- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-19
- Bylos Nr.
- AS-556-85-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2009 m. lapkričio 16 d. gautas (išsiųstas 2009 m. lapkričio 13 d.) pareiškėjo A. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame buvo prašoma iš dalies panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. (1.23.)7R-8068; įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją pakeisti dalį 2009 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. (1.23.)7R-8068, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą įpareigoti papildyti 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintas Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodė, kad yra nepasiturintis asmuo, invalidas, neturi įregistruoto nekilnojamojo turto, negauna kitų pajamų, išskyrus invalidumo pensiją, augina du nepilnamečius vaikus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir įpareigojo pareiškėją iki 2009 m. gruodžio 2 d. pateikti teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą.
Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 41 straipsnį teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjas prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgus į jo turtinę padėtį ir sveikatos būklę. Tačiau, teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, 2009 metais pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipiasi jau vienuoliktą kartą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (ABTĮ 40 str. 4 d.), todėl neatleido nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas nepriklauso neapmokestinamųjų skundų kategorijai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2009 m. gruodžio 2 d. paštu išsiuntė teismui prašymą pratęsti teismo nustatytą terminą iki 2009 m. gruodžio 12 d. Nurodė, kad į teismą kreipėsi gindamas savo teises ir turtinius interesus. Iki 2009 m. gruodžio 2 d. turėjo pateikti daug atskirųjų skundų administracinėse ir civilinėse bylose, todėl nesuspėjo laiku sumokėti mokesčio. Pažymėjo, kad yra sunkiai vaikščiojantis invalidas, gaunantis nedidelę invalidumo pensiją.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą pratęsti terminą sumokėti žyminį mokestį ir nutarė skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1 d.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Teismas konstatavo, kad ABTĮ 65 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Iš šio nustatyto reglamentavimo darytina išvada, kad teismo nustatyti terminai pratęsiami ne besąlygiškai asmeniui pateikus prašymą, o esant svarbioms priežastims, sutrukdžiusioms asmeniui įvykdyti teismo įpareigojimą teismo nustatytu terminu. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios aplinkybės, kurios nepriklauso nuo asmens valios. Teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartyje nustatytas dviejų savaičių terminas žyminiam mokesčiui sumokėti yra pakankamas. Duomenų, kad pareiškėjas pavėluotai gavo teismo nutartį, nėra. Žyminio mokesčio sumokėjimas nereikalauja daug pastangų ir laiko. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas sunkiai vaikšto, negali būti pagrindu pratęsti terminą. Pareiškėjas negalėdamas pats sumokėti žyminio mokesčio, kitų asmenų atlikti šiuos veiksmus neįgaliojo. Pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybė - atskirųjų skundų rašymas yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas. Svarbių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui teismo nutartyje nustatytu terminu pašalinti skundo trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį, pareiškėjas nenurodė. Todėl pareiškėjo prašymas pratęsti teismo nustatytą terminą negali būti tenkinamas. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Per teismo nustatytą terminą pareiškėjas nepašalino teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo - nesumokėjo žyminio mokesčio. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes yra pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos ir dėl šių pažeidimų yra priimta neteisinga nutartis.
2. Teismas netinkamai taikė ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, nes vien formaliai konstatuoti, jog neva piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, be jokių įrodymų, tik pagrindžiant tai paduotų skundų skaičiumi, yra akivaizdus šališkumo ir priklausomumo įrodymas bei ABTĮ 3, 5, 6, 7 straipsnių pažeidimas, suvaržantis teisę kreiptis į teismą.
3. Teismas netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 65 straipsnio l dalį. Aplinkybė, kad yra sunkiai vaikštantis invalidas, įrodo ne tik objektyvias priežastis, kad negali kaip sveikas asmuo įvykdyti teismo įpareigojimus lygiais su sveikais asmenimis terminais, bet ir kad pagal 2007 m. kovo 29 d. išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų negali dirbti daugiau kaip 3 valandas per dieną ir ne daugiau kaip 2 dienas per savaitę. Todėl aplinkybė - atskirųjų skundų rašymas, yra ne subjektyvaus pobūdžio jo pasirinktas elgesio variantas, bet objektyvi medicininiu dokumentu pagrįsta svarbi priežastis, trukdanti jam įvykdyti teismo įpareigojimą per nustatytą terminą, nes jam būtinas daug ilgesnis terminas tiek parašyti atskiruosius skundus, tiek įvykdyti kitus teismo įpareigojimus, kad nedaryti žalos savo sveikatai ir nesusirgti.
4. ABTĮ 65 straipsnio l dalyje nenustatyta, kad teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti tik esant teismo pripažintoms svarbioms priežastims, bet teismui nepratęsus termino, asmuo turi teisę žinoti, kad teismas termino nepratęsia, nes priešingu atveju suvaržoma teisė sumokėti žyminį mokestį. 2009 m. lapkričio 18 d. nutartis sumokėti žyminį mokestį jam buvo atsiųsta ir įteikta 2009 m. lapkričio 21 d.
5. Pareiškėjas gauna nedidelę invalidumo pensiją, kuri jam mokama kiekvieno mėnesio 11 dieną ir, kad jam nebūtų piniginių problemų, prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą 12 dienai. Pareiškėjas 2009 m. lapkričio 23 d. dalyvavo Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-81-199/2009 teismo posėdyje, dėl ko pablogėjus sveikatai ir dėl kitų priežasčių negalėjo dalyvauti 2009 m. gruodžio 24 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-2486-426/2009 teismo posėdyje. Be to, du jo nepilnamečiai vaikai dvi savaites sirgo ir iki 2009 m. lapkričio 30 d. nelankė mokyklos, o žmona 2009 m. lapkričio 24 d. išvažiavo į tarnybinę komandiruotę į užsienį iki 2009 m. lapkričio 28 d. 2009 m. lapkričio 26 d. dalyvavo Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2A-44/2009 ir dėl pablogėjusios sveikatos negalėjo 2009 m. lapkričio 27 d. dalyvauti Jonavos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-15-559/2009 teismo posėdyje. 2009 m. gruodžio 1 d. dalyvavo Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2A-41/2009. Aplinkybę, kad teismas nepratęsia termino sumokėti žyminį mokestį, sužinojo 2009 m. gruodžio 19 d. ir todėl negalėjo iki 2009 m. gruodžio 2 d. suspėti sumokėti žyminį mokestį.
4. Teismo nutartis kaip neteisinga turi būti panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės, nustatant naują terminą žyminiam mokesčiui sumokėti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas pareiškėjo prašymas pratęsti terminą sumokėti žyminį mokestį ir skundas laikytas nepaduotu.
Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamą nutartį priėmė konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino šio teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo - nesumokėjo žyminio mokesčio.
Įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama. Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi. Įstatymas numato galimybę asmenį, kuris sąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą ir kurio turtinė padėtis yra sunki, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 41 str.). Tačiau įstatymas numato ir galimybę iš asmens, kuris pernelyg dažnai kreipiasi į teismą ir kurio kreipimaisi tokiu būdu iš esmės tampa vien tik formaliu bylinėjimusi, kai nebesiekiama sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise, pareikalauti sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 40 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo turimi duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nuolatos bylinėjasi šiame teisme. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikalavo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju sumokėtų žyminį mokestį (ABTĮ 40 str. 4 d.).
ABTĮ 65 straipsnio 1 dalis numato, kad procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti.
Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo prašymas pratęsti terminą sumokėti žyminį mokestį buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjas iki 2009 m. gruodžio 2 d. turėjo pateikti daug atskirųjų skundų administracinėse ir civilinėse bylose, todėl nesuspėjo laiku sumokėti mokesčio. Be to, pažymėjo, kad yra sunkiai vaikščiojantis invalidas, gaunantis nedidelę invalidumo pensiją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybė - atskirųjų skundų rašymas, yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas. Be to, pareiškėjo nurodyta aplinkybė - sunkiai vaikščiojantis invalidas, gaunantis nedidelę invalidumo pensiją, taip pat nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, dėl kurios turėtų būti pratęstas terminas sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad ši aplinkybė jam trukdė įvykdyti teismo įpareigojimą per nustatytą terminą, nes jam būtinas daug ilgesnis terminas tiek parašyti atskiruosius skundus, tiek įvykdyti kitus teismo įpareigojimus. Tačiau teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatytas dviejų savaičių terminas žyminiam mokesčiui sumokėti yra pakankamas. Duomenų, kad pareiškėjas pavėluotai gavo teismo nutartį, nėra. Be to, pareiškėjas 2009 m. gruodžio 2 d. paštu išsiuntė teismui prašymą pratęsti teismo nustatytą terminą iki 2009 m. gruodžio 12 d., kas įrodo, kad jam invalidumas bei kitos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės netrukdė sumokėti žyminį mokestį iki teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodytos datos. Atitinkamai pareiškėjo prašymas pratęsti terminą sumokėti žyminį mokestį laikytinas nepagrįstu.
ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Vadovaujantis šia ABTĮ nuostata bei atsižvelgiant į tai, jog nebuvo pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą pratęsti terminą sumokėti žyminį mokestį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.