Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei,nukentėjusiosioms–civilinėms ieškovėms G. Š. ir L. M.,gynėjai adv. Nijolei Raulušaitienei viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,kurioje

K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis,Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal LR BK 22 str.1d.,187 str.2d. ir 187 str.2d.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

K. B. pasikėsino sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu,o būtent: 2016-09-14 apie 10 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) tyčia padegė G. Š. priklausantį ūkinį pastatą - viralinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes asmenys, pastebėję gaisrą, jį užgesino,tuo savo veiksmais pasikėsino padaryti nukentėjusiajai G. Š. 5000 eurų dydžio turtinę žalą.

Tokiais veiksmais K. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 187 str. 2d.

K. B. sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu,o būtent: 2016-09-20 apie 20 val. (duomenys neskelbtini) tyčia padegė G. Š. priklausantį ūkinį pastatą - viralinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gaisro metu sudegė ūkinis pastatas – viralinė 3200 eurų vertės ir jame esantys daiktai: benzininis pjūklas “Husqvarna” - 350 eurų vertės, žoliapjovė “Husqvarna” 350 eurų vertės, šaldytuvas “Liebher” 60 eurų vertės, baldai: spinta, 2 lovos, stalas, fotelis-lova bendros 100 eurų vertės, 2 elektros varikliai (vienfaziai) bendros 100 eurų vertės, dujų balionas su dujomis – 50 eurų vertės, medinė skrynia su joje buvusiais lėkštėmis, stiklinėmis, ąsočiais, šakutėmis, peiliais – bendros 100 eurų vertės, karutis 30 eurų vertės, dujinė viryklė 60 eurų vertės, 3 rulonai metalinio tvoros tinklo 100eurų vertės, 6 kubai įvairaus storio medinių lentų bendros 200 eurų vertės, 300 vnt. raudonų plytų 100 eurų vertės, 600 vnt. baltų plytų 200 eurų vertės, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai G. Š. bendrą 5000 eurų turtinę žalą.

Tokiais veiksmais K. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 2 d.

K. B. sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu,o būtent: 2016-09-21 apie 08 val. (duomenys neskelbtini) tyčia padegė L. M. ir Š. M. priklausantį ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro metu sudegė ūkinis pastatas 3000 eurų vertės ir jame buvę ąžuoliniai baldai 6200 eurų vertės, tuo savo veiksmais padarė nukentėjusiesiems L. M. ir Š. M. bendrą 9200 eurų turtinę žalą.

Tokiais veiksmais K. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 2 d.

Apklaustas kaltinamuoju K. B. kaltę pripažino pilnai. Parodė,kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) su močiute G. Š.. 2016 m. rugsėjo mėn., tai galėjo būti rugsėjo 14 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, jis susipykęs su močiute ir pagrasinęs sudeginti jos lauko virtuvę. Pasiėmęs degtukus, jis nuėjęs į lauko virtuvę, padegęs drabužius, lauko virtuvė užsidegė, tačiau pastatas nesudegė, jį spėjo kažkas užgesinti. Kodėl jis taip pasielgė, nežino, negali niekaip paaiškinti, su juo kažkas darosi. Jis labai gailisi dėl to, ką padarė. Iškart po nusikaltimo jį sulaikė policijos pareigūnai ir nuvežė į policijos komisariatą, iš ten jį nuvežė į psichiatrinę ligoninę. Po kelių dienų jį iš ligoninės išleido. Grįžęs į namus, po kelių dienų, tai galėjo būti rugsėjo 20 d., jis vėl uždegė tyčia tą patį pastatą - lauko virtuvę. Uždegęs pastatą, jis išėjęs į mišką ir į namus negrįžęs. Ar pastatas tuokart sudegė, jis nežinojęs. Kiek prisimenantis,tai kitą dieną jis uždegęs pastatą kitame kaimyniniame (duomenys neskelbtini). Kam tas pastatas priklausė, jis nežino, jokio piktumo ant tų žmonių neturėjęs.Kodėl taip pasielgė, jis negalintis paaiškinti. Jis gailisi dėl savo tokio poelgio. Daugiau nieko paaiškinti negalintis, nes ne visas įvykio aplinkybes prisimenantis. Visus šiuos padegimus jis padarė būdamas išgėręs šiek tiek alaus. Su nukentėjusiosios L. M. ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo mano,kad pastatas galėjo būti vertas gal kokių 2000Eur. Dėl turtinės žalos atlyginimo mano,kad ji atlygintina mažesniu dydžiu,nei nurodo nukentėjusioji,gal per pusę.Atlyginti žalą 32 00 Eur sumai neturėtų jokių galimybių.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojo D. K. parodymais, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), K. B. pažįsta. 2016 m. rugsėjo 21 d.ryte (duomenys neskelbtini) jis kartu su policijos pareigūnais ieškojo K. B., nes šis buvo įtariamas sukėlęs gaisrus. Tiksliai valandos neprisimena, kai pastebėjo Pamerkių miške K. B.. Šis sulaikomas nesipriešino. Jis neprisimena, ar K. B. prisipažino, kad sukėlė gaisrus, gerai prisimena, kad K. B. paklausė, ar dabar veš į durnyną. K. B. išsivežė policijos pareigūnai. (t.1, b. l. 168-169).

2016-09-14 aktu Nr. 69 dėl kilusio gaisro (duomenys neskelbtini)..( t.1, b. l. 19-20).

2016-09-19 Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko V. P. tarnybiniu pranešimu dėl neatidėliotinos informacijos patikrinimo dėl gaisro, kilusio 2016-09-14 ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini) ir fotolentetele ( t. 1, b. l. 14-18),kur užfiksuota gaisro pėdsakai lauko virtuvėje.

Alkotesterio tikrinimo duomenimis, kad K. B. 2016-09-14 15.13 val.buvo nustatytas 2,78 promilių girtumas (t. 2, b. l. 26).

2016-09-21 aktu Nr.70 dėl kilusio gaisro (duomenys neskelbtini). ( t. 1, b. l. 70­71).

2016-09-21 aktu Nr.71 dėl kilusio gaisro (duomenys neskelbtini). ( t. 1, b. l. 43-44).

2016-09-27 Alytaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyr. inspektoriaus Ž. K. tarnybiniu pranešimu dėl neatidėliotino informacijos patikrinimo dėl gaisro, kilusio 2016-09-21 ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini) ir fotolentele( t. 1, b. l. 42, 45-46).

Alkotesterio duomenimis, kad K. B. 2016-09-21 12.09 val. nustatytas 2.39 promilių girtumas (t. 2, b. l. 27).

2017-02-21 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 79TK-36/2016 išvada nurodoma, kad K. B. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. K. B. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jam diagnozuojama psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; kiti organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, gali dalyvauti teismo procese, dėl psichikos būsenos jis gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme bei duoti parodymus ( t. 2, b. l. 6-11).

K. B. administracine tvarka buvo baudžiamas : 2014-04-16 LR ATPK 178 str. 2 d., 2014-04-24 LR ATPK 178 str. 3 d. ( t. 2, b. l. 22-23). Psichiatrinė ir priklausomybių ligų įskaita :VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2016-09-14 iki 2016-09-19 ( t.1, b. l. 177). Priklausomybės ligų gydymas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2011-02-09 iki 2011-02-19.

Iš surinktų įrodymų byloje visumos teismas daro išvadą,kad kaltinimai K. B. pagal LR BK 22 str.1d., 187 str.2d. ir 187 str.2d.(2 veikų)pasitvirtino pilnai,kadangi jis visuotinai pavojingu būdu kėsinosi sunaikinti svetimą turtą ir visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą. Kaltinamajam atsakomybę lengvina,kad dėl jis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi .Atsakomybę sunkina, kad nusikaltimus padarė būdamas neblaivus-2016-09-14 d.15.13 val.buvo nustatytas 2,78 prom.girtumas,o 2016-09-21 12.09 val.buvo nustatytas 2,39 prom.girtumas( t.2 b.l.26-27). Kaltinamasis pripažįsta,kad jam būnant blaiviam šių nusikaltimų nebūtų padaręs,t.y.jis pats patvirtina buvusio girtumo įtaką nusikaltimų padarymui.

Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas.LR BK 187 str.2d.numato kelių rūšių bausmių-baudos,laisvės apribojimo,arešto ar laisvės atėmimo skyrimą.Iš nusikaltimo,numatyto BK 22 str.1d., 187 str.2d.,matyti,kad kaltinamasis šį nusikaltimą padarė prieš tai įspėdamas nukentėjusiąją apie tokio nusikaltimo galimą padarymą,kur nukentėjusioji su kitų asmenų pagalba dar turėjo galimybę išvengti sunkesnių pasekmių.Todėl šiuo atveju yra pagrindas paskirti švelnesnės rūšies bausmę-areštą.Kitų dviejų veikų padarymo atvejais kaltinamasis elgėsi ypač ciniškai,kada padegė statinius žinodamas,kad gaisras nebus laiku pastebėtas ir negalės būti užgesintas.Kaltinamajam padegti nukentėjusiosios L. M. statinį iš viso nebuvo jokių priežasčių,kadangi jis nebuvo pažįstamas, bei nesipyko su šio statinio savininkais. Iš to matyti,kad jis šiuos padegimus padarė dėl buvusio gbvirtumo ir nemotyvuoto keršto kažkam padaryti kokį tai blogį,šiuo atveju turto sunaikinimą padegant.Todėl pagrindų skirti jam švelnesnės rūšies bausmę už G. Š. lauko virtuvės ir M. statinio padegimą nėra.Atsižvelgus į šių dviejų nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis-laisvės atėmimas.Kartu matyti,kad kaltinamasis šiuo metu kritiškai vertina savo veiksmus,bei nurodo,kad daugiau nusikaltimų nedarys,bei nori gydytis priklausomybę nuo alkoholio.Atsižvelgus į tą aplinkybę,kad kaltinamasis sulaikyme ir suėmime išbuvo jau 6 mėnesių laiką ir tuo iš dalies bausmės tikslai buvo pasiekti,todėl yra pagrindas manyti,kad jis jau nedarys naujų nusikaltimų ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant jam toliau realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo,o bausmės vykdymą atidedant(LR BK 75 str.),kartu nustatant įpareigojimus,kurie padėtų jam galutinai pasitaisyti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ir kt. ( CK 6.249 str.1 d.). Byloje įrodyta, kad kaltinamasis tyčiniais veiksmais įvykdė nusikaltimus prieš nukentėjusiuosius, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys ( CK 6.247 str.). Kaltinamasis padarė tyčines nusikalstamas veikas, jo kaltė įrodyta, o tai ir yra sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti ( CK 6.248 str.1,3 d.).

CK 6.263 str.1 d.numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo ( CK 6.263 str.2 d). Kaltinamasis atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia – baudžiamojo įstatymo uždraustus veiksmus, tyčia padegdamas svetimą turtą ( CK 6.246 str.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu ( CK 6.247 str.). Kaltinamasis sunaikino svetimą turtą, kaltinime nustatyto dydžio pinigine išraiška (vertės) bei padarė nuostolius. Kaltinamojo kaltė dėl svetimo turto sunaikinimo padarymo įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, išanalizuotais konstatuojant nusikalstamos veikos padarymo kvalifikaciją. Kaltė atsirado tyčia ( CK 6.248 str.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai ( CK 6.249 str.).

Nukentėjusioji L. M. pareiškė 32 742,65 eurų civilinį ieškinį dėl 30742, 65 eurų turtinės žalos ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ( t. 1, b. l. 103-119). Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies nurodydamas,kad prašoma priteisti turtinė žala yra per didelė,bei mano,kad padaryta turtinė žala buvo daug mažesnė,o neturtinės žalos dydis iš jo galėtų būti priteisiamas gal pusės dydžio,nei prašo priteisti ieškovė.Kaltinamajame akte L. M. padarytos žalos dydis yra nurodomas bendra 9200 Eur sumai-3000 Eur dėl pastato sudegimo ir 6200 Eur dėl ąžuolinių baldų sudegimo.Iš VĮ Registrų centras 2016-09-28 nekilnojamojo turto registro išrašo (t.1 b.l.128-130)matyti,kad ūkinio pastato,unik.Nr. (duomenys neskelbtini),vidutinė rinkos vertė yra 208 Eur,o atkuriamoji vertė yra 1040 Eur.Iš ieškovės pateiktos fotonuotraukos (t.1 b.l.112)matyti,kad šio statinio sienos galimai buvo iš lentų,lentas bei stogo konstrukciją tvirtinant prie statinio rąstinio karkaso(t.y.galima laikyti kaip prie rąstų rėmo).Su ieškiniu nebuvo pateikta informacija iš nekilnojamojo turto registro bylos(inventorizacinės bylos)apie šiam statiniui pastatyti panaudotas medžiagas.Todėl negalima bent kiek objektyviai spręsti ,iš ko buvo pastatytas šis statinys, bei kokia galėtų būti jo atkuriamoji vertė panaudojant tapačias statybines medžiagas. Dėl to negalima analizuoti galimų statybos sąnaudų atkuriant šį pastatą bei sulyginti su ieškovės pateikta lokaline sąmata(t.1 b.l.109-110).Nesant informacijos iš pastato inventorizacinės bylos apie statinio amžių, negalima orientuotis apie jo galimą nusidėvėjimą,kas galėtų turėti įtakos padarytos žalos dydžio nustatymui.Ieškinys kartu buvo reiškiamas ir dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo už sudegintus ąžuolinius baldus.Prie ieškinio yra pridėta tik vienų baldų fragmentas(t.1 b.l.112).Tačiau ieškinyje nėra detalizuota kokie tai buvo baldai,nėra pateikta įrodymų bent orientacinių panašių baldų kainų(verčių).Todėl šiuo atveju turint faktą,kad nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala,kyla abejonės dėl nukentėjusiosios nurodomo padarytos turtinės žalos dydžio nustatymo priteisiant civilinį ieškinį. Dėl to neatidėjus bylos nagrinėjimo ir neištyrus pateiktų papildomų įrodymų dėl žalos dydžio ,neįmanoma teisingai nustatyti padarytos turtinės žalos atlyginimo, todėl civiliniui ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir dėl to priteistino ieškinio dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka ( BPK 115 str. 2 d.).

LR CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį,šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas , turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Iš nukentėjusiosios –civilinės ieškovės L. M. nurodomų aplinkybių matyti,kad dėl tyčinio jų turto sunaikinimo ji ir dar būnant gyvam sutuoktiniui Š. M. jie patyrė stresą, pergyvenimus ,jiems bei jų kitiems šeimos nariams buvo apribotos galimybės leisti laisvalaikį nurodytoje sodyboje, jautę baimės jausmą dėl galimo ir kitų statinių padegimo.Todėl ieškovės civiliniu ieškiniu nurodoma padaryta neturtinė žala yra patvirtinama,bei atsižvelgus į tai,kad sodybos gyvenamasis namas išliko ,bei yra galimybė ir toliau leisti laisvalaikį sodyboje,tai teismas laiko,kad neturtinė žala priteistina 1500 Eur sumai.

Nukentėjusioji G. Š. atsisakė nuo pareikšto civilinio ieškinio dėl 5000 eurų turtinės žalos atlyginimo priteisimo ( t.1, b. l. 85-90). Civilinis ieškovas turi tokią teisę ir dėl to G. Š. civilinio ieškinio nagrinėjimas nutrauktinas.

K. B. buvo sulaikytas 2016-09-21 ( t. 2, b. l. 28-29). Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-09-22 nutartimi paskirta kardomoji priemonė- suėmimas dviem mėnesiams ( t. 2, b. l. 67-69). 2016-11-15 teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams iki 2017-01-22 ( t. 2, b. l. 83-86). 2017-01-18 teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas iki 2017-02-22 ( t. 2, b. l. 93-96). 2017-02-20 teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas iki 2017-03-22 ( t. 2, b. l.103-107).K. B. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Daiktinių įrodymų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti , nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BK 64¹ str., BPK 297-299,301-302 str.,304-308 str.,104,106 str.,115 str.2d.

nusprendė:

K. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str.1d.,187 str.2d. ir 187 str.2d.(dėl dviejų veikų) ir nuteisti :

-pagal LR BK 22 str.1d. ,187 str.2d.(dėl pasikėsinimo padegti G. Š. lauko virtuvę 2016-09-14d.) areštu 75(septyniasdešimt penkioms)paroms,

-pagal LR BK 187 str.2d.(dėl G. Š. lauko virtuvės padegimo 2016-09-20) terminuotu laisvės atėmimu 1(vieneriems)metams,

-pagal LR BK 187 str.2d.(dėl L. M. ir Š. M. ūkinio pastato padegimo 2016-09-21) terminuotu laisvės atėmimu 1(vieneriems)metams ir 6(šešiems)mėnesiams

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis K. B. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą galutinę bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 2(dvejiems)metams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str.paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu(t.y.8 mėnesiais) ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1(vieneriems)metams ir 4(keturiems)mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str.paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems)metams,paskiriant įpareigojimus per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- gydytis priklausomybę nuo alkoholio .

- per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba pradėti registruotis darbo biržos įskaitoje ir šį įpareigojimą vykdyti per visą bausmės atidėjimo laiką.

K. B. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m rugsėjo 21d.iki 2017 m kovo 21 d.įskaitytinai.

K. B. panaikinti paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą ir jį iš suėmimo paleisti teismo salėje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. B. paskirti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti,o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios-civilinės ieškovės G. Š. pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimą nutraukti, ieškovei atsisakius nuo civilinio ieškinio.

Priteisti iš K. B. a.k(duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai-civilinei ieškovei L. M. 1500(vieną tūkstantį penkis šimtus)Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiajai -civilinei ieškovei L. M. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš K. B. a.k(duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai-civilinei ieškovei L. M. 150(vieną šimtą penkiasdešimt) Eur turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuoprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.