Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, išsituokęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas penkis kartus, paskutinį kartą 2007-03-28 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, iš laisvės atėmimo vietų paleistas 2015 m. kovo 17 d., atlikęs bausmę,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. R., mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2016 m. sausio 2 d., apie 02:00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,97 promilės girtumas), sudavė vieną smūgį kumščiu į nosį savo šeimos nariui - sugyventinei D. B., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. R. savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, 2016 m. sausio 2 d. naktį, būdamas girtas, tarpusavio konflikto metu sudavė vieną smūgį kumščiu savo sugyventinei D. B.. Dėl panaudoto smurto prieš savo sugyventinę D. B., kaltinamasis A. R. labai gailisi ir teigia, kad ateityje tokie faktai nepasikartos. Be to, kaltinamojo A. R. teigimu, šiuo metu jis gydosi nuo priklausomybės alkoholiui kodavimosi būdu, todėl jau daugiau kaip tris mėnesius visiškai nevartoja alkoholio, gyvena kartu su nukentėjusiąja D. B. jos ūkyje, esančiame Utenos rajone, ir padeda nukentėjusiajai, kuri yra jaunoji ūkininkė, ūkininkauti bei nudirbti visus darbus.

Kad būtent kaltinamasis A. R. nukentėjusiosios D. B. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji D. B., kuri taip pat patvirtino, kad ne tik kaltinamasis A. R., bet ir ji pati, visiškai atsisakė alkoholio, taip abu siekdami iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą. Be to, šiuo metu jie kartu ūkininkauja, o kaltinamasis A. R. yra pagrindinis darbininkas ūkyje.

Smurto nukentėjusiosios D. B. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančia (b. l. 51-52) VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortele, kurioje nurodyta, kad 2016 m. sausio 2 d., 02:06 val., greitosios medicinos pagalbos brigada, atvykusi į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūrėjo D. B., kuriai buvo diagnozuotas nosies, smakro ir viršutinės lūpos sumušimas, bei liudytojų V. P. (b.l. 34) ir P. P. (P. P., b.l. 37-38) parodymais, kurie duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad nukentėjusiąją D. B. sumušė būtent kaltinamasis A. R..

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis A. R., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko tiek prokuroras, tiek nukentėjusioji, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Teismas mano, kad kaltinamojo A. R. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia mušdamas (suduodamas smūgį kumščiu) savo sugyventinę (šeimos narę) – nukentėjusiąją D. B., sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nors kaltinamasis A. R. ir nukentėjusioji D. B. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau kaltinamasis A. R. su nukentėjusiąja D. B. gyvena kartu kaip šeima ir veda bendrą ūkį, todėl nukentėjusioji D. B., kaip kaltinamojo A. R. sugyventinė, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo A. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, o taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau ne kartą teistas, tame tarpe ir už nusikaltimą žmogaus gyvybei, tačiau skirdamas bausmę kaltinamajam A. R., teismas taip pat atsižvelgia į nukentėjusiosios D. B. prašymą neskirti kaltinamajam griežtos bausmės ir suteikti jam galimybę pakeisti savo gyvenimo būdą, bei į tai, kad kaltinamasis A. R. savo darbu padeda nukentėjusiajai D. B. ūkininkauti, ir daro išvadą, kad kaltinamajam A. R. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, taikant įstatyme (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas) numatytą įpareigojimą, o taip pat baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje, kuri gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis A. R. prisipažino esąs kaltas, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą.

Nors baudžiamoji byla yra išnagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau kaltinamajam A. R. skirtina laisvės apribojimo bausmė ir turi būti taikomi tam tikri įstatymuose numatyti įpareigojimai, todėl teismas mano, kad siekiant tinkamo ir savalaikio šio teismo nuosprendžio įvykdymo, tikslinga A. R. paskirtą kardomąją priemonę taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu A. R. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o taip pat, vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, įpareigoti kaltinamąjį A. R. per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti visą programos kursą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į A. R. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2016 m. sausio 2 d. 02 val. 20 min. iki 2016 m. sausio 2 d. 17 val. 00 min. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę, paskirtą A. R. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

Išaiškinti nuteistajam A. R., kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo nustatytus įpareigojimus. Nuteistajam A. R. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.