nutiko. Pati iš dalies jaučia kaltę, nes padaryta žala, bet teigia, kad ir pats toiterjeras kaltas. Jų šuo – vokiečių aviganis, visada yra pririštas, gal tik 2 kartus yra nusitraukęs pavadėlį ir pabėgęs, o toiterjeras visada laksto palaidas. Kaip dukra minėjo, jis visada puola žmones. Ją taip pat aploja einant gatve. Nežino kas jų šuniui tuo metu buvo galvoje, galbūt galvojo, kad puola ją, tai toiterjerą gindamasis papurtė. Šuo yra kaimynės dukters, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynė prižiūri šuniuką jau apie 3–4 metus. Prašo administracinio nusižengimo bylą S. D. atžvilgiu nutraukti.

Liudytoja P. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad ji ėjo apžiūrėti sodybos, kurią prižiūri. Rankose nešėsi šuniuką – toiterjerą. Šuniuką paleido be pavadėlio, pavaikščiojo, apžiūrėjo sodybą ir sustojo prie namo kampo paravėti gėles. Namo teritorija nėra aptverta tvora, iki pagrindinio kelio apie 10 žingsnių. Šuniukui liepė sėdėti, jis sėdėjo šalia, o ji ravėjo. Toiterjerą paleidžia be pavadėlio, nes jis visada klauso, niekur neina. Pro šalį mergaitė vedė savo vilkinį šunį, be antsnukio. Ji atsisuko savo šuniuką sutramdyti, kad nebėgtų lodama, o tada į namo teritoriją įbėgo vokiečių aviganis, kuris ją puolė, o toiterjeras puolė ją ginti. Teigia, kad mergaitę šuo įtempė į jos teritoriją, nes ji jo nenuvaldo, šuo laksto kur nori, o ji iš paskos su tuo šuniu. Ta mergaitė kai vedžiojo šunį buvo jos teritorijoje, prie namo. Jos šuniukas mažas, o vokiečių aviganis kai pribėgo, griebė toiterjerą, tai iš karto ir perkando. Kai jos šuniuką sugriebė, ji pradėjo rėkti. Mergaitė greitai pasiėmė šunį ir bėgte nubėgo namo. Galbūt šuo ir klausė jos, nes jis iškart ėjo namo, kartu su ja. Grįžusi į namus iškvietė veterinarą, kuris atvažiavęs suleido vaistų, susiuvo žaizdas. Mano, kad vokiečių aviganį reiktų vedžioti su antsnukiu.

Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo bylos tyrimą, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovas K. P., teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo gautas P. Š. dukters, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), pareiškimas. Tyrėjai buvo pavesta atlikti administracinį tyrimą, kadangi nuo patirtų sužalojimų šuo pastipo. Dėl šios priežasties buvo pradėta administracinė teisena. Iš pradžių protokolas buvo surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamos S. D. mamai. Vėliau, aiškinantis aplinkybes, nustatyta, jog šunį vedžiojo dukra. Kadangi asmuo turi 17 metų, tai pagal galiojančius įstatymus ją galima traukti administracinėn atsakomybėn, todėl protokolas buvo perrašytas S. D., už tai, kad viešoje vietoje, vedžiodama šunį neužtikrino aplinkinių saugumo. Su moterim, kuri prižiūri šunį pats nebendravo, tyrėja, kuri surašė administracinį protokolą, sakė, kad moteris (kuri prižiūri šunį) buvo streso būsenoje. Teigia, kad vokiečių aviganiui, prieš išeinant į gatvę, reiktų uždėti antsnukį. Vokiečių aviganis nėra prognozuojamas šuo, o šiuo atveju, šuo nėra specialiai dresuotas. Toiterjeras garsiai loja, tačiau nekanda, o jiems, kiek žino, šiai veislei antsnukio nėra.

Liudytoja G. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji dirba Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja. Ji šioje byloje atliko administracinio nusižengimo tyrimą – nusistatė kaltą asmenį, surašė protokolą, pateikė tarnybinį pranešimą. Ji gavo jau užregistruotą pareiškimą. Buvo nuvykusi į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) miestelį, (duomenys neskelbtini) gatvę (duomenys neskelbtini). Daugiausia bendravo su nukentėjusiąja, kuri rašė pareiškimą – D. V.. Su P. Š. nebendravo D. prašymu, kadangi ji nurodė, jog mamos silpna sveikata, ji labai pergyvena dėl šuns netekties. Tyrimo eigoje, D. pripažino nukentėjusiąja. Nukentėjusioji nurodė, kad šunį vedžiojo priešais gyvenanti mergaitė. Sakė, kad mergaitė šuniuką vedžiojo su pavadžiu, bet be antsnukio. D. nurodė, kad jai mama pasakojo, jog ji tvarkė darželį namo teritorijoje, šalia pagrindinio kelio, kai į jos kiemą įbėgo vokiečių aviganis, jis staiga puolė toiterjerą ir kąstine žaizda jį sužalojo. Jai nurodė, kad tikriausia S. D. nenulaikė šuns, todėl ir įbėgo šuo į nukentėjusiosios mamos teritoriją. S. D. nurodė kitas aplinkybes, kad pirma išbėgo nukentėjusiosios šuo į gatvę ir tada jos šuo perkando toiterjerą. Kadangi pirma apklausė nukentėjusiąją, kuri parašė pareiškimą, todėl šias aplinkybes ir nurodė protokole. Iš pradžių protokolą buvo surašiusi kitam asmeniui, bet vyriausiojo tyrėjo nurodymu, protokolą perrašė asmeniui, kuris tuo metu vedžiojo šunį – S. D.. S. protokolas buvo surašytas, už tai, kad vedžiodama šunį jo tinkamai neprižiūrėjo ir dėl to kitas asmuo patyrė turtinę žalą. Jos nuomone, šunys, kurie nepripažinti koviniai ir pavojingi, tačiau esantys dideli ir neprognozuojami turi būti vedžiojami su antsnukiu. Kad protokole nurodytas ne tas punktas, teigia, jog galimai dėl didelio krūvio, tai techninė klaida. Nukentėjusiajai apie įvykį papasakojo mama, o įvykį matė tik D. ir nukentėjusiosios mama.

S. D. atstovas advokatas Antanas Jarašius teismo posėdžio metu prašė administracinio nusižengimo bylą nutraukti, kadangi veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties. Jeigu D. šuo būtų įbėgęs į kiemą, tada būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, o ne 4 dalį, nes 4 dalis nurodo žalą padarytą asmeniui ar asmens turtui, šiuo atveju, turtas yra šuniukas, kuris į minėto straipsnio 4 dalį nepatenka, todėl D. galėtų būti kaltinama pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Protokole įvardijamas Gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklių 31 punktas, kadangi šios taisyklės yra blanketinės normos, tai reiškia, kad jeigu nėra taisyklių pažeidimo nėra ir administracinio nusižengimo sudėties, šiuo atveju, pagal šį punktą nieko negalima nubausti. Aukščiau minėto Gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklių 34 punktas, kuris nurodo, kad <...Pavojingi ir koviniai šunys turi būti vedžiojami su antsnukiu...>, taip pat negali būti taikomas šioje byloje, kadangi ji be antsnukio vedžiojo ne kovinį ir nepripažintą pavojingu šunį. Supranta, kad Vokiečių aviganis yra daug didesnis nei toiterjeras, tačiau jiems galioja bendra taisyklė, kad jeigu šuo laikomas privačioje teritorijoje nepririštas arba palaidas, tai jis laikomas taip, kad jis neturėtų galimybės išbėgti už tvoros ir sukelti grėsmę kitiems. Šiuo atveju, abu šunys yra nepavojingi, savo šunį D. vedė už pavadžio, o V. šuo palaidas išbėgo į gatvę, taip pat buvo laikomas be antsnukio pažeidžiant taisykles, o D. šunį vedė su pavadžiu, nepažeisdama Gyvūnų apsaugos laikymo taisyklių.

Administracinio nusižengimo byloje surinkti dokumentai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2); pranešimas iš kurio matyti, jog D. V. pranešė, kad 2020 m. birželio 10 d. apie 17.00 – 18.00 val., Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) namo, buvo užpultas šuniukas vardu Suši, veislė – kilmingas toiterjeras (Canis lupus familiaris), žiauriai sukandžiotas šuns vilkšunio, kuris yra iš to paties (duomenys neskelbtini) miestelio, šunį be antsnukio vedžiojo nedidelė mergaitė. Dėl kąstinių žaizdų šuniukas Suši – toiterjeras 2020 m. birželio 11 d., naktį, mirė (b. l. 5). Iš gyvūno augintinio tapatybės nustatymo paso kopijos matyti, kad šuo, vardu Sushi yra toiterjero veislės (b. l. 8); tarnybinis pranešimas iš kurio matyti, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate Kėdainių rajono policijos komisariate pradėta administracinių nusižengimų teisena ROIK 20117247922, dėl to, kad 2020 m. birželio 10 d. apie 17.00 – 18.00 val. pas P. Š., adresu Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) miestelis, (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini), į kiemą įbėgo vokiečių aviganis šuo, kuris buvo be antsnukio, tik su pavadėliu. Vokiečių aviganis puolė ant P. Š., pastarąją gynė kilmingas šuo toiterjeras (Canis lupus familiaris) Sushi. Įvykio metu vokiečių aviganis užpuolė P. Š. augintinį ir jį sukandžiojo. Tikslinant aplinkybes, buvo bendrauta su veterinaru J. J., kuris atvyko į įvykio vietą ir suteikė reikalingą pagalbą šuniukui. Veterinaras J. J. nustatė kąstine žaizdą, kurią dezinfekavo ir užsiuvo. Dėl kastinių žaizdų 2020 m. birželio 11 d. šunelis Sushi mirė. Šunelis Suchi yra kilmingas Toitjeras. Pirktas 2011 m. birželio mėnesį. Už šunelį mokėjo 600 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų) (b. l. 9). Byloje surinkti S. D. charakterizuojantys duomenys: asmens duomenys (b. l. 10-14).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Motyvuojamoji dalis

ANK 346 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių buvo padaryta žala asmens sveikatai ar turtui. Ši norma yra blanketinė ir šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju ji nukreipia į 2013 m. spalio 4 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD-1-1192 „Dėl gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklių tvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo turinio, protokole nurodyta, kad S. D. inkriminuojama, kad ji pažeidė Taisyklių 31 punktą. Šis punktas, atitinkamai, reglamentuoja, kad kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos. Tačiau šiuo atveju, nustatyta, jog S. D. savo šunį vedžiojo su pavadžiu viešoje vietoje ir jis nebuvo niekur pririštas ir laikomas kokioje tai valdoje, todėl S. D. inkriminuotas 31 punktas neteisingai. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. AD-1-1192 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklių 34 punktas įtvirtina reikalavimą užtikrinti, kad pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktai numato, kad gyvūnų laikytojai privalo: laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teismas pažymi, kad aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimai galioja visiems be išimties gyvūnų augintojams, šiuo atveju jos vienodai galioja tiek S. D., tiek P. Š. ir jų laikytis privalo abi.

Nagrinėjamu atveju S. D. pripažino, kad jos vedžiojamas šuo įkando P. Š. šuniui, dėl to ginčo nėra, tačiau nesutinka, jog tai įvyko dėl jos kaltės. Nustatyta, jog vokiečių aviganis buvo vedamas su pavadžiu, o P. Š. šuo lakstė neaptvertoje teritorijoje be pavadėlio. Šias aplinkybes patvirtina tiek administracinėn atsakomybėn traukiama S. D., tiek liudytoja P. Š.. S. D. nurodė, jog ji vedžiojo savo šunį be antsnukio, bet arti laikydama už pavadėlio. Kaimynės P. Š. šuo lakstė palaidas, be antsnukio. Toiterjeras išbėgęs į gatvę ir pribėgęs prie jos šuns per arti, pradėjo loti, tada vokiečių aviganis jį kartą sugriebė ir paleido. Liudytoja P. Š. patvirtino, jog savo šuniuką ji paleido be pavadėlio sodyboje, kuri nėra aptverta tvora. Iki pagrindinio kelio yra apie 10 žingsnių. Nurodė, jog ji atsisuko savo šuniuką sutramdyti, kad nebėgtų lodama, kaip tuo metu į namo teritoriją įbėgo vokiečių aviganis, kuris puolė ją, o toiterjeras puolė ją ginti, todėl perkando jį. Sutinkamai su byloje esančia medžiaga, pastarojo įvykio metu jokių kitų asmenų nebuvo ir be S. D. bei liudytojos P. Š. daugiau niekas nematė, kokiomis aplinkybėmis ir kurioje vietoje buvo įkasta P. Š. šuniui. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie paneigtų administracinėn atsakomybės traukiamo asmens S. D. pateiktą versiją, jog toiterjeras išbėgo iš namo teritorijos ir per arti pribėgo prie vokiečių aviganio ir taip P. Š. netinkamai laikė prižiūrimą šunį, neužtikrino, kad šuo būdamas nepririštas, neišbėgtų iš namų teritorijos ir nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Liudytojos P. Š. parodymai negali būti vienintelis įrodymų šaltinis, nes gali būti tendencingi ir neobjektyvūs, o jokie kiti galimi įrodymai teismui nebuvo surinkti, ištirti ir pateikti, nebuvo nustatinėjami asmenys galėję matyti įvykį, nebuvo užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta ir pan. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Duomenų, leidžiančių manyti apie sąmoningą S. D. elgesį, paleidžiant su pavadžiu laikomą šunį į svetimą teritoriją, byloje nėra. Taipogi, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių vilkšunio įbėgimą į svetimą, P. Š. priklausančią teritoriją. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, patikimų ir neginčytinų įrodymų, kad įvykis atsitiko būtent dėl S. D. šuns (vokiečių aviganio) kaltės. Byloje nustatyta, kad vokiečių aviganis nepriklauso agresyvių ir pavojingų šunų kategorijai, todėl šeimininkas pats gali spręsti ar jo augintiniui yra būtinas antsnukis. Teismas mano, kad S. D. ėmėsi visų atsargumo priemonių, tai yra ji savo šunį įvykio metu vedžiojo su pavadėliu, kaip pati administracinėn atsakomybėn traukiama S. D. nurodė, kad einant pro kaimynės teritoriją laikė tvirtai laikydama šunį, sutrumpindama pavadį, tačiau toiterjeras išbėgęs iš kiemo teritorijos, pats lodamas per arti priėjo jų ir puolė, o kitų atsargumo priemonių ėmimasis būtų perteklinis, nes S. D. neprivalo prisiimti atsakomybę už kito šuns nepriežiūrą ir negali užtikrinti, kad kito nerūpestingo ir neatsakingo šeimininko augintiniai, kurie pažeidžiant taisykles yra laikomi palaidi neaptvertoje teritorijoje ar vedžiojami be pavadėlio, nenukentėtų.

Atsižvelgiama į tai, kad nesvarbu kokia yra šuns veislė, taisyklės yra bendros, todėl ir mažo šuns šeimininkai privalo laikytis Gyvūnų laikymo taisyklių, šunis vedžioti tik su pavadėliu, o jeigu šuo laikomas uždaroje teritorijoje, šeimininkas privalo užtikrinti, kad šuo neišbėgtų iš teritorijos.

Įvertinus tokius administracinėn atsakomybės traukiamo asmens, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų patvirtinančių, jog S. D. 2020 m. birželio 10 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val. vedžiodama vokiečių aviganį, be antsnukio, adresu Kėdainių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tuomet iš kito kiemo išbėgo kaimynės P. Š. toiterjeras. S. D. vedžiojamas šuo sužalojo kaimynės P. Š. toiterjerą. Nuo sužalojimų 2020 m. birželio 11 d. P. Š. šuo mirė. Tokiais veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 4 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD-1-1192 „Dėl gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklių tvirtinimo“ VI dalis 34 punktą.

Kadangi S. D. kaltė dėl ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta, administracinio nusižengimo bylos teisena jos atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji D. V. byloje yra pareiškusi prašymą atlyginti jai padarytą 400 Eur turtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju teismui nenustačius S. D. veiksmuose inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties, žalos priteisimo klausimas paliekamas nenagrinėtinu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsniu, 635-637 straipsniais, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylos teiseną S. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Henryta Gerdvilė