Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-702-667/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-07-04
Bylos Nr.
1-702-667/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21687-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
B. G.
Nukentėjusysis
R. K.
Advokatai
Sonata Žukauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-702-667/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21687-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.1; 2.3.4.13; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,kaltinamajai B. G., jos gynėjui advokatui M. Š.,nukentėjusiajai R. K., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. G. 2021 m. birželio 19 d. apie 14.30 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio žodinio konflikto ir stumdymosi su R. K. metu, tyčia, abejomis rankomis pastūmė R. K., ko pasekoje pastaroji nugara atsitrenkė į tvorą, tuomet dešiniu kumščiu keturis kartus sudavė R. K. į galvos sritį, padarydama poodines kraujosruvas kaktoje, dešiniame žaste, dilbyje, dešinės plaštakos III-ame piršte bei odos nubrozdinimą dešiniame žaste ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. K. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji B. G. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusioji R. K. yra jos kaimynė. Ji gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), o nukentėjusioji gyveno gretimame name, (duomenys neskelbtini). Kelias su kaimyne tapo servitutiniu, prie jų vartų buvo servitutinė žemė. Dukrai ištekėjus, žentas gatvėje laikė naują mašiną. Dėl to, kad jų kiemo įvažiavimą buvo apaugę medžiai, jis negalėjo mašina įvažiuoti į jį. Kaimynai pasiūlė laikyti mašiną ne jų kieme. Nukentėjusiosios vyras buvo toks, kad vis norėdavo kažką padaryti, rodydavo vidurinį pirštą, braižė mašiną. Pasakė nukentėjusiajai, kad jos vyras K. braižo mašiną ir ji kreipsis į policiją. Po to metams aprimo viskas. Metro atstumu eidamas pro automobilį, nukentėjusiosios vyras brūkštelėjo rakteliu per žento automobilį. Tada pakabino vaizdo kamerą. Matė, kaip kaimynės vyras švietė į kamerą ir braižė mašiną. Kaimynus praeitų metų birželio 17-18 d. iškvietė į policiją. K., grįžęs iš policijos, puolė žentą. Nukentėjusioji tuo metu sirgo, buvo ligoninėje. Kieme kilo triukšmas. Kaimynės vyras užpuolė žentą, kad šis įvarytų mašiną į savo kiemą. Pasakė jam, kad šis nupjautų šaką, kad nebraižytų mašinos. Jis nepjovė, tada ji pjūkliuku nupjovė R. K. vyšnaitės šaką ir įsivarė jos žentas mašiną į savo kiemą. Tuo viskas baigėsi. Kitą dieną nukentėjusioji grįžo iš ligoninės. Ji buvo įsiaudrinusi po narkozės. Apie 14 val. nukentėjusioji šaukė: „Ateik, sterva, atidaryk vartus“. Kaltinamajai einant į parduotuvę, ji susistumdė su nukentėjusia, abi apsistumdė. Jai pastūmus R. K., ji atsimušė į tvorą. Pripažįsta, kad po to ji dar keturis kartus sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį. Pripažįsta, kad konflikto metu nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, dėl to labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios. Su nukentėjusiąja anksčiau bylinėjosi dėl žemės, bet konfliktų nebūdavo. Nuo rugsėjo mėnesio negyvena tame name. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį, sutinka su prašoma 200 eurų turtine žala ir 2000 eurų neturtine žala, tačiau prašo teismo jas sumažinti. Sutinka, kad jos veiksmai sukėlė nukentėjusiajai skausmą. Ji tuo metu nežinojo, kad nukentėjusioji buvo grįžusi iš ligoninės, kad ji buvo po operacijos, kad jai prasidėjo kraujavimas. Anksčiau nukentėjusioji jos nevadino „sterva, suka“, mano, kad taip ji kalbėjo dėl mašinos. Dėl mašinos apgadinimo nutraukta byla. Ji buvo sužalota konflikto metu. Sutiktų mokėti 200 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos ir 200 eurų dėl turtinės žalos, sutinku sumokėti advokato išlaidas. Prašo bylą nutraukti, laiduotoja paskiriant jos dukrą. Jos kartu gyvena, dukra yra slaugytoja. Dukra turi aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusi, turi vaiką.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena name adresu, (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu turi servitutinį kiemo pravažiavimą kartu su kaimyne B. G.. Su kaimyne B. G. santykiai yra įtempti jau daug metų, nesutaria dėl įvairių buitinių priežasčių. Šių metų birželio 18 dieną ji buvo ligoninėje ir sulaukė savo vyro K. K. skambučio, kuris pranešė, kad jis žodžiu konfliktavo su kaimyne B. G. ir jos žentu V. P. dėl to, kad jų bendrame pravažiavime V. P. paliko automobilį, kuris trukdo praėjimui, ir nesutiko jo patraukti. Taip pat nurodė, kad po jų žodinio konflikto, tą pačią dieną B. G. pasiėmė pjūklą ir nupjovė jos nuosavame sklype augančius keturis alyvų krūmus, vieną slyvų medį ir vieną vyšnios medį. Vyras pats nenorėjo lįsti prie kaimynės, todėl pamatęs, ką ji daro, kvietė pareigūnus, bet policija neatvažiavo. Birželio 19 dieną apie 10.00 val. ji grįžo iš ligoninės namo. Priėjusi kiemą pamatė, kad vartai ir varteliai buvo atidaryti, suprato, kad kaimynė B. G. juos laikė atidariusi visą naktį. Ji įėjusi į kiemą vartus ir vartelius uždarė. Tik juos uždarius, prie vartų priėjo B. G. ir jos dukra A. P., kurios atidarė vartus, vartelius ir pradėjo su ja žodžiu konfliktuoti, neleido jų uždaryti. Po žodinio konflikto ji nuėjo namo. Tą pačią dieną, apie 14.30 valandą matė, kad kieme nebuvo žmonių, todėl nuėjo uždaryti vartus. Juos uždariusi ėjo link savo kiemo ir tuo metu prie jos pribėgo B. G.. Ji manė, kad B. G. vėl atidarys vartus, todėl nenorėdama, kad taip būtų, ją pamačiusi iškėlė rankas aukštyn, kad ji neitų prie vartų. B. G. pribėgusi abejomis rankomis stūmė ją į tvorą, nuo ko ji atsitrenkė nugara į tvorą. Po to B. G. dešiniu kumščiu penkis kartus trenkė jai į galvos sritį. Po šių smurtinių veiksmų B. G. atsitraukė ir nueidama pasakė: „tu mane mušei“. Po jos smurtavimo ji jautėsi blogai, jai labai skaudėjo galvą, taip pat ir pilvą, kuris buvo operuotas, iš žaizdos pradėjo kraujuoti, todėl ji išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. GMP ją apžiūrėjo, tačiau į gydymo įstaigą ji vykti atsisakė. Atvykusiems pareigūnams paaiškino, kas įvyko, ir parašė pareiškimą dėl kaimynės B. G. smurto naudojimo prieš ją. Kai B. G. ją mušė, ji juto stiprų fizinį skausmą. Pravažiavimas, kuriame B. G. ją mušė, yra filmuojamas vaizdo stebėjimo kamera, kurią įsirengė pati B. G.. 2021 m. birželio 21 d. pati kreipėsi pas teismo medicinos ekspertus sveikatos sutrikdymo masto nustatymui, gautos išvados kopiją pateikė prijungimui prie ikiteisminio tyrimo (b. l. 41–43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1136/2021(02) nurodyta, kad R. K. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) kaktoje, dešiniame žaste, dilbyje ir dešinės plaštakos III-ame piršte bei odos nubrozdinimas dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti kelių parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų R. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 82–83).

Liudytojas K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su savo žmona R. K. name adresu, (duomenys neskelbtini), Kaunas. Šiuo adresu yra servitutinis kiemo pravažiavimas kartu su kaimyne B. G.. Su kaimyne B. G. santykiai yra įtempti jau daug metų, nesutaria dėl įvairių buitinių priežasčių. Šių metų birželio 18 dieną apie 17.30 val. minėtame servitutiniame pravažiavime B. G. žentas V. P. paliko savo automobilį, kuris trukdė praeiti. Pamatęs, kad V. P. buvo B. G. kieme, todėl priėjo jo artyn ir paprašė patraukti automobilį. V. P. atsisakė tai daryti. B. G. pamačiusi, kad jie kalbasi, priėjo artyn ir pasakė, kad nieko jie netrauks automobilio, nes čia yra jos žemė, pradėjo jam rodyti špygas, keiktis įvairiais necenzūriniais žodžiais, kurių įvardyti nenori. Tada ji nuėjo iki savo namų, pasiėmė pjūklą, su kuriuo nuėjo prie jų su žmona pasodintos vyšnios ir ją nupjovė. Po to nuėjo iki alyvų krūmų ir nupjovė apie 4-5 krūmus. Jis rėkė, kad ji taip nesielgtų, tačiau ji neklausė. Po to ji nuėjo iki slyvos, kurią taip pat nupjovė. Pjaudama B. G. rėkė, kad visi medžiai yra jos. Tai netiesa, nes visi medžiai ir krūmai yra jų asmeniniai, augo jų privačioje žemėje. Taip pat nori paminėti, kad pjaudama augalus ji tris kartus krito ant žemės, nes toje vietoje, kur jie augo, yra nedidelis skardis. Kai ji baigė pjauti augalus, jis nuėjo iki namų ir apie 18.00 val. paskambino Nr.112 ir pranešė, kad kaimynė sunaikino svetimą turtą, tai yra jų su žmona asmeninius augalus. Pareigūnai informavo, kad atvykti negali, nes visi ekipažai buvo užimti. Nurodė artimiausiu metu kreiptis su pareiškimu į teritorinį policijos komisariatą. Kai kaimynė pjovė augalus, jis nenorėjo jos stabdyti ir lįsti prie jos, nes nenorėjo pats likti kaltu, ji neprognozuojama, todėl tik žodžiu jos prašė nustoti naikinti svetimą turtą. Birželio 19 dieną apie 10.00 val. jis parsivežė savo sutuoktinę R. K. iš ligoninės po operacijos namo. Dienos metu, apie 15.00 val. jis iš namų išėjo į vaistinę, o R. K. liko namuose. Jis grįžo po apytiksliai 20 minučių ir pamatė servitutiniame kieme, ant žemės sėdinčią R. K., kuri buvo sumušta. Ant jos galvos buvo matyti mėlynė. R. K. papasakojo, kad ji buvo užpulta ir sumušta kaimynės B. G., kuri neleido jai uždaryti vartus. Sutuoktinė pasakė, kad ji išsikvietė greitąją ir policiją. Kas tiksliai įvyko ir kokiu būdu ją sumušė, jis tuo metu neklausinėjo (b. l. 62–63).

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra B. G. žentas. Nuo 2018 metų kartu su savo sutuoktine A. P. jis gyvena pas B. G. adresu (duomenys neskelbtini). B. G. turi kaimynus R. ir K. K., su kuriais dalinasi bendru pravažiavimu. Su minėtais kaimynais santykiai, kiek jam žinoma, niekad nebuvo geri, būdavo nesutarimų, tačiau tiksliai negali nurodyti, dėl ko. Šių metų birželio 19 dienos rytą jis kartu su uošviene B. G. sėdėjo kieme ir gėrė kavą, kai tuo metu bendrame pravažiavime pasirodė kaimynė R. K., kuri pamačiusi, kad jie buvo savo kieme, juos pradėjo kolioti vadindama B. G. „sterva, suka“ ir kitais necenzūriniais žodžiais, kurių neprisimena. Ką uošvienė atsakė, negali pasakyti, nepamena, tačiau tikrai ji nekoliojo R. K.. Po to R. K. nuėjo į savo kiemą ir iš jo toliau koliojo juos abu. Jie į tai nekreipė dėmesio ir po kažkurio laiko ji nurimo. Po to, tikslaus laiko nenurodys, tačiau jau buvo po pietų, jis buvo kieme, iš kurio gerai matosi bendras pravažiavimas. Tuo metu jo uošvienė B. G. ketino eiti į parduotuvę, išėjo iš kiemo ir, jai einant bendru servitutiniu pravažiavimu link išėjimo vartų, nuo vartų pusės prie jos pribėgo R. K., kuri abejomis rankomis sugriebė už B. G. rankų. Jis negalvojo, kad konfliktas tarp jų tęsis, todėl neketino iškart eiti prie moterų. Tuomet išgirdo savo uošvienę šaukiant: „V., gelbėk“, todėl jis nuėjo prie jų. Kai atėjo, matė, kad uošvienė ištraukė savo rankas iš R. K. rankų ir po to rankomis nustūmė R. K. prie tvoros. Tada R. K. mosavo rankomis palei uošvienės veidą, todėl B. G. stengėsi nustumti R. K. rankas. Po to moterys atsitraukė viena nuo kitos. Nors šio įvykio metu stovėjo šalia, tačiau nematė, kad jo uošvienė būtų tyčia smūgiavusi R. K. į galvą ar į kitas kūno dalis. Nematė jokių kūno sužalojimų R. K. galvoje ar kūne. Po to, nors moterys atsitraukė viena nuo kitos, tačiau R. K. vėl koliojo jo uošvienę ir jį vartodama žodžius „sterva, suka“. Po to jie visi išsiskirstė. Po kurio laiko matė, kad pas R. K. atvyko greitoji medicinos pagalba (b. l. 67–68).

Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2021 m. birželio 19 d. buvo jo darbo diena. Minėtą dieną apie 15.00 val. budėtojas informavo, kad gautas R. K., gyvenančios Kaune, (duomenys neskelbtini), pranešimas dėl konflikto su kaimyne. Atvykus nurodytu adresu, policijos pagalbos laukusi pranešėja R. K. paaiškino, kad 2021 m. birželio 18 d., jai būnant ligoninėje, buvo išpjauti jai priklausantys medeliai. Dėl išpjautų medelių 2021 m. birželio 19 d. apie 14.30 val. namo kieme įvyko konfliktas su kaimyne B. G., kurio metu pastaroji jai kelis kartus sudavė į galvos sritį. R. K. nurodė, kad ją ką tik apžiūrėjo medikai, tačiau ji vykti į gydymo įstaigą atsisakė (b. l. 72–73).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas. Jame nurodyta, kad matyti data 19/06/2021 ir besikeičiantį laiką, kuris prasideda 14 val. 21 min. 36 s. Matyti, kaip iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo pro vartelius išeina moteris Nr. 2, kuri nueina keliuku iki (duomenys neskelbtini) gatvės esančių vartų ir apsižvalgiusi grįžta link ten iš kur išėjo. 14 val. 22 min. 37 s. minėta moteris žiūrėdama į (duomenys neskelbtini) namo kiemą sako: ,,nu, sterva, eik greičiau, atidaryk“ ir apsisukusi eina link (duomenys neskelbtini) g. Tuomet 14 val. 22 min. 43 s. iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo išeina moteris Nr. 1, kuri sako: ,,eisiu, ir ką tu man padarysi?“ ir eina kiemo keliuku link (duomenys neskelbtini) g. esančių uždarytų vartų bei dar kažką pasako, tačiau tiksliai negirdima ką. Tada 14 val. 22 min. 50 s. priekyje ėjusi moteris Nr. 2 atsisuka ir greitu žingsniu prieina prie moters Nr. 1, suima jai už rankų ir abi pradeda stumdytis. 14 val. 22 min. 56 s. paleidžia viena kitą, tačiau moteris Nr. 1 14 val. 22 min. 57 s. eina link moters Nr. 2 ir sugriebusi už rankų nustumia ją į tvorą, kur nustumtos moters vaizdo įraše pilnai nebesimato dėl krūmų šakų, matosi tik jos rankos ir kojos. 14 val. 23 min. 0 s. matyti, kaip moteris Nr. 1 užsimojusi dešine ranka galimai suduoda iš eilės keturis smūgius moteriai Nr. 2 ir atsitraukia. Tuo pat metu prie jų prieina vyras iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, trumpai kirptų, tamsių plaukų, vilkintis mėlynais marškinėliais ir tamsios spalvos šortais. Minėtas vyras telefonu galimai filmuoja moterį Nr. 2, kuri buvo prispausta prie tvoros. Tuo pat metu, moteris Nr. 1 šaukia kitai moteriai, kad ji pati pirma ją užpuolė. Moteris Nr. 2 galimai kažką bando atsakyti minėtiems dviem asmenims, kaire ranka susiima už galvos ir po to nueina į kiemą, iš kurio ir atėjo, t. y. (duomenys neskelbtini). Minėtas vyras ir moteris nuėję prie (duomenys neskelbtini) gatvės esančių vartų, juos atidaro ir grįždami atgal sustoja palei tvorą, juosiančią (duomenys neskelbtini) namo kiemą, ir žodžiu toliau konfliktuoja galimai su moterimi Nr. 2, kurios nesimato. Moteris Nr. 2 šaukia: „tu man galvą sudaužei“, o moteris Nr. 1 jai atsako: ,,tu pirma man trenkei, aš tau netrenkiau, tu man trenkei“ ir nueina su minėtu vyru į savo kiemą ir 14 val. 26 min. 36 s. vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 79–80).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji R. K. skambino į BPC 2021 m. birželio 19 d. 14.30 val. ir pranešė, kad ją primušė kaimynė, sudavė jai keturis kartus kumščiais per galvą, stūmė ją į tvorą, kadangi ji po operacijos, jai pradėjo kraujuoti žaizda. Konflikto priežastis – kaimynai.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji B. G. 2021 m. birželio 19 d. apie 14.30 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio žodinio konflikto ir stumdymosi su R. K. metu, tyčia, abejomis rankomis pastūmė R. K., ko pasekoje pastaroji nugara atsitrenkė į tvorą, tuomet dešiniu kumščiu keturis kartus sudavė R. K. į galvos sritį, padarydama poodines kraujosruvas kaktoje, dešiniame žaste, dilbyje, dešinės plaštakos III-ame piršte bei odos nubrozdinimą dešiniame žaste ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. K. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji savo kaltę pripažino ir parodė, kad su kaimyne R. K. ilgą laiką turi nesutarimų. 2021 m. birželio 19 d. jai išėjus į lauką, kaimynė R. K. ją koliojo necenzūriniais žodžiais ir sugriebė ją už rankų, po ko jos tampėsi ir ji pastūmė kaimynę į tvorą. Pripažįsta, kad po to R. K. sudavė 4 smūgius į galvos sritį.

Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nurodyta, kad R. K. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) kaktoje, dešiniame žaste, dilbyje ir dešinės plaštakos III-ame piršte bei odos nubrozdinimas dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti kelių parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų R. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 82–83).

Įvykio aplinkybės užfiksuotos vaizdo įraše, kuris buvo peržiūrėtas kitų objektų apžiūros protokolu. Kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes, bendrojo pagalbos centro pateiktas nukentėjusiosios skambučio įrašas.

Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad kaltinamosios B. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamosios B. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamosios dukros A. P. prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybėn pagal laidavimą. A. P. parodė, kad kaltinamoji B. G. yra jos mama. Jos kartu gyvena, kartu dirba. Kaimynę pažįsta 26 metus, anksčiau konfliktų neturėjo. Šis atvejis yra gėdingas, dės pastangas, kad tai nepasikartotų. Mama yra impulsyvi, darbe santūri, rami. Mano, kad mama daugiau nenusikals. Po įvykio pablogėjo mamos sveikata, jos emocinė būklė. Po to jos daug keliavo, kalbėjosi, dabar būsena pagerėjo. Prašo atleisti B. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant ją laiduotoja.

Prokurorė siūlė taikyti laidavimą su užstatu bei paskiriant 10 MGL įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl B. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamoji B. G. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdama neteista (b. l. 107), nebausta administracine tvarka (b. l. 105), pakaltinama (b. l. 102, 104), teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos duomenys patvirtina, jog A. P., kaltinamosios B. G. mama, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka. Su mama sutaria gerai, kartu gyvena, kartu dirba, gali daryti jai teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad A. P. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo mamai ir gali daryti jai teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant A. P. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją B. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamoji atiduotina pagal laidavimą 1 metams su 500 Eur užstatu dukters A. P. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1, 3 dalimis kaltinamajai B. G., padariusiai smurtinio pobūdžio nusikaltimą, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – minimali 10 MGL, tai yra 500 eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 55–57). Nurodė, kad turtinę žalą sudaro B. G. padarytas turto sunaikinimas: sulaužytai perspėjamieji ženklai, išpjauti medžiai ir krūmai. Neturtinę žalą sudaro dėl B. G. tyčinės nuskalstamos veikos pablogėjusi sveikata, ji jaučia galvos ir tulžies pūslės operacijos metu padarytos žaizdos, kuri kraujavo po įvykusio konflikto, skausmą. Nesant namuose jaučia baimę, kad B. G. vėl jos nesumuštų.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Pažymėtina, kad B. G. yra teisiama už nežymaus sveikatos sutrikdymo R. K. padarymą. Civilinis ieškinys dėl atlyginimo turtinės žalos už medžių nupjovimą ir ženklų sulankstymą su nagrinėjama byla nėra susijęs, nes šioje byloje nėra nagrinėjamas tyčinis nukentėjusiosios turto sugadinimas, tokio pobūdžio nusikalstama veika kaltinamajai nėra inkriminuota. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinis ieškinys dėl 200 eurų turtinės žalos priteisimo yra atmestinas.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Akivaizdu, kad nukentėjusioji R. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jai konstatuoto nežymaus sveikatos sutrikdymo, kai ji buvo grįžusi namo po neseniai atliktos chirurginės operacijos, patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad šį konfliktą inicijavo ir pradėjo būtent nukentėjusioji R. K., kuri keikė kaltinamąją B. G. necenzūriniais žodžiais ir pati pirma sugriebė ją už rankų. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamosios ir nukentėjusiosios ankstesnius santykius, konflikto ir kitas bylos aplinkybes.

Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius kaltininko veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiosios R. K. patirtai neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamosios priteistina 800 eurų suma, kuri būtų adekvati, proporcinga jo patirtiems išgyvenimams.

Nukentėjusioji R. K. taip pat prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylinėjimosi išlaidas sudaro 847 Eur suma (b. l. 171, 172).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios R. K. patirtos išlaidos už advokatės Sonatos Žukauskienės suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – pinigų priėmimo kvitais (b. l. 171, 172), iš kurių matyti, kad nukentėjusioji už atstovavimą procese advokatei sumokėjo 847 eurus.

BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017). Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, šios bylos apimtį, nagrinėjimo teisme trukmę, teismas konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra vertintinos kaip aiškiai per didelės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatė Sonata Žukauskienė nukentėjusiąją atstovauja nuo 2022 m. kovo 14 d. (b. l. 151). 2022 m. kovo 15 d. vyko teisiamasis posėdis, kuris buvo atidėtas, neatvykus kaltinamajai. 2022 m. balandžio 5 d. teisiamasis posėdis buvo atidėtas, informavus proceso dalyvius apie tuo metu bylą nagrinėjusios teisėjos perkėlimą dirbti į kitą teismą. 2022 m. birželio 13 d. baudžiamoji byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės ir posėdis po pertraukos tęsiamas 2022 m. birželio 20 d. Iš viso bendrai visi teismo posėdžiai truko apie 1,5 valandos.

Teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiajai teiktų teisinių paslaugų apimtį (atstovavimas teisme), proceso teisme trukmę (byla teisme gauta 2022 m. sausio 13 d.), sudėtingumą (byla teisme gauta 1 tomo, kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę teisme pripažino, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, sprendžiamas kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas), kaltinamosios turtinę padėtį, nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma, kurią prašoma priteisti iš kaltinamosios, yra per didelė, todėl iš kaltinamosios nukentėjusiajai R. K. priteistina 500 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kaltinamajai B. G. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji neskirtina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: USB laikmena ir kompaktinis diskas su vaizdo ir garso medžiaga (b. l. 78, 94), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

B. G., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

B. G. perduoti laiduotojos A. P. atsakomybei pagal laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatu, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

Įpareigoti laiduotoją A. P. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, kodas 73000, įmokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis (kaltinamosios vardą, pavardę) ir bylos numerį.

Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu B. G., už kurią laiduota, per laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1, 3 dalimis B. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę –10 (dešimties) MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka turi būti sumokėta: sąskaitos Nr.: (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas), gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Nukentėjusiosios R. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti.

Nukentėjusiosios R. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai R. K. iš B. G. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. K. turėtas 500 Eur (penkių šimtų eurų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti nukentėjusiajai R. K. iš B. G. 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato teisinei pagalbai atlyginti. Likusioje dalyje prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo atmesti.

Kardomosios priemonės B. G. neskirti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: usb laikmeną ir kompaktinį diską su vaizdo ir garso medžiaga, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti B. G., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius