- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- I3-5619-279/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00173-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities VPK
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateiktu skundu prašo panaikinti atsakovo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir (duomenys neskelbtini) AVPK) viršininko 2020 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) AVPK 2020 m. balandžio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato pareigūno A. B. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde nurodė, kad tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, kad jis savo kaltais aplaidžiais veiksmais (neveikimu), kurie vertinti kaip nerūpestingumas, pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtintas Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekse (toliau – ir Etikos kodeksas) 5 punkte reglamentuotą atsakomybės principą, netinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK) (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas), patvirtinto (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 6.1, 6.4 papunkčiuose įtvirtintas funkcijas. Pareiškėjo teigimu, minėtų nuostatų jis nepažeidė. Pareiškėjas nurodė, kad Išvadoje nurodyta, kad jis pažeidė Etikos kodekse reglamentuotą atsakomybės pricincipą, tačiau Išvadoje šio principo pažeidimo sudėtis nebuvo nurodyta ir konstatuota, t. y. tarnybinio patikrinimo metu neįvardinta kokia neteisėta veika pasireiškė jo nesąžiningumas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Išvadoje konstatuota, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 567 straipsnį, tačiau jo teigimu, šis straipsnis yra bendro pobūdžio, jame nėra apibrėžta imperatyvų atlikti privalomus veiksmus. Pareiškėjo teigimu, administracinio nusižengimo bylos teiseną, kurios pagrindu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, jis ištyrė vadovaudamasis ANK 569 straipnio 5 dalyje įtvirtintais reikalavimais, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pareiškėjo manymu, Etikos kodekse įtvirtinto sąžiningumo principo jis nepažeidė. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nepažeidė ir Pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.4 papunkčių reikalavimų, nes jo kaip pareigūno funkcijos ir pareigos tiesiogiai nereikalavo, kad nagrinėjamu atveju jis privalėjo atlikti kažkokius konkrečius veiksmus. Pareiškėjo teigimu, jis yra pripažintas kaltu, kad pažeidė bendro pobūdžio pareigą registruoti ir nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priimti procesinius spendimus, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, priimti nutarimus šiose byloje, vykdyti administracinių nusižengimų bylos teiseną. Pareiškėjo teigimu, šias funkcijas jis atliko – medžiagą rinko, tyrimą vykdė, įrodymus vertino, sprendimą priėmė. Pareiškėjas skunde nurodė, kad funkcijas susijusias su administraciniais nusižengimais jis faktiškai vykdo tik nuo 2018 metų, nors charakteristikoje nurodyta, kad tai jis atlieka nuo 2017 m. spalio 10 d. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pagal Pareigybės aprašymo 7 punktą, jis yra tiesiogiai pavaldus (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK (duomenys neskelbtini) tyrėjai M. M. Nagrinėjamu atveju, užduotį, susijusią su administracinio nusižengimo tyrimu, jam suformulavo jo tiesioginė vadovė M. M. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atlikęs veiksmus pagal gautą pavedimą, priėmė procesinį sprendimą, šį sprendimą įvertino jo tiesioginė vadovė M. M., kuri jokių pastabų neturėjo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas ir dėl jo tiesioginės vadovės M. M. veiksmų, tačiau jos atžvilgiu tarnybinė atsakomybė jai nebuvo taikoma, todėl jo manynu tarnybinės atsakomybės taikymas tik jo atžvilgiu yra nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju jo padarytuose veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl jo atžvilgiu tarnybinė atsakomybė negalima.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu iš esmės pakartojo skunde išdėstytas aplinkybes, prašė jo skundą tenkinti. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad tirdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną, neapklausė tam tikrų liudytojų, manydamas, kad tai daryti netikslinga, nes liudytojus laikė suinteresuotais asmenimis su galimai nukentėjusiuoju asmeniu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas remiantis (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) viršininkės D. Ž. 2020 m. kovo 31 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl A. B. priimto sprendimo įvertinimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje ROIK (duomenys neskelbtini), tai padarė neatlikęs visų pareiškimo tyrimo veiksmų, neapklausė visų pareiškime nurodytų įvykį mačiusių asmenų, spendimą priėmė nepagrįstai, remdamasis vienos apklausos protokolu. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai, apibendrinus tyrimo metu gautą informaciją, nustatyta, kad pareiškėjas savo veiksmais, kurie pasireiškė neveikimu, pažeidė pareigūno veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nesilaikė pareigybės aprašyme numatytų funkcijų. Papildomai pažymėjo, kad administracinio nusižengimo ROIK (duomenys neskelbtini) teisena 2020 m. balandžio 27 d. buvo atnaujinta. Visapusiškai atlikus administracinio nusižengimo tyrimą 2020 m. birželio 23 d. administraciniam atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirta 30 Eur dydžio bauda už ANK 481 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad išdėsdyta, atsakovas mano, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai ir jam pagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas. Jis eina (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK (duomenys neskelbtini) pareigas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2020 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastabos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo pagrindai bei tvarka, o taip pat nuobaudų rūšys reglamentuojamos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 39 straipsnyje. Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog esant duomenų apie galimą pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas, o to paties straipsnio 10 dalyje numatyta, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria pareigūną į pareigas skiriantis asmuo. Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Tokią tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką numato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. 1V-142 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 ,,Dėl Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo (toliau – ir Tvarkos aprašas)
Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013).
Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nustatomi atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą tarnybinio patikrinimo metu. Jį baigus, surašoma motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismų praktikoje laikoma tokio akto motyvuojamąja dalimi (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2013 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1444/2013).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas turi pareigą įrodyti, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus ir tokiu būdu neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas ir tai buvo padaryta priešingais teisei kaltais pareiškėjo veiksmais ar neveikimu, kas sudarė pagrindą priimti ginčijamą Įsakymą ir skirti tarnybinę nuobaudą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) AVPK Viešosios tvarkos tarnybai buvo pavesta nagrinėti (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) vyriausiojo tyrėjo R. V. 2020 m. kovo 25 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl A. B. priimto sprendimo įvertinimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnybinio patikrinimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 7-10).
(duomenys neskelbtini) AVPK Viešosios tvarkos tarnyba tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuota, kad pagal (duomenys neskelbtini) prokurorės N. G. 2020 m. vasario 27 d. nutarimą iškelti drausmės bylą (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK (duomenys neskelbtini) tyrėjai M. M., atliekamas tarnybinis patikrinimas. Atliekant tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 24 d. 16.36 val. Policijos registruojamų įvykių registre buvo gauta informacija ROIK (duomenys neskelbtini), jog 2019 m. gruodžio 24 d. 16.36 val. (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas ir neblaivus kaimynas įžeidė I. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Į minėtą įvykį reagavo (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK (duomenys neskelbtini) tyrėjai M. T. ir M. K.
Nustatyta, kad tyrėja M. T. iš I. J. priėmė pareiškimą, apklausė ja liudytoja, tyrėjas M. K. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. įvykį galėjo matyti su I. J. gyvenantis A. S. ir jos mama G. J.
2019 m. gruodžio 27 d. vyriausioji tyrėja M. M. Dokumentų valdymo sistemoje sukūrė užduotį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pavedė pareiškėjui patikslinti įvykio aplinkybes dėl I. J. skundo ir nustačius administracinio nusižengimo požymius, surašyti asmeniui administracinio nusižengimo protokolą.
Vyresnysis tyrėjas A. B. (pareiškėjas) 2020 m. sausio 2 d. tarnybiniame pranešime informavo, kad 2020 m. sausio 2 d. telefonu kalbėjo su A. P., kuris pasakė, jog dirba (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą grįš 2020 m. vasario 10 d. Pareiškėjas tarnybiniame pranešime nurodė, kad kitų įvykio liudytojų jam nustatyti nepavyko.
2020 m. vasario 10 d. pareiškėjas apklausė A. P., kuris savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino, todėl pareiškėjas 2020 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagą ROIK (duomenys neskelbtini).
Vyriausioji tyrėja M. M. 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo I. J., kad 2020 m. vasario 10 d. buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos medžiagoje ROIK (duomenys neskelbtini).
Nustatyta, kad vyriausiasis tyrėjas R. V. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad susipažinus su visa A. B. surinkta medžiaga, jam kilo įtarimas ar A. B. tinkamai išnagrinėjo visas I. J. pareiškime nurodytas aplinkybes, nes jis neapklausė įvykio liudytojų A. S. ir G. J., apsiribojo formalia 2020 m. vasario 10 d. A. P. apklausa (tarnybinio patikrinimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 7).
Atsižvelgiant į vyriausiojo tyrėjo R. V. 2020 m. kovo 25 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) viršininkė D. Ž. 2020 m. kovo 31 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl A. B. priimto sprendimo įvertinimo“ inicijavo tarnybinio patikrinimo atlikimą (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK (duomenys neskelbtini) tyrėjui A. B. (tarnybinio patikrinimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1-6).
2020 m. balandžio 15 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 20 d. pateikė savo paaiškinimą (tarnybinio patikrinimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 11-13, 14-16).
Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-IS-31 buvo konstatuota, kad pareiškėjas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, turėdamas pareigą imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, apsiribojo formalaus pobūdžio 2020 m. vasario 10 d. A. P. apklausa, elgėsi neatsakingai ir šios vienos apklausos pagrindu 2020 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje ROIK (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms aplinkybės buvo konstatuota, kad pareiškėjas savo kaltais aplaidžiais veiksmais (neveikimu), kurie vertintini kaip nerūpestingumas, pažeidė Etikos kodekso 5 punkte reglamentuotą atsakomybės princiją, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.4 papunkčiuose įvirtintas funkcijas ir padarė tarnybinį nusižengimą.
Remiantis tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui 2020 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Jau minėta, kad atsakovas turi pareigą įrodyti, jog pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus ir tokiu būdu neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas ir tai buvo padaryta priešingais teisei kaltais pareiškėjų veiksmais ar neveikimu, kas sudarė pagrindą priimti ginčijamą 2020 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punkte nustatyta, kad policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. Valstybės tarnautojų (išskyrus statutinių) veiklos ir tarnybinės etikos principai taip pat yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme.
(duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 50-V-204, 6.1 papunktyje nustatyta, kad vyresniojo tyrėjo pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka priima, registruoja ir nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priima procesinius sprendimus. 6.4 papunktyje nustatyta, kad ir priima nutarimus šiose byloje, vykdo administracinių nusižengimų bylų teiseną.
Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjas atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje ROIK (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta kokią neteisėtą veiką jis padarė, teismas pažymi, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra nurodyta aiškiai ir suprantamai, t. y. nevisapusiškas ir neobjektyvus administracinio nusižengimo bylos teisenos ištyrimas. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pareiškėjui buvo pavesta užduotis patikslinti įvykio aplinkybes dėl I. J. skundo ir nustačius administracinio nusižengimo požymius, surašyti asmeniui administracinio nusižengimo protokolą. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad kai pareiškėjui buvo pavesta užduotis patikslinti įvykio aplinkybes administracinio nusižengimo bylos teisenoje ROIK (duomenys neskelbtini), tyrėjai M. T. ir M. K. jau buvo atlikę pradinius tyrimo veikslus, apklausė I. J., nurodė, kad įvykį matė liudytojai A. S. ir G. J. Teismas pritaria Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotai aplinkybei, kad tirdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK (duomenys neskelbtini) pareiškėjas apsiribojo tik formalia A. P. apklausa ir tuo pagrindu priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad tirdamas administracinio nusižengimo bylos vadovavosi ANK 569 straipsnio 5 dalimi (administracinio nusižengimo bylos teisenos įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikimą), teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo bylos teisenos įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikimą galima tik tada kai surenkami visi įmanomi ir reikšmingi bylos įrodymai, vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas turėjo informacijos, kad įvykį matė liudytojai, tačiau šių liudytojų neapklausė. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad liudytojai buvo suinteresuoti bylos baigtimi, teismo vertinimu pareiškėjas tokią išvadą galėjo padaryti tik apklausęs liudytojus.
LVAT praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (žiūrėti, pavyzdžiui 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008). Teisės teorijoje kaltė apibrėžiama, kaip veikos sąmoningumas. Tai pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, priešinga teisei. Kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Darbuotojo (nagrinėjamu atveju – pareigūno) kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-565/2007). Nagrinėjamu atveju atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė aplaidžiais veiksmais (neveikimu), kurie vertintini kaip nerūpestingumas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl jo padarytų veiksmų nekilo jokių neigiamų pasekmių. Teismas, tokį pareiškėjo skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Teismas pažymi, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra aiškiai nurodyta, kad dėl pareiškėjo padarytų veiksmų kilo neigiamos pasekmės – nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirta administracinio nusižengimo byla (nebuvo nustatytas ir nubaustas administracinį nusižengimą padaręs asmuo). Pažymėtina ir tai, kad kaip nurodė atsakovas atsiliepime (b. l. 24) administracinio nusižengimo bylos teisena buvo ištirta papildomai ir administracinį nusižengimą padaręs asmuo buvo nubaustas.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, kuriems esant yra pagrindas konstatuoti buvus tarnybinį nusižengimą, sukeliantį tarnybinę atsakomybę. Tačiau teismas, išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą daro išvadą, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybių aprašymo 6.1 punktą, nes nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas jokių skundų nepriėmė, neregistravo, jokių prašymų nenagrinėjo, o procesinį sprendimą, nors ir neteisėtą, priėmė, todėl Pareigybių aprašymo 6.1 papunkčio pažeidimas iš Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) šalinamas, ši aplinkybė šalinama ir iš Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi Išvada yra sudėtinė skundžiamo Įsakymo dalis. Tuo tarpu, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvada, kad tarnybinis patikrinimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui toje dalyje, kuria buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekse 5 punkte įtvirtintą atsakomybės princiją, pažeidė Pareigybių aprašymo 6.4 papunktį, nes pareiškėjas neveikė pagal kompetenciją, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimas būtų atliktas visapusiškai ir objektyviai, atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjo veiksmuose atskleista. Patikrinimo išvada prieš tai nurodytoje dalyje yra išsami ir motyvuota. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio patikrinimo išvadai (LVAT 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-502-1386/2008) ir leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas įrodytas. Tarnybinė nuobauda už padarytą nusižengimą pareiškėjui paskirta nepažeidžiant Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Atsakovas, skirdamas pareiškėjui pačią švelniausią Vidaus tarnybos statute numatytą nuobaudą, atsižvelgė į pareiškėjo charakteristiką.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio tesimo (duomenys neskelbtini) rūmus.