Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Evelinai Dobrovolskai

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotas asmuo - Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išvadą teikianti institucija - Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau - komisija) pateiktoje išvadoje nurodė, jog pareiškėjos prašymas rašyti jos vardą „(duomenys neskelbtini)“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalboje raidės „j“ nerašymas laikytinas klaida. Lietuvių kalbos požiūriu vardo forma (duomenys neskelbtini) neteiktina ir turėtų būti rašoma Viktorija, kaip nurodoma Piliečių vardų sąvade. Pažymėjo, jog Lietuvių kalbos normos nekeičiamos siekiant jas priderinti prie kitų kalbų, kultūrų ar tam tikrų asmenų grupių elgesio modelių. Komisijos nuomone, neturėtų būti remiamasi bylose dėl pavardžių susijusiais argumentais, kai įpareigojama į asmens dokumentus įrašyti pavardę, kuri sutaptų su sutuoktinio ar tėvo, kitos valstybės piliečio, pavarde pagal kitos valstybės išduotą dokumentą. Išvadą teikianti institucija pareiškėjos prašymą prašė spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įgaliotam atstovui.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė nurodė palaikanti pareiškimą ir jame išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ginčo byloje iš esmės nėra, nes suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškimui. Pareiškėjos atstovė pažymėjo, kad pareiškėja susiduria su nepatogumais, jai nuolat tenka taisyti savo vardą, kadangi Prancūzijoje esančios institucijos jos vardą rašo be „j“ raidės. Pažymėjo, kad Lietuvoje registruotų asmenų, kurių varduose nėra raidės ,,j“, yra ir toks registravimas nesukėlė neigiamų pasekmių.

Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atstovas ir išvadą teikiančios institucijos Valstybinė lietuvių kalbos komisijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, suinteresuotas asmuo ir išvadą teikianti institucija prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (LR CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta kad Šiaulių r. Civilinės metrikacijos skyrius pareiškėjai išdavė jos gimimo liudijimą, įrašo Nr. 115, kuriame jos vardas ir pavardė įrašyti lietuvių kalba „V. P.“. Pareiškėjai ištekėjus jos pavardė pasikeitė į (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario mėn. 1 d. pareiškėjai buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas LTU (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjos vardas ir pavardė buvo įrašyti lietuvių kalba „V. R.“. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių (toliau – Vilniaus CMS) su prašymu pakeisti jos vardą iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus CMS 2019 m. rugsėjo mėn. 11 d. išvada Nr. A136-3228/19(2.4.1.51-AD21) pareiškėjos prašymo dėl vardo pakeitimo netenkino.

Byloje kilo ginčas dėl civilinės būklės akto – pareiškėjos gimimo liudijimo įrašo pakeitimo. CPK 514 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-05-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1996 m. gruodžio mėn. 19 d. nutarimu Nr. 58, patvirtintuose Lietuvos kalbos taisyklėse, numatyta, jog nelietuviškos kilmės žodžių pabaigoje – prieš lietuviškas galūnes ir prieš lietuviškas priesagas – tariama „j“ raidė turi būti rašoma“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Tiek ginčijamo Vilniaus CMS sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus apie Lietuvos Respublikos piliečius daryti nelietuviškais rašmenimis.

Tačiau esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą.

Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 str. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 str., elementų. Nors Chartijos 7 str. nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 str. įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016-06-02 sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“, 2010-10-28 sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007-09-11 sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 3 straipsnis numato, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje. Pagal Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 11 straipsnį asmuo turi teisę naudoti savo vardą ir pavardę mažumos kalba.

Pareiškėja nuolat gyvena Prancūzijoje, ten dirba ir sieja savo ateitį su šia šalimi, dažnai būna tiek Lietuvoje, tiek Prancūzijoje, tiek ir kitose šalyse, todėl jai svarbi vardo rašyba. Pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad Lietuvoje pareiškėjai V. R. išduotuose dokumentuose jos vardas rašomas „Viktorija”, o Prancūzijoje išduotuose dokumentuose ,,(duomenys neskelbtini)“. Skirtingas vardo rašymas sukelia pareiškėjai tam tikrų nepatogumų ir gali sukelti dar didesnių nepatogumų ateityje.

Tokia situacija, kuomet nepagrįstai suvaržomos ar apsunkinamos asmenų prigimtinės teisės, laikytina tiek asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo pažeidimu, tiek asmens teisės į vardą pažeidimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 2 dalis, CK 2.20 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tarptautinių teismų praktiką, pareiškėjos pateiktus įrodymus, suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus bei išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, esant padėčiai, kai trūksta įstatymų leidėjo iniciatyvos ir aiškaus įtvirtinimo, kas šiuo metu riboja ir akivaizdžiai varžo asmenų teises pasirinkti pavardę, siekiant išvengti didelių nepatogumų rašant juos skirtingai, pareiškėjai gyvenant Europos Sąjungos valstybėse ir laisvai judant visoje Europos Sąjungos teritorijoje, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. išvada Nr. A136-3228/19(2.4.1.51-AD21) naikintina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas pakeisti pareiškėjos vardą į ,, (duomenys neskelbtini)“.

Teismo įpareigojimui įvykdyti nustatytinas 30 dienų terminas, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 273 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu., 514 straipsniu., 516 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. išvada Nr. A136-3228/19(2.4.1.51-AD21).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardą į ,, (duomenys neskelbtini)“ ir išduoti naują gimimo liudijimą.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.