Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. V. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. gegužės 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal 2017 m. gegužės 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2016 m. birželio 20 d., per laikotarpį nuo 17.15 val. iki 20.15 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo, slapta pagrobė E. K. priklausantį 1000 eurų vertės automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)Kėdainių rajono apylinkės, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo jog bausmės tikslai A. V. bus pasiekti paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią - laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis), atsižvelgus į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, bausmę paskyrė mažesnę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismo nuomone, taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nes bylos duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kadangi anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės – tiek laisvės apribojimas, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamojo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Teismo vertinimu, teisingo nubaudimo principas šioje byloje gali būti pasiektas tik kaltinamajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. prašo sumažinti galutinę subendrintą bausmę bei bausmę paskirti atlikti kituose pataisos namuose.Skunde nurodo, kad yra jauno amžiaus, laisvės atėmimo bausmę atlieka jau nuo 2016 m. liepos 1 d., todėl turėjo laiko apmastyti savo elgesį ir padaryti teigiamas išvadas. Anot apelianto, jis nori greičiau grįžti į šeimą, nuoširdžiai galisi dėl savo padarytų klaidų. Laivėje ketina pradėti dirbti, nori sukurti šeimą. Skunde teigiama, dėl per ilgo įkalinimo gali būti sunku integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Be to, asmuo būdamas pataisos namuose, patiria stresą, baimę, agresiją. Dėl šių aplinkybių prašo suteikti galimybę kuo greičiau išeiti į laisvę, kur pasižada įrodyti, jog padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas Antanas Jarašius prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti. Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo skirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Skundžiamu nuosprendžiu A. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą nuteistas vienų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, o pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas bausmė sumažinta vienu trečdalius ir paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. V. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. V. būdamas jaunio amžiaus niekur nedirbo, darbo biržoje neregistruotas, padarė apysunkį nusikaltimą, iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo du kartus teistas. Šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, tame tarpe ir už panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, t. y. būdamas recidyvistu ir, tai pripažino jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe iš už pažeidimus nuosavybei. Pirmosios instancijos teismas taipogi įvertino tai, kad A. V. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir tai, jog ankstesniaisiais nuosprendžiais paskirtosios bausmės A. V. elgesiui auklėjamojo ir prevencinio poveikio neturėjo. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju daroma išvada, kad apylinkės teismas nepažeidė bendrųjų bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK 41 straipsnio, 54 straipsnio bei BK 61 straipsnio nuostatose, ir už padarytą nusikalstamą veiką skyrė teisingą laisvės atėmimo bausmę. Be to, esant reikiamoms sąlygoms, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir BK 64¹ straipsnyje įtvirtintą lengvatą ir sumažino paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tiek už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė, tiek subendrinta bausmė yra neproporcingai griežta ir prieštarauja teisingumo principui. Skunde nuteistasis A. V. taip pat prašė paskirti atlikti likusią bausmės dalį kituose pataisos namuose, tačiau teismas, remdamasis BK 50 straipsniu, nustato kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę (BVK 63 straipsnis), o į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą (BVK 65 straipsnis). Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje, iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, o nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 69 straipsnis), todėl prašymas dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą apeliacine tvarka nenagrinėtinas, o apeliantas su tokiu prašymu turi teisę kreiptis į kalinimo vietos administraciją Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo A. V. kaltės, bausmės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir iš esmės tinkamai jas motyvavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo A. V. apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.