Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-24 · Civilinė byla Nr. e2A-467-392/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-24
Bylos Nr.
e2A-467-392/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ervin“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Bio valiuta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-467-392/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27708-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ervin“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bio valiuta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ervin“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bio valiuta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 935,30 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio mėn. atsakovė įsigijo iš ieškovės prekes – 40 vnt. 1000 l talpos naudotos taros. Prekės buvo perduotos pagal 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. gruodžio 18 d. priėmimo - perdavimo aktus ir apmokėjimui pateiktos PVM sąskaitos - faktūros: 2015 m. gruodžio 17 d. Nr. BI00370 – 968 Eur ir 2015 m. gruodžio 18 d. Nr. BI00371 – 968 Eur. Minėtos sąskaitos turėjo būti apmokėtos iki 2015 m. gruodžio 23 d., tačiau atsakovė savo prievolę įvykdė tik iš dalies ir liko skolinga ieškovei 935,30 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovė netinkamai įvykdžiusi prievolę, turi sumokėti skolą bei procesines palūkanas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palūkanų normą skaičiuojant pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1-2 punktuose, 2 straipsnio 5 dalyje, 3 straipsnio 2 dalyje, numatytas taisykles.Atsakovė UAB „Ervin“ su ieškiniu nesutiko. Neginčijo paties prekių gavimo fakto, tačiau nurodė, kad už jas atsiskaitė tinkamai. Nurodė, kad įvykdė savo prievoles ieškovei 2015 m. gruodžio 31 d., kai atliko du piniginius užskaitymus po 968 Eur. Teigė, kad toks atsiskaitymo būdas (priešinių reikalavimų užskaitymas) buvo nuolat naudojamas atsakovės ir ieškovės verslo santykiuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Ervin“ ieškovės UAB „Bio valiuta“ naudai 935,30 Eur skolos, 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2016 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 506 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovė 2015 m. gruodžio mėn. iš ieškovės įsigijo prekes – 40 vnt. 1000 l talpos naudotos taros. Prekės buvo perduotos pagal 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. gruodžio 18 d. priėmimo - perdavimo aktus ir apmokėjimui pateiktos PVM sąskaitos - faktūros: 2015 m. gruodžio 17 d. Nr. BI00370 - 968 Eur ir 2015 m. gruodžio 18 d. Nr. BI00371 - 968 Eur. Atsakovė minėtas sumas 2015 m. gruodžio 31 d. užskaitė kaip priešpriešinius reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Tai reiškia, kad įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, jog kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė tinkamai pranešė ieškovei apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Be to, nėra įrodymų, kad reikalavimai buvo vienarūšiai, galiojantys, t. y., kad jie atitiko įskaitymo sąlygas (CPK 178 straipsnis). Teismas atsižvelgęs į bylos medžiagą ir teismų praktiką, konstatavo, kad šioje situacijoje atsakovas neįrodė CK 6.130 straipsnyje numatyto prievolės pasibaigimo pagrindo, todėl ieškinį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė (apeliantė) UAB „Ervin“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą, kuriuo iš atsakovės ieškovės naudai priteista 935,30 Eur, 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos; atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo įrodymus, neatsižvelgė į atsakovės ir ieškovės verslo santykių ypatumus. Atsakovė teismui pateikė dokumentą „Skolų apyvartos“, kuriame nurodyta šalių tarpusavio atsiskaitymų išklotinė. Dokumente aiškiai matyti, jog užskaitymai buvo vykdomi ne vieną kartą.Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės vyko komerciniai veiksmai, todėl buvo kilusios abipusės teisės ir pareigos, šalių reikalavimai buvo kilę tik tarpusavyje, reikalavimai buvo vienarūšiai – pinigų sumokėjimas už prekes, abu reikalavimai buvo galiojantys ir vykdytini, apibrėžti pinigine suma. Skolų apyvartos dokumente matyti, jog įskaitymai buvo vykdomi visą komercinių veiksmų tarp šalių vykdymo laikotarpį, nei karto nebuvo pateikti ieškovės prieštaravimai. Dėl kai kurių užskaitymų buvo tariamasi elektroniniu paštu, dėl kitų žodžiu.Ieškovė UAB „Bio valiuta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė tinkamai pranešė ieškovei apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, tai yra, kad laikėsi įskaitymo atlikimo procedūros (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Skundžiame sprendime taip pat teisingai pažymėta, kad atsakovė neįrodė ir įskaitymo buvimo pagrindų, tai yra, kad turi priešpriešinį galiojantį reikalavimą ieškovės atžvilgiu. Priešpriešinio reikalavimo buvimo faktą atsakovas įrodinėjo išrašu iš buhalterinės apskaitos programos, tačiau šis dokumentas nėra laikytinas buhalterinės apskaitos dokumentu, todėl negali įrodyti fakto, kad atsakovė turi priešpriešinį, galiojantį reikalavimą ieškovės atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.Apeliantė apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ji tinkamai nepranešė ieškovei apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir todėl įskaitymas negalioja.Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra prievolės pabaigos pagrindas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai atsakovas ginasi nuo ieškovo pareikšto reikalavimo įvykdyti prievolę, teigdamas, kad ši prievolė pasibaigė įskaitymu, atsakovas turi procesinę pareigą įrodyti, kad įskaitymas įvyko, t. y. kad buvo pagrindas atlikti įskaitymą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis). Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo; įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė tinkamai atliko įskaitymą. Kaip minėta, procesinę pareigą įrodyti, jog įskaitymas buvo atliktas, taigi ir tai, kad buvo laikytasi CK 6.131 straipsnyje nustatytos įskaitymo tvarkos, turi šalis, kuri remiasi įskaitymu. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, jog ji tinkamai atliko įskaitymą, t. y. kad buvo tinkamai įvykdytas CK 6.131 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas apie atliekamą įskaitymą tinkamai pranešti ieškovei. Aplinkybė, jog apeliantė teismui pateikė dokumentą „Skolų apyvartos“, kuriame nurodyta šalių tarpusavio atsiskaitymų išklotinė, nereiškia, kad ieškovei buvo tinkamai pranešta apie priešpriešinio reikalavimo įskaitymą. Byloje nėra kitų duomenų, jog atsakovė ieškovei tinkamai pranešė apie priešpriešinio reikalavimo įskaitymą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, kad reikalavimai buvo vienarūšiai ir galiojantys. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jos apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė prašo priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kadangi skundas atmestas, ši suma priteistina.Ieškovas prašo priteisti ir 600 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl 2017-01-02 nutarties surašymą. Šis prašymas netenkintinas, kadangi UAB „Ervin“ atskirasis skundas buvo patenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ervin“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Ervin“, j. a. k. 120275396, 350 Eur ieškovui UAB „Bio valiuta“, j. a. k. 302567066.

Teisėjas Virginijus Kairevičius