- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- eI2-6039-320/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00168-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė (pirm.), Dalytė Zlatkuvienė, Giedė Kairienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Gediminas Marcinkevičius
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Kairienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. J. (toliau- ir pareiškėjas, ir R. J.) skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- ir Panevėžio AVPK) 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 22-IL-50-00466-e „Dėl neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau– ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, bei prašė įpareigoti Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pareiškėjui išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir (nešiotis) ginklus.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu jo atstovas paaiškino, kad skundžiamas Sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau- ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, numatančiu, jog B ir C kategorijos ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nurodė, kad atsakovo nurodytuose ikiteisminiuose tyrimuose ( nei pradėtuose 2008-07-16, nei 2015-04-17) pareiškėjas nebuvo kaltinamas asmuo, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo surašytas kaltinamasis aktas ir bylos nebuvo nagrinėjamos teisme, ikiteisminiuai tyrimai buvo nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t.y. kai nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teistas yra tik vieną kartą, paskirtą bausmę atlikęs, teistumas išnykęs. Paaiškino, kad nuo pareiškėjo neapgalvoto elgesio praėjo daugiau kaip 6 metai, jis padarė išvadas, administracine tvarka baustas tik už greičio viršijimą, kas pasitaiko visiems vaituotojams. Nurodė, kad jis turi šeimą, užaugino sūnų, ūkininkauja, valstybei moka mokesčius, su kaimynais bendrauja pagarbiai, jokių nusiskundimų iš bendruomenės narių nėra, laikosi moralės normų. Pareiškėjo teigimu, jis turi būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Mano, kad atsakovas netinkamai vertino faktinius duomenis, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepimu teismui su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo, vadovaudamasis GŠKĮ ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. Įsakymu Nr.5-V-362 (toliau- ir Taisyklės). Atlikęs Taisyklėse nurodytus patikrinimus, nustatė, kad R. J. 2008-07-16 Panevėžio rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame pareiškėjas buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė), 2015-04-17 Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame R. J. buvo kaltinamas pagal BK 149 straipsnio 2 dalį (išžaginimas), 180 straipsnio 1 dalš (plėšimas), 150 straipsnio 2 dalį (seksualinis prievartavimas); nurodyti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Atsakovas nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2016-10-03 R. J. pripažino kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Atsakovo teigimu, yra pagrindo išvadai, jog R. J. linkęs pažeidinėti teisės aktų taisykles, kas rodo jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams, nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Be to, pareiškėjas yra ne kartą baustas už įvairius administracinius nusižengimus. Nurodė, kad surinkti duomenys pareiškėją charakterizuoja neigiamai, sieja jį su nenoru siekti užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Teigė, kad asmenų, kurie nori įsigyti arba turėti ginklus ir šaudmenis, elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, neigiama informacija apie šį asmenį, kuria disponuoja kompetentingos institucijos, yra svari aplinkybė, leidžianti jam neleisti įsigyti ir turėti ginklo. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmetamas.
Ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 27d. sprendimo Nr. 22-IL-50-00466-e „Dėl neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“, kuriuo pareiškėjui R. J. atsisakyta išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą Panevėžio AVPK išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus (toliau- ir Prašymas), prie Prašymo pridėjo šio prašymo nagrinėjimui reikalingus dokumentus. Panevėžio AVPK Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, jį apskundė teismui.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas reglamentuoja ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Šio įstatymo paskirtis - nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (GŠKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. GŠKĮ turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. GŠKĮ normų sisteminė analizė patvirtina išvadą, kad įstatymų leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui negali būti išduodamas arba panaikinamas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, įgyjant, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms.
GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau- ir Konstitucinis Teismas) dar 2001 m. balandžio 12 d. nutarime akcentavo, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (nagrinėjamu atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti GŠKĮ, pasirinkti kitokį elgesio variantą nei įtvirtinta minėto įstatymo straipsniuose, ribojančiose leidimų laikyti (nešiotis) B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis išdavimą.
Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas nuoseklią apygardų administracinių teismų praktiką, dar 2014 m. birželio 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, aiškindamas GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą tesės normą lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovo turima informacija apie pareiškėjo asmenybę, jo įvykdytas veikas iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus buvo pakankama spręsti, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Byloje pateikti duomenys iš Įtariamųjų, kaltinamjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-03 Baudžiamasis įsakymas, priimtas baudžiamojoje byloje Nr.I-745-749/2016, (toliau- ir Baudžiamasis įsakymas) patvirtina, kad R. J. pripažintas kaltu, padarius nusikaltamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos). Šiame Baudžiamajame įsakyme taip pat nustatyta, kad pareiškėjas yra teistas Islandijoje 2009 metais už neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga. Be to, pagal pateiktus Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis pareiškėjas nuo 2017 metų sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus (už administracinius nusižengimus baustas 6 kartus), kurie iš esmės visi tiesiogiai susiję su padidinto pavojaus šaltinio (automobilio) vairavimu, prieštaraujančiu saugumą užtikrinantiems KET reikalavimams. Šie pažeidimai yra pavojingi aplinkiniams, nes jie padaryti viešo naudojimo keliuose vairuojant padidinto pavojaus šaltinį – automobilį. Tai akivaizdžiai kelia grėsmę kitiems asmenims – eismo dalyviams (pėstiesiems ir kitų transporto priemonių vairuotojams). Paskutinis pažeidimas padarytas 2022 metais, nepraėjus nė metams nuo prieš tai padaryto pažeidimo. Tai paneigia pareiškėjo aiškinimą, kad dėl savo priešingos teisei veikos padarė išvadas ir sau bei aplinkiniams grėsmės nekelia. Įvertinus tai, kad pareiškėjas net du kartus (Lietuvoje ir Islandijoje) yra baustas už veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, tai, kad jis sistemingai baudžiamas už administracinių nusižengimų padarymą, negalima teigti, kad visi anksčiau pareiškėjo padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Administracinėje byloje surinkti pareiškėją charakterizuojantys duomenys neabejotinai įrodo, kad pareiškėjas nuolat ir sistemingai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, o tai akivaizdžiai nesuderinama su GŠKĮ tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir tuo pagrindu pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. netenkino jo prašymo dėl leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjo skundo argumentai ir pateikti dokumentai (charakteristikos, mokesčių mokėjimo duomenys) šiuo konkrečiu atveju atsakovo išvadų nepaneigia bei nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti atsakovo priimtą Sprendimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, Panevėžio AVPK tinkamai įgyvendino GŠKĮ nuostatas, atsisakydamas pareiškėjui išduoti leidimą GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, kuris buvo pakankamas Sprendimui priimti. Sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės, motyvai bei nurodytas teisinis reglamentavimas, Sprendimas atitinka ir Lietuvos viešojo administravimo įstatymo nustatytus administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Nepatenkinus skunde suformuluoto pagrindinio reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.