Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusų tautybės, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P., 2018-11-05 apie 22.00 val., būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu tyčia ranka sugriebė savo sugyventinę D. G. už plaukų ir juos tampė, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai D. G. fizinį skausmą.

Be to, V. P. 2019-01-30 apie 16.30 val., būdamas namo patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,96 promilių girtumas), konflikto metu tyčia kumščiu sudavė savo sugyventinei D. G. į lūpą, vieną kartą delnu sudavė jai į dešinįjį žandą ir vieną kartą delnu į kairįjį žandą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai D. G. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologijos įskaitą neįrašytas. D. G. jo sugyventinė, kartu jie gyvena 18 metų. Jie gyvena D. motinai priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Jis oficialiai nedirba, bet uždarbiauja. D. taip pat nedirba, registruota darbo biržoje. Bendrų vaikų neturi. Kartu su D. veda bendrą ūkį. 2018 m. lapkričio 5 d. dienos metu jis buvo šiek tiek išgėręs alkoholio. Minėtą dieną D. taip pat buvo neblaivi. Vakare, tarp jo ir D. įvyko žodinis konfliktas. Vakare, kelintą valandą tai buvo neprisimena, D. buvo iškvietusi jam policiją, kaip jis supranta be jokios priežasties, nes jis pajuokaudamas jai pasakė, kad atsuks dujų balioną. Tačiau dujų baliono jis neketino atsukti ir neketino paleisti dujų, taip pasakė D. tyčia, nes norėjo ją tiesiog panervinti. Po to kai policijos pareigūnės pabendravusios su juo išvažiavo, D. išėjo iš namo ir gėrė sidrą. Apie 22.00 val., jis, būdamas supykęs ant D., priėjo prie jos ir dešine ranka sugriebė ją už plaukų ir tempė jai už plaukų. Kodėl jis taip pasielgė - negali paaiškinti, tiesiog tuo metu buvo labai supykęs ant D.. Supranta, kad tempdamas D. už plaukų - sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl to jis D. atsiprašė, ši jam atleido. (b. l. 61, 80)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. G. apklausta parodė, kad bendrų vaikų su savo sugyventiniu ji neturi. Konfliktas įvyko dėl to, kad ji nenorėjo V. P. įsileisti į namus, dėl to, jis griebė už plaukų ir tempė, o po to pasišalino (b. l. 21-23). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. G. parodė, kad su V. P. ji kartu gyvena apie 17 metų, veda bendrą ūkį. Sutaria gerai, barasi tik vartodami alkoholį. Taip atsitiko ir 2018 m. lapkričio 5 d., minėtą dieną, dienos metu, tiek ji, tiek V. vartojo alkoholinius gėrimus, nuo išgerto alkoholio apgirto. Vakare, kelintą valandą buvo ji jau neprisimena, tarp jos ir V. įvyko žodinis konfliktas. V. pagrasino atsukti dujų balioną ir paleisti į namą dujas. Ji supranta, kad V. norėjo ją tik pagąsdinti, sunervinti, tačiau to jis tikrai nebūtų daręs. Dėl to ji iškvietė policiją. Pagal jos iškvietimą buvo atvažiavusios policijos pareigūnės, pabendravo su ja ir V., pastarąjį įspėjo ir išvažiavo. Išvažiavus policijos pareigūnėms, ji išėjo į lauką ir gėrė sidrą. Tai buvo apie 22 val. Tuomet (duomenys neskelbtini), esančio namo kieme, V., būdamas supykęs, priėjo prie jos ir sugriebęs ranka jai už plaukų, juos tempė. Dėl to, kad V. tempė ją už plaukų, ji juto fizinį skausmą. Kai V. ją patempęs už plaukų paleido, ji paskambino bendruoju pagalbos centro Nr. 112 ir pranešė apie tai, kad V. prieš ją smurtavo, t. y. tempė ją už plaukų. Po šio įvykio V. jos nuoširdžiai atsiprašė dėl to, kad jis savo veiksmais -1, y. tempdamas už plaukų sukėlė jai fizinį skausmą. Ji V. atleido ir jie susitaikė. Dėl to, kad V. tempdamas jai už plaukų sukėlė jai fizinį skausmą, ji pas medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus taip pat nevažiuos, nes jokių akivaizdžių sužalojimų jai nėra padaryta. (b. l. 25-26)

2018 m. lapkričio 6 d. pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2018-11-05 apie 22 val., (duomenys neskelbtini), V. P. panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę D. G., tampė ją už plaukų (b. l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologijos įskaitą neįrašytas. D. G. jo sugyventinė, kartu jie gyvena 18 metų. Jie gyvena D. motinai priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Jis oficialiai nedirba, bet uždarbiauja, darbo biržoje neregistruotas. D. taip pat nedirba, registruota darbo biržoje. Bendrų vaikų neturi. Kartu su D. veda bendrą ūkį. 2019-01-30 dieną, jis vartojo alkoholį su draugais bare, esančiame Pramonės g., Vilniuje. Namo jis grįžo apie 16.00 val., bet tiksliai neprisimena. Buvo stipriai girtas, nuėjo miegoti. D. namie nebuvo. Maždaug 16.30 val, bet tiksliai neprisimena, jis išgirdo, kad D. iš jo telefono skambina policijai. D. buvo girta. Dėl ko ji kvietė policijos pareigūnus, nesuprato, ši nuolat, kai būna girta skambina ir kviečia policiją. Jis supyko, dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė D. į veidą, į lūpą. Po smūgio iškarto išėjo iš namų. Ar rankos delnu sudavė D. į dešinį ir kairįjį žandą, neprisimena. D. liko namie. Vėliau vakare, kiek buvo valandų nežino, grįžo namo. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl to ką padarė, jis nuoširdžiai gailisi. Po įvykio jis atsiprašė D., ši jam atleido. (b. l. 74, 80).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. G. parodė, kad V. P. jos sugyventinis. Kartu jie gyvena 18 metų. Jie gyvena jos motinai priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Ji nedirba, yra registruota darbo biržoje. V. taip pat oficialiai nedirba, uždarbiauja. Jie gyvena iš bendrų lėšų. 2019-01-30 ji kartu su V. dieną prie parduotuvės, esančios Pramonės g., Vilniuje, vartojo alkoholį. Po to apie 15.00 val. ji nuėjo namo adresu (duomenys neskelbtini). V. liko prie parduotuvės, toliau vartojo alkoholį. Ji namie užmigo. Apie 16.30 vai., bet tiksliai pasakyti negali, nes į laikrodį nežiūrėjo, namo grįžo V., pradėjo ją žadinti. Ji pasakė, kad nustotų ją žadinti, nes norėjo miegoti. Bet V. vis tiek neleido jai miegoti, sakė, kad ji atsikeltų. Ji supyko, atsikėlė, jie pradėjo bartis. Ji prašė, kad V. išeitų iš namų. Tačiau V. sakė, kad neišeis, metė jai savo telefoną, sakydamas, kad jei ji nori, kad jis išeitų, tai skambintų policijai. Ji tada paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Tada V. kumščiu trenkė jai į veidą, lūpą. Iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Po to V. delnu sudavė jai vieną kartą į dešinį žandą, po to delnu vieną kartą į kairįjį žandą. Jai paskambinus policijai, V. išėjo iš namų. Dėl suduotų smūgių jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Iš jos lūpos liejosi kraujas, o ant žandų buvo paraudimas, po to atsirado mėlynės. Atvykę policijos pareigūnai nufotografavo jai padarytus sužalojimus. Jai buvo apdraskytas kaklas, bet tai ji pati netyčia apdraskė sau kaklą. Įvykio dieną buvo gerokai girta, todėl pareigūnams jos apklausti nepavyko. Dėl jai padarytų sužalojimų į medikus nesikreipė, nuo teismo specialisto apžiūros atsisako (b.l. 49-50).

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-01-30 apie 16.40 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko D. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurios veide buvo matyti kraujo žymės. Moteris paaiškino, kad jai grįžus į namus, sugyventinis V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., jai kumščiu sudavė į veido dešinę pusę, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. D. G. buvo akivaizdžiai neblaivi, nustatytas 2.10 promilės girtumas, jos apklausti nepavyko. Prie pranešimo pridėtos nuotraukos, kuriuose sužalojimai ant D. G. veido, kaklo (b. l. 45-47).

Įvykio vietos apžiūros rezultatai fiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, nuotraukose (b. l. 40-43).

2019-01-30 pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje fakto užfiksuota. Kad 2019-01-30 apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), sugyventinis V. P. kumščiu sudavė D. G. į veido sritį (b. l. 56).

2019-01-30 19.25 val. V. P. buvo nustatytas 2.96 promilės girtumas (b. l. 64)

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti objektyvieji veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Nusikaltimą padariusio asmens artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. P. kaltė, dėl jam pareikšto kaltinimo, padarius dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, pasitvirtino. Dėl 2018-11-05 epizodo kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė veikos padarymo aplinkybes. Jo parodymai sutampa su nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiosios D. G. paaiškinimais, kuriuose ji, be kita, pažymėjo, kad smurtiniais veiksmais V. P. jai sukėlė fizinį skausmą. Esminės aplinkybės užfiksuotos pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, atsispindi kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumos pagrindu neginčytinai konstatuotina, jog V. P., 2018-11-05 žodinio konflikto metu ranka sugriebė savo sugyventinę D. G. už plaukų ir juos tampė, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis patvirtino, kad jie yra sugyventiniai, todėl aptarta kaltinamojo veika vertintina kaip padaryta prieš šeimos narį ir nustatytomis aplinkybėmis ji kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis V. P. visiškai prisipažino smurtavęs prieš sugyventinę D. G. ir 2019-01-30, davė gana išsamius parodymus ir apie šios veikos aplinkybes, atitinkamai sutampančius su pačios nukentėjusiosios parodymais, aplinkybėmis užfiksuotomis kitoje susijusioje rašytinėje bylos medžiagoje. Nukentėjusioji aiškiai nurodė, kad dėl smurtinių V. P. veiksmų jautė skausmą. Tikrinimo alkotesteriu pažyma patvirtina, kad 2019-01-30 19.25 val. V. P. buvo nustatytas 2.96 promilės girtumas. Atsižvelgus į išdėstytą, darytina pagrįsta išvada, jog V. P. 2019-01-30, būdamas neblaivus, konflikto metu kumščiu sudavė savo sugyventinei D. G. į lūpą, vieną kartą delnu sudavė jai į dešinįjį žandą ir vieną kartą delnu į kairįjį žandą, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinkamai taip pat kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas vertina, kad kaltinamasis abiem atvejais veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Dėl skirtinų bausmių ir kitų klausimų

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. P. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 96-98).

Skirdamas bausmes V. P., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs smurtiniai nusikaltimai prieš tą patį šeimos narį – sugyventinę, veikos baigtos. Teismas atsižvelgia ir į bendras veikų padarymo aplinkybes – sugyventiniai tarpusavyje konfliktuoja vartodami alkoholį. Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsakomybę dėl 2019-01-30 epizodo sunkinančią aplinkybę, kurią byloje patvirtina objektyvūs duomenys (alkotesterio pažyma) – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. P. – nedirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už kiekvieną nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.). Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlyti bausmės dydžiai (atitinkamai šeši mėnesiai ir devyni mėnesiai laisvės apribojimo) šiuo atveju taipogi yra adekvatūs. Kiekvienu atveju kartu su laisvės apribojimo bausme skirtinas ir tam tikras įpareigojimas. Teismo nuomone, dėl pasikartojančio smurto panaudojimo atvejų, V. P. tikslinga paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72 (2) str.). Teismo vertinimu, minėtos bausmės su įpareigojimais, baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo konkrečiu atveju atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, bus adekvačios kaltinamojo elgesio korekcijos priemonės.

Bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesniąją. Šiuo atveju pridėtina dalis parenkama atsižvelgiant į padarytas veikas apibūdinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BPK 140 str. tvarka V. P. laikinai sulaikytas nuo 2019-01-30 19 val. iki 2019-01-31 11.20 val. Šis laikas, t.y. viena diena, įskaitytinas į skirtiną bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65, 66 str.). Tyrimo metu V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018-11-05 epizodas), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019-01-30 epizodas), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir V. P. paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 (2) straipsniu, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę - per tris mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2019-01-30 19 val. iki 2019-01-31 11.20 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.