- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-1469-173/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08176-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Leonas Jachimavičius (pran.), Raimundas Buzelis
- Atsakovas
- K. A. V., J. B.
- Ieškovas
- B. C.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), Raimundo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. A. V., J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. C. ieškinį atsakovams K. A. V. dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė B. C. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovų J. B. ir K. A. B. atsisakymą duoti sutikimą ieškovei B. C. įteisinti savavališką statybą (priestato) prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą projektą Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrįstu ir neteisėtu; pripažinti ieškovei teisę įteisinti savavališką statybą (priestato) prie B. C. nuosavybės teise priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „2mm architektai" pateiktą projektą Nr. (duomenys neskelbtini) be atsakovų J. B. ir K.A. V. sutikimo; nustatyti ieškovei ir atsakovams bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2008-08-20 UAB „Inventora" atliktą žemės sklypo ribų planą: atsakovams K.A. V. ir J. B. suteikiant naudotis visa žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „B"-378 kv. m. ir 96 kv. m. iš žemės sklypo dalies, plane pažymėtos raide „C"; ieškovei suteikiant naudotis visa žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „A"-82 kv. m. ir 48 kv. m. iš žemės sklypo dalies plane pažymėtos raide „C"; priteisti iš atsakovų ieškovės naudai turėtas teismo išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 153-155).
Atsakovai J. B. ir K. A. V. su ieškiniu sutiko iš dalies.
Dėl ieškovės siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo atsakovai neprieštaravo. Dėl reikalavimo pripažinti ieškovei teisę įteisinti savavališką statybą prie ieškovei nuosavybęės teise priklausančio buto Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pagal UAB „2mm architektai“ pateiktą projektą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai prieštaravo ir prašė šioje dalyje ieškinį atmesti. Nurodė, kad galimai įteisintas tambūras bendrosios nuosavybės teise, turi priklausyti visiems namo bendrataučiams, kadangi tambūro negalima atskirti nuo namo, jo nesužalojant ar nepakeičiant tambūro paskirties – būti namo priestatu (CK 4. 77 straipsnio 2 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
Pirmosios instancijos teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Pripažino ieškovei B. C. teisę įteisinti priestatą prie B. C. nuosavybės teise priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal UAB „2mm architektai“ pateiktą projektą Nr. (duomenys neskelbtini) be atsakovų J. B. ir K. A. V. sutikimo.
Nustatė ieškovei B. C. ir atsakovams J. B. ir K. A. V. bendrąją daline nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2008-08-20 UAB „Inventora“ atliktą žemės sklypo ribų planą:
-atsakovams J. B. ir K. A. V. suteikiant naudotis visa žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „B“ – 378 kv. m. ir 96 kv. m. iš žemės sklypo dalies, plane pažymėtos raide „C“;
- B. C. suteikiant naudotis visa žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „A“ – 82 kv. m. ir 48 kv. m. iš žemės sklypo dalies plane pažymėtos raide „C“.
Priteisė iš atsakovų J. B. ir K. A. V. 65 Lt žyminio mokesčio išlaidų ieškovės B. C. naudai, valstybei 21,75 Lt turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus, 947 Lt valstybei už ieškovei B. C. suteitą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namų valda, esanti (duomenys neskelbtini). Ieškovė B. C., neturėdama atsakovų sutikimų, prie jai priklausančios namo dalies pristatė 3, 90 kv. m. tambūrą.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pripažįstant bendraturčių teisę keisti bendrai valdomą daiktą, ši teisė ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus.
Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka. Juo pagrindu statytojas turi pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Statinio projektui ir statinio projektavimo sąlygoms rengti statytojas privalo pateikti žemės sklypo ir statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai). Toks bendraturčių sutikimas turi būti gautas iki prašymo projektuoti ir atlikti kitus darbus pateikimo.
Pirmosios instancijos savo sprendimą argumentavo ir tuo, jog nenustatyta, kad ieškovės pastatytas tambūras yra savavališka statyba. Kad statyba (rekonstrukcija) būtų pripažinta savavališka turi būti laikomasi tam tikros procedūros. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai surašo savavališkos statybos aktą (Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokio savavališkos statybos akto dėl ieškovės pastatyto tambūro nėra.
Teismas sprendė, jog pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Atsakovai neįrodė atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumo, todėl atsisakymas laikytinas nepagrįstu.
Naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo tarp šalių pagal ieškovės parengtą planą nėra, todėl ieškinys šioje dalyje patenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atsakovai J. B. ir K. A. V. apeliaciniu skundu prašo :
1. pakeisti 2014 m. kovo 10 d. teismo sprendimą dalyje dėl pripažinimo ieškovei teisės įteisinti priestatą ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: pripažinti ieškovei teisę ieškovės ir atsakovų vardu įteisinti priestatą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „2mm architektai“ pateiktą projektą Nr. (duomenys neskelbtini);
2. priimti papildomą sprendimą dėl neišspręsto ieškinio reikalavimo pripažinti jų atsisakymą duoti sutikimą nepagrįstu ir neteisėtu bei šį ieškinio reikalavimą atmesti;
3. panaikinti 2014 m. kovo 10 d. pirmosios instancijos tesimo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš ieškovės 3200 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo K. A. V. naudai;
4. likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo nekeisti;
5. priteisti iš ieškovės B. C. K. A. V. naudai 1108 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčo priestatas nėra savavališka statyba ( nėra atitinkamos institucijos surašyto savavališkos statybos akto), todėl tokia išvada turėtų būti grindžiamas ieškinį atmetantis sprendimas, nes pati ieškovė akcentavo, kad jai reikalinga įteisinti savavališką statybą. Sprendime šios aplinkybės nebuvo analizuotos, o remtasi Statybos įstatymo nuostatomis dėl būtinumo gauti sutikimą iki statybos darbų pradžios. Su tokia teismo pozicija sutinka, tačiau minėtais motyvais ieškinys turėjo būti atmestas, arba tenkinamas jų nurodyta apimtimi.
Sprendime nepaneigta, kad ieškovė padidino bendrą daiktą neturėdama jų sutikimo. Taip pat nepaneigta, kad padidintos dalies (priestato) negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, todėl jų teisinė pozicija yra leisti įteisinti priestatą visų bendraturčių vardu, nes tokia vienintelė pasekmė yra imperatyviai nustatyta CK 4.77 straipsnio 2 dalyje. Ieškovė teismo sprendimo pagalba tik siekia atlikti tokius jų bendro namo nuosavybės pakeitimus, kurie pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį yra neįmanomi, nes pažeistų jų nuosavybės teises. Jie savo ruožtu niekaip nekliudo ieškovei veikti nustatyta tvarka, siekti savavališkos statybos įteisinimo, prašyti jų sutikimo bei, išpildžius visas būtinas sąlygas, įskaitant realią padėtį atitinkančios naudojimosi tvarkos pakeitimą, jį gauti.
Motyvuojamoji dalis
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Tenkinus ieškinį tokiu būdu, iš ieškovės jų naudai turėjo būti priteista ir visa 3200 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio, suma. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Ieškovė netinkamai naudojosi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Ji tris kartus reiškė skirtingo turinio ieškinį, dėl ko jie turėjo skirti išlaidas trijų atsiliepimų rengimui ir atsakovo dalyvavimui teismo trijuose posėdžiuose.
Teismas nepagrįstai priteisė iš jų bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir ieškovės 945 Lt išlaidas advokato pagalbai, nes neatsižvelgė į tai, kad sutikimą dėl naudojimosi sklypu tvarkos pakeitimo ir dėl priestato įteisinimo nustatyta tvarka, t.y. pagal CK 4. 72 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jie davė, o tai reiškia, kad ginčo nebeliko.
Ieškovė B. C. su apeliaciniu skundu nesutinka. Prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovai neturi jokio pagrindo vadovautis CK 4. 77 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsakovai siekia įrodyti, kad jos pastatytas tambūras turi būti priskirtas bendraturčiams. Kad tambūrą pripažinti bendrąją daline nuosavybe, būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį. Tai būtų, jog tambūro paskirtis susijusi su name gyvenančių asmenų poreikių tenkinimu. Ginčo priestatas reikalingas tik jai vienai. Juo ji patenka į savo gyvenamąsias patalpas, tik jos patalpas priestatas apsaugo nuo tiesioginio šalčio ir vėjo poveikio.
Atsakovai nurodo, kad jie duoda sutikimą įteisinti priestato statybą, tačiau kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių su prašymu dėl ieškovės galimai neteisėtai atliktų statybos darbų. Jie ir nenurodo priežasčių, dėl ko atsisako duoti sutikimą. Tokia bendraturčių pozicija jai trukdo realizuoti jos teisę į nuosavybę, t.y. negalinti laisvai disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Ji turėjusi procesinę teisę iki galo teisingai suformuluoti ieškinio reikalavimus, dėl ko ir pasinaudojo CPK numatyta teise pakeisti ieškinio dalyką. Pirmosios instancijos teismo sprendimu visiškai patenkintas jos ieškinys, todėl pagrįstai jai iš atsakovų priteistos visos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ieškovė, prie jai nuosavybės teise priklausančios namo dalies, pagal parengtą projektą pristatė 3, 90 kv. m. tambūrą (statinį). Statybos įstatymo 3 straipsniu nustatyta, jog statytojas turi pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Statinio projektui ir statinio projektavimo sąlygoms rengti statytojas privalo pateikti žemės sklypo ir statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai).
Atsakovai sutinka, kad statinys būtų pastatytas, bet jie įsitikinę, jog statinys turi būti įteisintas ieškovės ir jų (atsakovų) vardu. Toks apeliacinio skundo argumentas grindžiamas CK 4.77 straipsnio 2 dalimi, jog jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto. Jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės teise turimoms dalims. Toks apeliantų argumentas yra nepagrįstas. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtino ieškovės B. C. ir atsakovų J. B. ir K. A. V. taikos sutartį, kuria šalys užbaigė ginčą dėl turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovei B. C. priklausančios 43/200 dalys gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) dalis kiemo rūsio 3I0b, esančių (duomenys neskelbtini), buvo atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: ieškovei B. C. asmeninės nuosavybės teise atiteko 14 kv. m. dalis, kurią sudaro gyvenamojo namo patalpos 1-4 (10,68 kv. m), 1- 9 (1,55 kv. m.), 1-10 (1,77 kv. m.), patalpa 1-3 (4, 88 kv. m.) ūkiniame pastate, patalpa 1-2 (0, 72 kv. m.) kiemo rūsyje.
Ieškovė B. C. tambūrą (statinį) pastatė prie jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies. Šiuo tambūru (statiniu) ieškovė patenka tik į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, todėl ginčo statinys nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, atsakovai negali būti ginčo statinio bendraturčiais, todėl statinio teisinė registracija negali būti atlikta ir atsakovu vardu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, t. y. nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Ieškovė tris kartus reiškė skirtingo turinio ieškinį, todėl jie turėjo skirti išlaidas trijų atsiliepimų rengimui ir atstovo dalyvavimui teismo trijuose posėdžiuose. Tai reiškia, jog ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas, kadangi ieškovė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko savo procesines pareigas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia apeliantų argumentacija yra nepagrįsta. Ieškovė B. C. tinkamai naudojosi jai CPK suteiktomis teisėmis ir pareigomis (CPK 5, 141straipsniai).
Kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo motyvų, kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingai išspręstai bylai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ieškovei B. C. teikė garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, dėl ko valstybė turėjusi 460 Lt išlaidų advokatės D. J. pagalbai ruošiant procesinius dokumentus, susijusius su atsakovų apeliaciniu skundu. Ši pinigų suma valstybės naudai išieškotina iš atsakovų (CPK 93, 99 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovų J. B. ir K. A. V. išieškoti po 230 Lt valstybei, valstybės patirtų išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą (išlaidos mokamos į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).