Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (2015 m. kovo 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu 2015 m. kovo 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07533-15, atliekamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsniu, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę. 2015 m. gegužės 26 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. 2024 m. gruodžio 29 d. apie 15:00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas neblaivus, žodinio konflikto su motina I. G., gim. 1940 m., metu, smurtavo savo šeimos nario, t. y motinos atžvilgiu, naudodamas fizinį smurtą: tyčia, vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka sudavė į veido sritį, po ko I. G. nukritus ant žemės, savo abejomis rankomis sugriebęs jai už plaukų, dalį jų išrovė, taip sukėlė motinai I. G. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, bet tuo metu buvo išgėręs, sutempė mamai už plaukų. Taip pat pripažįsta ir kitas kaltinime nurodytas aplinkybes. Jį paveikė alkoholis, nes buvo ilgai negėręs, per šventes dirbo, po to sugalvojo atšvęsti ir taip gavosi. Tuo metu gyveno pas mamą, padėjo jai, prižiūrėjo. Tiksliai neatsimena, kaip įvyko konfliktas. Po konflikto išėjo pas draugę, bet ši liepė eiti išsimiegoti , tačiau grįžus jo pareigūnai net į vidų jau nebeįleido. Gailisi dėl savo veiksmų. Mamos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Pirmą kartą taip smurtauja prieš ją. 2015 m. su tėvu konfliktas buvo. Daugiau nebuvo tokių atvejų. Kai jį paleido iš įstaigos, jis grįžo gyventi pas draugę – savo buvusią žmoną.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusioji I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su savo sūnumi V. G.. Sūnus pas ją namuose gyvena jau apie 3 metus, kuomet išsiskyrė su savo žmona D.. Po skyrybų su žmona jam buvo krizė, jis nevartojo alkoholio apie 7-8 mėnesius. Paskutiniu metu, kuomet sūnus nedirbdavo, jis vis išgerdavo, jis gerdavo stipriuosius gėrimus, brendį, viskį ir panašiai. Sūnus dabar negėrė alkoholio per Kūčias, per Kalėdas, tačiau šeštadienį jam buvo išeiginė ir jis pradėjo vartoti kažkokį gėrimą, jis užsidarė kambaryje, ji nematė, ką jis gėrė. Pamena, jog šeštadienį apie 18:00 val., jie abu buvo virtuvėje, ji V. padarė valgyti ir davė lėkštę maisto, tuo metu jis stipriai pagriebė jai už rankos, pradėjo žodiškai konfliktuoti. Pamačiusi, kas vyksta, ji nubėgo į savo kambarį ir paliko V. virtuvėje vieną. Vengė jo, kadangi matė, jog jis agresyvus, jog jam kažkas negerai. Sekmadienį, t. y 2024 m. gruodžio 29 d., sūnus nuo ryto buvo išgėręs, keletą kartų buvo išėjęs iš namų, pamena, jog apie pietus, ji darė valgyti, V. jai pasakė, jog nori keptos vištos, ji pasakė, jog tikrai nekeps vištos, tada jis pradėjo žodiškai konfliktuoti su ja, pradėjo daužyti indus virtuvėje, ji išsigando, ji sėdėjo ant taburetės virtuvėje, jis prie jos priėjo ir pastūmė ją ir ji nuvirto nuo kėdės, atsigulė ant žemės. Tuo metu, kai buvo ant žemės, kiek ji prisimena, V. jai pradėjo pešti plaukus ir išpešė visą kuokštą plaukų nuo jos galvos. Ji labai išsigando, jautė stiprų fizinį skausmą. Sūnaus tuo metu labai bijojo, nesuprato, kas jam nutiko ir kodėl jis taip elgiasi. V. tada išėjo iš namų, ji pradėjo tvarkytis savo namus ir pranešė kitam sūnui D. apie įvykį. Po kiek laiko į jos namus atvyko sūnus D. su savo žmona, atvyko ir policijos pareigūnai. Dėl šio įvykio ji jau buvo pas teismo medicinos ekspertus, ji V. tikrai turi pretenzijų dėl šio įvykio, mano, jog jam reikėtų gydymo dėl alkoholio, nes kai jis nevartoja, būna tikrai geras žmogus (b. l. 49–52).

Liudytoja L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra D. G. sutuoktinė. Jos anyta yra I. G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje su savo sūnumi V.. V. pas jos anytą gyvena jau apie porą metų. Jai žinoma, kad V. jau kelis kartus buvo išsiskyręs su savo žmonomis, turi problemų dėl alkoholio. 2024 m. gruodžio 29 d. apie pietus, jos vyrui į telefoną paskambino I.. Ji pati tuo metu su vyru buvo namuose. I. jos vyrui pasakė, jog prieš ją smurtavo V.. Pamena, jog jie po kiek laiko nuvyko pas I. į namus. V. namuose nebuvo. . pasakojo, jog V. ją pastūmė ant žemės ir savo ranka išrovė kuokštą plaukų, namuose buvo tas kuokštas plaukų. Jie su vyru nedelsiant iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę apžiūrėjo I., pradėjo tyrimą. Pamena, jog kuomet pareigūnai buvo dar pas juos namuose, laiptinėje jie sulaikė V. ir pristatė jį į areštinę. Dėl šio įvykio jie su vyru tikrai stengiasi padėti I., praeitą vasarą jie taip pat kvietė pareigūnus I. į namus, kadangi V. tą kartą žodiškai konfliktavo, kiek žino, ir tą kartą jis I. tampė už plaukų, tik tą kartą tyrimas nebuvo pradėtas, jam buvo išduotas orderis, kiek žino, jis tą orderį keletą kartų pažeidė (b. l. 68–71).

Iš 2024 m. gruodžio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. L. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti jog 2024 m. gruodžio 29 d. apie 15:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, V. G., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas akivaizdžiai neblaivus, žodinio konflikto metu, nenustatyta, kuria ranka, vieną kartą tyčia sudavė savo mamai I. G., gim. 1940-12-01 į veido sritį, po ko moteris parkrito ant žemės ir V. G. savo abejomis rankomis sugriebęs šiai už plaukų, dalį jų išrovė, tokiais savo veiksmais sukeldamas I. G. fizinį skausmą (b. l. 19–24).

Iš 2024 m. gruodžio 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–18).

Iš 2024 m. gruodžio 29 d. asmens apžiūros protokolo matyti, jog asmens apžiūra atliekama asmens sutikimu. Apžiūrimas asmuo yra I. G., gim. 1940, stovinčioje padėtyje, jos ūgis apie 155 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, žilų, į kuodą surištų plaukų. Apžiūrimas asmuo dėvi juodos spalvos raštuotas kelnes, juodos spalvos megztinį bei baltos spalvos megztinį aukštu kaklu. Apžiūrint asmenį, dešinės rankos srityje matomas paraudimas, kuris užfiksuotas mastelinės fotografijos būdu. Taip pat ant apžiūrimo asmens veido, kaktos viduryje matomas paraudimas, kuris užfiksuotas fotografijos būdu. Galvos viršutinėje dalyje matome išretėjusių plaukų ruožą, kuris užfiksuotas fotografijos būdu. Daugiau vizualiai matomų sužalojimų nėra (b. l. 30–37).

Iš 2025 m. sausio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti bendrojo pagalbos centro garso įrašai. Pirmame įraše girdima, kaip pranešėjas informuoja, kad alkoholikas smurtauja prieš mamą, išplėšė motinai kuokštą plaukų iš galvos. Adresas (duomenys neskelbtini). Medikai nereikalingi. Viskas įvyko šiandien, tai vyko visą dieną. Pranešėjas prisistato kaip D. G.. Antrame įraše girdima, kaip antrą kartą paskambinęs tas pats pranešėjas nurodo, kad smurtautojas yra nukentėjusiosios sūnus. Jis šiuo metu stovi laiptinėje apačioje (b. l. 87–88).

Iš 2025 m. sausio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pareigūno A. L. kūno kameros įrašas, kuriame užfiksuota kaip pareigūnus pasitinka kaltinamojo brolis ir nurodo, kad šalia jo stovintis vyras smurtauja prieš mamą, mėlynos rankos, išpešti plaukai. Tenai esantis moteris taip pat paantrina, kad išrovė didžiausią kuokštą plaukų mamai, sudaužė indus virtuvėje ir tai vyksta jau ne pirmą kartą. Kaltinamasis V. G. smurtą neigia, teigia, kad jo brolis išsigalvoja, nurodo, kad pats dirba autobusų parke. I. G. rankoje laiko kuokštą plaukų ir paaiškina, kad sūnus antra diena vartoja alkoholį, būdamas neblaivus pradėjo kabinėtis, buvo nepatenkintas valgiu, sudaužė indus, po to griebė jai už rankos, sudavė į galva su ranka, dėl ko ji nugriuvo, griebė už plaukų ir išpešė visą kuokštą. Kaltinamojo brolis teigia, jog kaltinamasis taip elgiasi nuolat pastaruosius 5 ar 10 metų. Kaltinamasis atsisako tikrintis blaivumą alkotesteriu. (b. l. 72–80).

Iš 2025 m. sausio 6 d. specialisto išvados Nr. G 2790/2024 (02), matyti, kad 1. I. G. konstatuota plaukų išretėjimo židinys viršugalvyje, poodin?s kraujosruvos dešiniame dilbyje. Plaukų išretėjimo židinys viršugalvyje galėjo susidaryti raunant plaukus. Poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje padarytos buku daiktu, galimai rankos pirštais suspaudžiant dilbį. 2. Nėra med. duomenų sužalojimų eiliškumui nustatyti. Toliau atsakyta išvados 1-ame punkte. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024-12-29. 4. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. 5. Duomenų apie skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra. 6. Sužalojimų padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse. 7. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. 8. Atsakyta išvados 3-ame punkte. 9. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 61–62).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.

Šeimos nario sąvoka išaiškinta BK 141 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai V. G. kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis vartojus fizinį smurtą savo mamos, su kuria kartu gyvena, I. G. atžvilgiu ir taip sukėlus jai fizinį skausmą, pasitvirtino.

Kaltinamojo kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios parodymais, liudytojos L. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens apžiūros protokolu, BPC garso įrašu, policijos pareigūno body (kūno) kameros vaizdo įrašais, specialisto išvada, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis pripažino, kad 2024 m. gruodžio 29 d. žodinio konflikto su mama L. G. metu ranka sudavė mamai į veido sritį bei sutempė už plaukų. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka nukentėjusiosios I. G. parodymus, kad tarp jos ir sūnaus kilus žodiniam konfliktui dėl maisto, jis sudavė jai ir pradėjo pešti plaukus, išpešdamas visą kuokštą plaukų, dėl ko ji labai išsigando, jautė stiprų fizinį skausmą. Apie tai ji pranešė kitam savo sūnui – D. (G.), kuris ir iškvietė policijos pareigūnus. Liudytoja L. G. patvirtino, kad kaltinime nurodytą dieną jos vyrui D. G. (I. G. sūnui) paskambino I. G., kuri pasakė, kad V. (G.) prieš ją smurtavo – ją pastūmė ant žemės ir savo ranka išrovė kuokštą plaukų, todėl jie iškvietė policijos pareigūnus. Skambutis užfiksuotas BPC garso įraše, kuriame girdima, kaip D. G. praneša, kad sūnus išplėšė mamai kuokštą plaukų. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 29 d. apie 15:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, V. G., būdamas akivaizdžiai neblaivus, žodinio konflikto metu, vieną kartą tyčia sudavė savo mamai I. G. į veido sritį, po ko ji parkrito ant žemės ir V. G. savo abejomis rankomis sugriebęs šiai už plaukų, dalį jų išrovė. Policijos pareigūno, atvykusio į įvykio vietą, body (kūno) kameros vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip atvykus į įvykio vietą, vyriškis nurodo, kad vyras smurtauja prieš mamą, jos mėlynos rankos, išpešti plaukai. Šalia jo esanti moteris patvirtina, kad jis išrovė mamai (I. G.) kuokštą plaukų. Bendraujant su nukentėjusiąja (I. G.), ji matoma rankose laikanti kuokštą plaukų, moteris nurodo, kad sūnus prisigėrė, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis jai sudavė iš rankos į galvą, griebė už plaukų. Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus I. G., ant jos dešinės rankos bei veido, kaktos viduryje, matomi paraudimai, galvos viršutinėje dalyje matomas išretėjusių plaukų ruožas. Specialisto išvada nustatyta, kad I. G. konstatuota plaukų išretėjimo židinys viršugalvyje, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje. Plaukų išretėjimo židinys viršugalvyje galėjo susidaryti raunant plaukus. Poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje padarytos buku daiktu, galimai rankos pirštais suspaudžiant dilbį. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gruodžio 29 d.

Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis V. G. 2024 m. gruodžio 29 d. 29 d. apie 15:00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) savo namuose, būdamas neblaivus, žodinio konflikto su motina I. G., gim. 1940 m., metu, smurtavo savo šeimos nario, t. y motinos atžvilgiu, naudodamas fizinį smurtą: tyčia, vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka sudavė į veido sritį, po ko I. G. nukritus ant žemės, savo abejomis rankomis sugriebęs jai už plaukų, dalį jų išrovė, taip sukėlė motinai I. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad ranka suduodamas mamai į gyvybiškai itin svarbią kūno sritį – veidą, sugriebdamas už plaukų, juos raudamas, elgiasi neteisėtai, kad tokia jo veika pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, nepaisant to, naudojo fizinį smurtą dėl menkavertės priežasties, kilusio konflikto metu. Tai patvirtina, jog jis norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis fizinį smurtą vartojo savo mamos, t. y. šeimos nario (BK 141 straipsnio 2 dalis), atžvilgiu.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis V. G. teismo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, tuo pagrindu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokurorė teismo posėdžio metu prašymui neprieštaravo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, į tai, kad visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, nevengė atsakomybės, atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji jam atleido, sutiko taikytis, V. G. anksčiau neteistas, dirba, po nusikalstamos veikos padarymo jokios naujos nusikalstamos veikos nepadarė, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius (toliau – VGTPT) teismui pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje už V. G. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 231,25 Eur (b. l. 170–174).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirbantis, įvertinus jo turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad iš kaltinamojo V. G. priteistina 231,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plaukų kuokštas, 2025-01-02 nutarimu perduotas saugoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno AVPK saugyklą (b. l. 42–43), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas; kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi byloje (b. l. 81, 86), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja I. G., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti V. G., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu V. G. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Iš V. G. priteisti 231,25 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plaukų kuokštą, 2025-01-02 nutarimu perduotą saugoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno AVPK saugyklą (b. l. 42–43), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus byloje (b. l. 81, 86), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.