- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-03
- Bylos Nr.
- 2S-150-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Višinskienė Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- Ž. M.
- Atsakovas
- E. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovo E. S. prašymas pakeisti jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Ž. M. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo E. S. priteisti 11 239,36 Lt sumą (8 240 Lt skolą ir 2 999,36 Lt delspinigių; priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas; taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 5 d tarp UAB ,,Eurovistos serviso sauga“ ir atsakovo buvo pasiašyta paraiška-sutartis dėl automobilio detalių pirkimo-pardavimo ir jų montavimo atsakovo automobilyje. Sutartyje ieškovas įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus, o atsakovas už juos atsiskaityti. 2005 m. rugpjūčio 22 d. UAB ,,Eurovistos serviso sauga“ išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00000035 8240 Lt sumai, kuria įpareijojo atsakovą per 30 dienų ją apmokėti. 2009 m. sausio 5 d. tarp UAB ,,Eurovistos serviso sauga“ ir Ž. M. pasirašius tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą pastarajam buvo perleistas reikalavimas pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00000035. Tuo pagrindu ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu skolą priteisti. Kadangi sąskaitoje-faktūroje nurodyta, jog laiku neįvykdžius įsipareigojimo, už kiekvieną praleistą dieną skaičiuojami 0,2 procentų dydžio delspinigiai, prašė priteisti 2 999,36 Lt delspinigių, bei 5 procentų dydžio palūkanas (CK 6.37 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neturi jokio turto, prašė reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų netaikant teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu (CPK 144 str., 145 str 1 d. 3 p., 148 str. 2, 3 ir 4 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas E. S. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad skolos neginčija, nes jos nesumokėjo UAB ,,Eurovistos serviso sauga“, tačiau nesutiko su reikalavimo perleidimu ir dėl šios priežasties nesutiko mokėti ieškinyje prašomą priteisti sumą, nes atsakovo nuomone, ieškinį pareiškė netinkamas ieškovas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi prašymas buvo patenkintas ir reikalavimo sumai areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas arba piniginės lėšos esančios banko sąskaitose, uždraudžiant turtu ir lėšomis disponuoti, išskyrus atsiskaitymą su klientu.
Teisme buvo gautas atsakovo prašymas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme nurodoma, kad antstolė vykdydama teismo nutartį areštavo visas atsakovo pinigines lėšas, jo darbo užmokestį, palikdama be jokio pragyvenimo šaltinio. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų maksimalų dydį nustato Civilinio proceso kodekso 736 straipsnis. Nurodytas straipsnis garantuoja, jog skolininkas neliks be pragyvenimo šaltinio, tačiau teismas nenurodydamas kokio dydžio sumos turi būti areštuotos, areštavo visas lėšas (CPK 145 str. 6 d.). Dėl nurodytų aplinkybių prašė pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant laisvai disponuoti lėšomis esančiomis atsakovo sąskaitose ir gautomis kaip darbo užmokestis.
Šalies argumentai
Teismui 2009 m. rugpjūčio 28 pateiktas atsiliepimas į atsakovo prašymą, kuriuo prašoma jo, kaip nepagrįsto, netenkinti. Nurodė, kad analogiškas prašymas 2009 m. liepos 28 d. buvo pateiktas, tačiau teismas jį 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atmetė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsakovo prašymas buvo patenkintas iš dalies ir pakeista 2009 m. gegužės 6 d. teismo nutartis, kuria areštuotos atsakovo piniginės lėšos banko sąskaitose, suteikiant atsakovui teisę atlikti visas operacijas su lėšomis gautomis kaip darbo užmokestis. Teismas uždraudė disponuoti kitomis lėšomis esančiomis banko sąskaitoje, išskyrus galimybę iš jų atsiskaityti su ieškovu.
Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas, areštavus jo darbo užmokestį patenkantį į sąskaitą banke liko be pragyvenimo šaltinio, padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti prašymą bei papildomai nustatyti leidimą laisvai disponuoti darbo užmokesčio lėšomis patenkančiomis į jo sąskaitą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir išspęsti klausimą iš esmės, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje atmesti.
Nurodo, kad teismas dėl atsakovo pakartotinai pateikto prašymo pasisakė 2009 m. gegužės 6 d. nutartyje. Kreipdamasis su prašymu pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovas pažeidė antstolio veiksmų susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo apskundimo tvarką, ko pasekoje buvo priimta nepagrįsta nutartis. Ieškovas 2009 m. gegužės 6 d. nutarties neskundė, ji įsiteisėjo, todėl turi būti privalomai vykdoma (CPK 18 str.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovo teisės nebuvo suvaržytos daugiau nei būtina užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, nes teismas areštavo pinigines lėšas tik ieškinio reikalavimo sumai. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, todėl piniginių lėšų atitinka laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamus tikslus. Atsakovas nepateikė įrodymų (CPK 178 str.), jog ieškovui galimai palankų teismo sprendimą įvykdys ir grėsmės jo įvykdymui nėra. Civilinio proceso kodekso 736 straipsnis nenumato galimybės uždrausti areštuoti atsakovo pinigines lėšas, o numato galimybę nukreipti išieškojimą į darbo užmokesčio dalį, todėl leidimas atsakovui disponuoti visu jam priklausančiu darbo užmokesčiu prieštarauja Civilinio proceso kodekso 736 straipsniui.
Atsiliepimas
Atskovas E. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeistos pagrįstai.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str.).
Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Remiantis Civilinio proceso kodekso 146 straipsnio 1 dalimi, teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita. Teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi vadovautis CPK 144 straipsnio nuostatomis ir įvertinti tai, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymo tikslus.
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl 11 239,36 Lt sumos, atsakovui neatsiskaitant pagal UAB ,,Eurovistos serviso sauga“ ir ieškovo sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Teismas 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą arba pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ieškinio reikalavimo sumai ir leido atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu. Likęs be pragyvenimo šaltinio atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones leidžiant atsakovui laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ir atlikti su jomis visas operacijas, jei lėšos bus gautos kaip darbo užmokestis. Antstolė 2009-05-28 patvarkymu areštavo 9000 Lt sumą esančia atsakovo ,,Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad jis gauna pajamas už automobilio nuomą po 1589,42 Lt (b.l. 24).
Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, nes teisingumas reikalauja užtikrinti visų ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Taikant ieškinio užtikrinimo priemones, teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginama visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, į jo turtinę padėtį, ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims.Taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, tai yra teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-146/2002;2008 m. balandžio 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-308/2008).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui byloje esant fiziniam asmeniui ir neturint jokio kito turto kuris leistų užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę, atsakovo piniginių lėšų areštą, o vėliau įvertinęs pateiktą prašymą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, jį patenkino. Atsakovas neturėdamas galimybės disponuoti darbo užmokesčio lėšomis ir negalėdamas atsiskaityti už teikiamas paslaugas gali būti įtrauktas į kitus teisminius procesus, kurie galėtų apsunkinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, be to, būtų pažeista ieškovo ir atsakovo teisių pusiausvyra. Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ir leidžiant atsakovui disponuoti jo gaunamu darbo užmokesčiu, atsakovui sudarytos salygos patenkinti būtiniausius poreikius, o apribojant galimybę disponuoti jau areštuotais 9000 Lt bei į sąskaitą patenkančiomis lėšomis gaunamomis už automobilio nuomą sudarytos sąlygos ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad atsakovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą ir pažeisdamas antstolio veiksmų apskundimo tvarką kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti laikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes teismo 2009 m gegužės 6 d. nutartis įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma. Su tokiu atskirojo skundo argumentu sutikti negalima. Įstatyme nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo, panaikinimo klausimo sprendimas įstatymų leidėjo yra perduodas teismo diskrecijai. Išlaikant įstatyme nustatytą šalių lygiateisiškumo principą (CPK17 str.), tiek ieškovas, tiek atsakovas gali bet kurioje proceso stadijoje kreiptis į teismą su prašymu taikyti, panaikinti ar pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismui patenkinus ieškovo prašymą ir areštavus atskovui priklausantį turtą (CPK 144 str.), ieškovai kreipėsi į antstolį prašydami nustatyti ir aprašyti atsakovo turimą turtą, ką antstolis nagrinėjamu atveju ir padarė. Įstatymas antstoliui nesuteikia teisės vienašališkai pakeisti teismo nutarties ir jos vykdymo tvarkos, nes įstatymas jam paveda tik vykdyti teismo sprendimą (nutartį), todėl antstolis 2009-06-15 patvarkymu pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą ir vienašališkai keisti teismo nutartimi nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo tvarką, o atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 146 straipsnio nuostatomis kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamosios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 8,30 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo Ž. M. atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš ieškovo Ž. M. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,30 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidas.