Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) M. S. nuteista:

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu keturiolikai metų;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų.

Dėl kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį M. S. išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis, kuria nuteistosios M. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios gynėjo, prašiusio skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe, padarė plėšimą, dėl savanaudiškų paskatų plėšimo metu nužudė kitą žmogų, pagrobė, laikė ir panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti bei apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą:

M. S. 2006 m. sausio 26 d., apie 18 val., veikdama bendrininkų grupe kartu su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta (toliau vadinamu bendrininku), turėdami tikslą pagrobti svetimą V. S. turtą, atsiviliojo nukentėjusįjį į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šio buto kambaryje ji koja sudavė smūgį į petį V. S., jam parkritus, smūgį sudavė ir jos bendrininkas. Iš nukentėjusiojo palto kišenės jie pagrobė mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 3310“ ir „Motorolla E395“, piniginę, kurioje buvo AB „Hansabanko“ mokėjimo kortelė, išduota V. S. vardu, trys SIM kortelės („Tele2“, „Labas“ „Ežys“), darbovietės pažymėjimas, išduotas V. S. vardu, negaliojantis vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), išduotas 2005 m. lapkričio 18 d. Vilniaus m. VPK. Apvynioję nukentėjusįjį virve ir surakinę antrankiais, rastais jo atsineštoje kuprinėje, nutempė jį ir įkėlė į vonią. Nusikaltimo bendrininkui pasilikus saugoti V. S., M. S. 2006 m. sausio 26 d. bankomate, esančiame Vilniuje, Gedimino pr. 26, du kartus 19.01 ir 19.20 val. neteisėtai panaudojo pagrobtą V. S. vardu išduotą AB bankas „Hansabankas“ mokėjimo kortelę Nr. 4483081008389668 finansinei operacijai inicijuoti, paėmė iš nukentėjusiajam priklausančios sąskaitos 800 Lt ir taip apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo svetimą turtą. Sugrįžusi į butą M. S. su bendrininku, užvynioję ant V. S. kaklo virvę, siekdami nužudyti, jį smaugė, prileidę vandens į vonią, laikė vandenyje jo galvą. V. S. nuo kaklo organų suspaudimo smaugiant įvykusios asfiksijos mirė, taip M. S. ir jos bendrininkas plėšimo metu dėl savanaudiškų paskatų jį nužudė. Nužudę V. S. M. S. su bendrininku pasisavino likusius nukentėjusiajam V. S. priklausančius daiktus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios M. S. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistosios atsakomybės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą

Nuteistoji teigia, kad jos suduotas smūgis nukentėjusiajam V. S. į petį nesukėlė jo mirties, t. y., priešingai nei konstatavo teismas, jos veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su V. S. mirtimi, o nukentėjusįjį nužudė jos bendrininkas.

Nužudymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant šį nusikaltimą tyčia dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai.

Apygardos teismo išvada, kad M. S. veikė kaip vykdytoja nužudant nukentėjusįjį V. S., yra pagrįsta ir teisinga, nes atitinka faktines veikos padarymo aplinkybes. Specialisto išvada Nr. M 970/06 (01) nustatyta, kad V. S. mirė nuo pasmaugimo suspaudus kaklo organus kilpa. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad M. S. nukentėjusiajam ne tik spyrė į petį, padėjo jį nutempti į vonią, bet ir traukė į priešingas puses ant nukentėjusiojo kaklo užvyniotą virvę, laikė nukentėjusiojo galvą po vandeniu. Kad atliko šiuos nusikalstamus veiksmus nuteistoji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu (T. 6, b. l. 45, 85). M. S. patvirtino, kad ji kartu su bendrininku pasikvietė nukentėjusįjį į butą turėdami išankstinį tikslą jį apiplėšti bei pripažino, kad, jiems pradėjus prieš nukentėjusįjį naudoti fizinį smurtą, paėmus jam priklausiusias banko mokėjimo korteles ir pasisavinus pinigus, jos bendrininkas jai pasakė, kad nukentėjusysis gyvas iš buto neišeis, jie turi jį užmušti (T. 6, b. l. 44); ji matė, kaip bendrininkas mušė nukentėjusįjį, smaugė jį, skandino; po nužudymo abu pasidalijo nukentėjusiojo pinigus ir daiktus, slėpė jo kūną. Taigi nuteistoji, turėdama išankstinį tikslą apiplėšti nukentėjusįjį, matydama bendrininko veiksmus, nukreiptus į nukentėjusiojo gyvybės atėmimą, ne tik pritarė jiems, bet ir pati savo aktyviais veiksmais (virvės traukimas ant nukentėjusiojo kaklo, laikymas jo galvos po vandeniu) atliko dalį nužudymo objektyviąją pusę sudarančių veiksmų. Šios aplinkybės apie bendrus suderintus nužudant nukentėjusįjį vykdytojų veiksmus patvirtintos ir liudytojos T. D. parodymais, kad M. S., atvykusi pas ją po nusikaltimo padarymo, pasakojo, jog ji ir jos bendrininkas pasmaugė nukentėjusįjį, taip pat liudytojo G. R. parodymais. Byloje nėra duomenų, kad nusikaltimų bendrininkas neteisėtais veiksmais būtų privertęs M. S. dalyvauti nužudyme.

Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms apie nuteistosios veiksmų turinį, teismo išvada, kad ji veikė kartu su bendrininku tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamą veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio veikimo gali būti nužudytas žmogus, ir tokių padarinių norėjo, yra teisinga. Byloje nuteistosios nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos kaip plėšimo, nužudymo dėl savanaudiškų paskatų, svetimo mokėjimo instrumento finansinei operacijai inicijuoti pagrobimo, laikymo ir panaudojimo bei sukčiavimo sutaptis.

Dėl kasatorės nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

Kasatorė tvirtina, kad buvo nesilaikyta baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų: ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas V. I.; baudžiamoji byla dėl V. I. nepagrįstai buvo išskirta; atmestas jos prašymas atlikti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę. Šie pažeidimai, kasatorės nuomone, turėjo įtakos šališkam teismo sprendimui. Tačiau kasatorės argumentai yra nepagrįsti, nes baudžiamojo įstatymo pažeidimų tiek atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, tiek teisiamajame posėdyje sprendžiant kaltinamosios pareikštus prašymus, teisėjų kolegija nenustatė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, 2006 m. kovo 28 d. Vilniuje, Bokšto 16-o namo kieme, suradus vyriškos lyties, vėliau nustačius, kad tai V. S., lavoną su smurto žymėmis, 2006 m. kovo 29 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo. Tik 2006 m. birželio mėn., atlikus nemažai ikiteisminio tyrimo veiksmų, buvo gauta duomenų apie asmenis, galėjusius padaryti šį nužudymą. 2006 m. birželio 5 d. buvo sulaikyta M. S., įtariant ją su bendrininku nužudžius V. S., jai pateikti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Bylos duomenimis, V. I. 2006 m. kovo 10 d. teismo sprendimu buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą Baltarusijos Respublikos pilietį V. I. išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką (T. 5, b. l. 162); 2006 m. kovo 30 d. jis buvo deportuotas į Baltarusiją (T. 5, b. l. 168). Taigi V. I. buvo išsiųstas iš Lietuvos ikiteisminį tyrimą atliekančiam subjektui dar neturint duomenų apie tai, kad jis yra susijęs su labai sunkaus nusikaltimo padarymu, ir jo dėl šios priežasties neapklausus. Gavus pakankamai jo dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas patvirtinančių duomenų Vilniaus apygardos prokuratūros 2006 m. liepos 12 d. nutarimu V. I. buvo pripažintas įtariamuoju pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (T. 5, b. l. 150–151); Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 13 d. nutartimi šiam įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas; Vilniaus apygardos prokuratūros 2006 m. liepos 13 d. nutarimu paskelbta jo paieška. Kadangi su įtariamąja M. S. buvo atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, o kitas nusikaltimų bendrininkas nebuvo sulaikytas, paskelbta jo paieška, Vilniaus apygardos prokuratūros 2006 m. gruodžio 19 d. nutarimu dėl V. I. padarytų nusikalstamų veikų buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas, atskyrus jį nuo ikiteisminio tyrimo bylos, kurioje pareikšti įtarimai M. S. Toks ikiteisminio tyrimo atskyrimas yra numatytas BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir priskiriamas išimtinei prokuroro kompetencijai. Kadangi BPK 2 straipsnio norma įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo subjektą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, prokuroro sprendimas atskirti ikiteisminio tyrimo medžiagas dėl nusikalstamų veikų, padarytų bendrininkaujant, kai vienas iš bendrininkų slapstosi, yra pagrįstas ir teisėtas.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktas išsamus nukentėjusiojo V. S. lavono tyrimas, kurio metu buvo nustatyta nukentėjusiojo mirties priežastis, kada įvyko mirtis, kokie sužalojimai, kokiais įrankiais buvo padaryti nukentėjusiajam, kiek promilių etilo alkoholio rasta jo kraujyje ir kitos aplinkybės. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta šį tyrimą atlikusi ekspertė N. J., todėl M. S. turėjo galimybę užduodant šiai ekspertei klausimų aiškintis, jos manymu, svarbias bylos aplinkybes. Nei M. S., nei jos gynėjas prašymo paskirti pakartotinę ekspertinę pirmosios instancijos teismui nepateikė. Nors nuteistosios M. S. apeliaciniame skunde buvo pareikštas prašymas paskirti pakartotinę ekspertizę, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu M. S. savo prašymo nepalaikė, prašydama vertinti tai, kas surinkta byloje. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas teismas, spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pareikštas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai pasisakęs dėl visų apeliantės skundo argumentų, pagrįstai konstatavo, kad bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, todėl skirti pakartotinę ekspertizę nėra teisinio pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės

Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Pirmosios instancijos teismas paskyrė M. S. bausmę už padarytas vieną labai sunkią, dvi apysunkias ir vieną nesunkią nusikalstamas veikas tinkamai vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, nuteistosios asmenybę neigiamai apibūdinančią medžiagą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad skiriant bausmę M. S. buvo netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios M. S. kasacinį skundą atmesti.