Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui G. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. gegužės 24 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „M.“ vadovui R. M. ir paskirti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinę nuobaudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarimu nutarta pradėti administracinio nusižengimo bylą UAB „M.“ vadovo R. M. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių teisių pažeidimo (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui), pažeidžiant kreditorės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. į teismo posėdžius neatvyko, nors jam apie pastarųjų vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Teismas nenustatė kliūčių nagrinėti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

VMI prie FM pareiškime nurodyta, jog UAB „M.“ (toliau – ir Bendrovė) yra pareiškėjos skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018-05-22 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 16.485,46 Eur. VMI prie FM Bendrovės atžvilgiu vykdė (Vilniaus apygardos teismas 2018-02-23 nutartimi iškėlė UAB „M.“, į. k. (duomenys neskelbtini), bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2018-03-06) priverstinį išieškojimą, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas deklaracijas nuo 2016 m. birželio mėn. Nuo 2017 m. vasario 27 d. buvo atliekami mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Bendrovė 2016-07-26 datai valstybės biudžetui buvo skolinga 4.775,84 Eur, 2016-08-26 datai - 10.034,42 Eur, 2016-09-26 datai - 15.338,23 Eur, 2017-07-01 datai - 16.462.69 Eur. Kaip matoma iš pateikiamų mokesčių mokėtojo balansų, Bendrovės nepriemoka pastoviai didėjo, kas, pareiškėjos teigimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Bendrovė jau ilgą laiką (daugiau nei metus, skaičiuojant nuo mokestinės nepriemokos susidarymo) yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

VĮ „Registrų centras“ 2018-05-22 duomenimis Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.

VĮ „Regitra“ 2018-05-22 duomenimis Bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių nerasta.

Pagal VĮ Registrų centrui pateiktą 2015 metų balansą, Bendrovė turėjo turto už 5.653,00 Eur, iš jo: ilgalaikio turto - 1.448,00 Eur, trumpalaikio turto - 4.205,00 Eur (atsargos ir išankstiniai apmokėjimai - 71,00 Eur, per vienerius metus gautinos sumos - 4.174,00 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai - -40,00 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 77.160,00 Eur, iš jų: po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai - 12.412,00 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 64.748,00 Eur. Taigi, matyti, jog pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balanso įrašyto turto vertės, kas pagrindžia Bendrovės nemokumą jau tuo laikotarpiu.

Be to, iš antstolio buvo gautas 2017-12-14 išieškojimo negalimumo aktas, kuriame buvo konstatuota, kad Bendrovė neturi jokio turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškoma skola.

Pareiškėjos įsitikinimu, Bendrovė tapo nemoki po to, kai susidarė ženkli mokestinė nepriemoka (4.775,84 Eur) t. y. nuo 2016-07-26, taigi, nuo minėtos datos Bendrovės vadovui R. M. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

Pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė rašytinę medžiagą, patvirtinančią pareiškime išdėstytas aplinkybes (VMI prie FM mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus patvirtinantys dokumentai, antstolio išieškojimo negalimumo aktas, registrų centro išrašai, ir kt.)

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...>, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.“

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog išties yra požymių, kad UAB „M.“ vadovas R. M., žinodamas apie gana ilgą laikotarpį besitęsiančią sudėtingą Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus kreditoriams, tame tarpe ir VMI prie FM, neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 ( toliau – ĮBĮ) dalyje numatytos pareigos – nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, ir taip pažeidė pareiškėjos teises. Byloje esantys duomenys leidžia spręsti apie įmonės nemokumą, taip kaip jis suprantamas ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte. Bankroto byla Bendrovei iškelta tik 2018-02-23 nutartimi pagal pačios VMI prie FM pareiškimą.

Vis tik, nagrinėjamu atveju, R. M. administracinėn atsakomybėn netrauktinas, kadangi pasibaigę įstatyme tam numatyti terminai.

Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos bei kaip pareiškime akcentavo pati pareiškėja, aptariamas pažeidimas paaiškėjo dar 2016-07-26, kuomet susidarius ženkliai mokestinei nepriemokai Bendrovė tapo nemoki. Taigi nuo minėtos datos Bendrovės vadovui R. M. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Byloje pateiktame VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyr. specialistės K. P. prašyme 2018-07-12 teismo posėdyje bylą nagrinėti pareiškėjos atstovui nedalyvaujant patikslinta, jog pareiškėjos manymu senatis turėtų būti skaičiuojama būtent nuo šios datos. Atsižvelgiant tiek į nustatytas aplinkybes, išdėstytas pareiškime, kurias patvirtina bylos medžiaga, tiek į minėtą pareiškėjos poziciją, visų pirma pažymėtina, kad byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl R. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn ne pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, tačiau pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta analogiška pažeidimo sudėtis (Kreditorių teisių pažeidimas - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Kreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK) numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Kadangi R. M. veika turi požymių ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, už kurio padarymą yra numatyta griežtesnė atsakomybė negu pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, veika šiuo atveju pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nekvalifikuotina ir turi būti kvalifikuojama pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį bei, vadovaujantis 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Taigi, turi būti vadovaujamasi ir ATPK nustatytais administracinės nuobaudos skyrimo terminais.

ATPK 35 straipsnis nustato administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (kasacinės nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014). ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Minėto straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos ar paaiškėjimo dienos. Jei terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Taigi, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.

Šioje byloje nustačius, jog aptariamas trunkamojo pobūdžio pažeidimas paaiškėjo 2016-07-26, darytina išvada, kad ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai yra praleisti. Esant šioms aplinkybėms, teismui net ir nustačius, jog R. M. veiksmuose yra ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos – kreditorių teisių pažeidimo (nepateikiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo), požymių, administracinės teisės pažeidimo bylos teisena R. M. nutrauktina pasibaigus būtent ATPK 35 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nu­ma­ty­tam administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 7 p., 286 str., 287 str., Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869,

nutaria:

Nutraukti pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.