Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 796 - 252- 2014

Jurgita Čiginskaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01629-2013-4

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. V. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-112-921-2014 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo bei pagal atsakovės D. V. priešieškinį ieškovui D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, institucijai, teikiančiai išvadą, – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

CK 3.65 str. įtvirtinta teismo diskrecijos teisė, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti vieno sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms, ne tik santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011, išaiškino, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms.

Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų vertinimu. Apeliantės nuomone, teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo jokiais įrodymais yra prieštaraujanti faktinėms bylos aplinkybėms. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės.

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iškeldinti ieškovą D. V. iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo bei įpareigoti ieškovą nesiartinti prie atsakovės ir kartu su ja gyvenančių vaikų gyvenamosios vietos arčiau kaip 50 metrų. Tokiu savo prašymu atsakovė iš esmės prašo taikyti CK 3.65 str. 2 d. 1 p. bei CK 3.65 str. 2 d. 7 p. numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmu atveju nustatyta teismo teisė įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium atskirai nuo šeimos taikomas tik įstatyme nurodytais atvejais, tai yra kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikui ar kitam sutuoktiniui. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Ši apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti. Atitinkamai antru atveju – uždraudimas vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose – yra taikomas visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas yra vėlgi būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalys kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, ginčas yra dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovės teigimu, ieškovas pastoviai girtuokliauja, elgiasi amoraliai, vartoja fizinį smurtą ir panašiai. Tačiau aplinkybių, kad ieškovas atliko nurodytus veiksmus, apeliantė visiškai nepagrindė nei pateikdama priešieškinį kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirąjį skundą. Byloje, išskyrus atsakovės teiginius, nėra jokių įrodymų, kad ieškovas netinkamai elgtųsi su savo vaikais, naudotų prieš juos ar atsakovę fizinį ar moralinį smurtą. Nėra duomenų, kad ieškovas atsakovę ir vaikus persekiotų, keltų grėsmę jų saugumui. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra jokių duomenų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Būtina įvertinti ir tai, kad, kaip nurodo ir pati atsakovė, jog prieš daugiau nei 4 metus ji su vaikais pradėjo gyventi atskirai ir visą šį laikotarpį su ieškovu bendro ūkio neveda. Nepaneigtas ieškovo teiginys, kad apeliantei ieškovas nedaro jokių apribojimų naudotis gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Utenoje. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės prašymas yra ydingas ir ta prasme, jog reiškia faktinį ieškovo iškeldinimą iš gyvenamojo būsto, dėl kurio nuosavybės yra sprendžiamas šalių ginčas byloje, tuo labiau, kaip minėta, pati šiame name jau kelis metus negyvena ir sutiko su tuo, kad būtų paskirta statybos ekspertizė, kuri paskirta byloje tikslu nustatyti ar apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra ženkliai pagerintas(LITEKO duomenys), kas sudarytų prielaidą konstatuoti, kad sukurta nuosavybė yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė.

Apeliacinės instancijos teismas neneigia, jog esant ginčui dėl santuokos nutraukimo tarp šalių vyksta konfliktai, sutuoktinių santykiai yra įtempti, tačiau byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti dėl ieškovo įpareigojimo gyventi skyrium ar uždraudimo matytis su nepilnamečiu vaiku bei lankytis tam tikroje vietoje. Priešingai, nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, jog teismas, teisingai ir visapusiškai įvertinęs bylos medžiagą, priėmė teisėtą nutartį šioje byloje, t. y. atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.