Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-12-10 · Administracinė byla Nr. I2-3802-644/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-10
Bylos Nr.
I2-3802-644/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00594-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Audrius Grauželis (pirm.), Janina Vitunskienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
T. P.
Atsakovas
Marijampolės apskrities vyriausias policijos komisariatas
Administracinė byla Nr. I2-3802-644/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00594-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. P. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės aps. VPK) 2019-11-05 nutarimą Nr. 64-7-N-2 (toliau – ir Nutarimas); 2) Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020-03-04 Oficialų perspėjimą Lietuvos Respublikos vardu (toliau – ir Oficialus perspėjimas).

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-3) nurodė, kad 2020-03-04 jam buvo įteiktas Marijampolės aps. VPK Oficialus perspėjimas Lietuvos Respublikos įstatymo vardu, kuriame nurodoma, kad pareiškėjo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, būtinas demokratinėje visuomenėje, sudaro palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms. Pareiškėjui įteiktame dokumente tik formaliai perrašomos organizuoto nusikalstamumo įstatymo nuostatos, įvardijama, kad tokie veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui. Oficialus perspėjimas truko tik apie minutę, o pareigūnas nepaaiškino jo skyrimo pagrindo ir motyvų. Pažymėjo, kad nėra padaręs ir nesiruošia daryti veikų, kurios yra pavojingos ir, kuriomis yra daroma žala asmenims, visuomenės bei valstybės interesams. Tokie policijos veiksmai laikytini teisėsaugos jėgos demonstravimu, siekiant palaužti, pažeminti orumą, kas nesuderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Pareiškėjas nesuprato šio Oficialaus perspėjimo pagrindų, motyvų, paskirties, vykdymo ir apskundimo tvarkos. Formaliais pagrindais surašytas Oficialus perspėjimas turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (b. l. 9-11) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad 2020-03-04 T. P. buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) numatyta prevencinio poveikio priemonė - oficialus perspėjimas, laikantis Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintų principų bei 4 straipsnyje numatytų pagrindų. Pagal Įstatymo 6 straipsnį, oficialus perspėjimas pateikiamas asmeniui susipažinti ir pasirašyti. Asmeniui turi būti įteiktas oficialus perspėjimo nuorašas, kas ir buvo padaryta, tačiau Nutarimo įteikimo asmeniui Įstatymas nenumato. T. P. su oficialiu perspėjimu sutiko bei jį pasirašė. Prieš pareiškėjui pasirašant Oficialų perspėjimą, jis buvo supažindintas su visa jo esme, jo teisinėmis pasekmėmis bei skyrimo tvarka. Pareiškėjo ryšius su organizuotu nusikalstamumu siejamais asmenimis, priklausomybę šioms struktūroms pagrindžia šiuo metu turima kriminalinės žvalgybos informacija. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017-07-20 pareiškėjo atžvilgiu priėmė sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 03-2-00576-16, kurioje jis kartu su kitais asmenimis buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 233 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjui oficialus perspėjimas buvo taikomas remiantis turima informacija, jog visi ankstesni pareiškėjo ryšiai su organizuotomis grupėmis nenutrūko bei yra pakankamas pagrindas manyti, jog pareiškėjas ir organizuotos grupės nariai ir toliau gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nukreiptus į visuomenės ir valstybės saugumą, viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Disponuojama kriminalinės žvalgybos informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktu ir 2 dalies 20 punktu sudaro valstybės arba tarnybos paslaptį. Duomenys iš administracinių nusižengimų registro ir įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie pareiškėjo padarytus administracinius teisės pažeidimus, jam pareikštus įtarimus bei teistumus patvirtina, jog pareiškėjas yra linkęs nusikalsti. Oficialus perspėjimas pareiškėjui pareikštas įstatymų nustatyta tvarka teisėtai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilęs dėl Marijampolės aps. VPK Nutarimo, kuriuo nuspręsta taikyti pareiškėjui prevencinę poveikio priemonę – oficialų perspėjimą ir Oficialaus perspėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinį reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2020-07-01), kuris nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką. Pagal Įstatymo 5 straipsnį, oficialus perspėjimas – tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.

Pagal Įstatymą oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 straipsnio 1 punktas). Prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės aps. VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2019-11-05 nutarimu Nr. 64-7-N-2 „Nutarimas dėl prevencinio poveikio priemonių taikymo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 3, 4 straipsniais ir atsižvelgus į gautus duomenis apie T. P. elgesį, atitinkantį Įstatymo 4 straipsnio nuostatas (yra duomenų apie minėto asmens ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis gali daryti sunkius nusikaltimus), nutarta taikyti T. P. oficialų perspėjimą (b. l. 13). Nutarimu konstatuota, kad prevencinio poveikio priemonę reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises bei laisves. Vykdant minėtą Nutarimą, 2020-03-04 pareiškėjui buvo pareikštas oficialus perspėjimas nurodant, kad jo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, būtinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms (b. l. 4, 12).

2020-11-12 atsakovas Marijampolės aps. VPK pateikė duomenis, jog 2020-07-01 įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymas ir nuo tos dienos neteko galios Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas. Tuo pagrindu Marijampolės aps. VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2019-11-05 nutarimu Nr. 64-7-N-2 T. P. skirta prevencinio poveikio priemonė - Oficialus perspėjimas, 2020-07-01 buvo panaikinta (b. l. 75).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra neįmanoma, Lietuvos Respublikos Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010-05-13 nutarimas).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Pagal aukščiau pateiktą teisės aktų nuostatų analizę, daroma išvada, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę ir kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismų praktikoje, asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131, 2012-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2020-07-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymui, Marijampolės aps. VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2019-11-05 nutarimu Nr. 64-7-N-2 T. P. skirta prevencinio poveikio priemonė - Oficialus perspėjimas, buvo panaikinta 2020-07-01 (b. l. 75). Taigi, pareiškėjo skundas dėl Oficialaus perspėjimo panaikinimo, iš esmės, yra nebeaktualus ginčo objektui išnykus, o teismo sprendimas, priimtas remiantis pareiškėjo nurodytais reikalavimais, jam jokių teisinių pasekmių nesukeltų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nėra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-08-28 nutartį Nr.AS442-505/2009).

Pažymėtina ir tai, kad teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio išsprendimas vienaip ar kitaip modifikuotų ginčo teisinius santykius.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijami aktai neturi įtakos pareiškėjo materialinėms teisėms ir pareigoms, nes pareiškėjo reikalavimai, dėl kurių jis kreipėsi į teismą jau yra įvykdyti (Oficialus perspėjimas panaikintas). Taigi, šios bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo skundo dalykas tapo neaktualus, atsakovui įvykdžius tai, ko šioje byloje siekė pareiškėjas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo T. P. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisAlgis MarkevičiusJanina Vitunskienė