Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1039-232/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-18
Bylos Nr.
2S-1039-232/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12081-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Ieškovas
E. J.
Atsakovas
O. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1039-232/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12081-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui O. Ž. dėl paskolos raštelio pripažinimo apsimestiniu sandoriu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. J. pateikė ieškinį atsakovui O. Ž. dėl paskolos raštelio pripažinimo apsimestiniu sandoriu, prašydama pripažinti, kad E. J. 2016 m. spalio 16 d. raštelį dėl 59 000 Eur paskolos gavimo iš O. Ž. pridengia ieškovės ir UAB „Agrodėtalė“ susitarimą, pagal kurį ieškovė laidavo už SIA „AD Trade“ skolos, kilusios iš UAB „Agrodėtalė“ 2016 m. gegužės 4 d. sąskaitos–faktūros AGB 3427, sumokėjimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės E. J. ieškinį dėl paskolos raštelio pripažinimo apsimestiniu sandoriu.

3. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė 2016 m. spalio 6 d. raštelį pripažinti apsimestiniu sandoriu, nurodė, kad minėtą raštelį sudarė laiduojant už SIA „AD Trade“ ir, kad SIA „AD Trade“ jau yra atsiskaičiusi su atsakovu O. Ž., todėl ieškovė prašė raštelį pripažinti apsimestiniu sandoriu, kad atsakovas O. Ž. nereikalautų asmeniškai iš E. J. sumokėti 59 000 Eur sumą, kuri nurodyta paskolos raštelyje, kadangi ji jau yra sumokėta.

4. Taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-993-467/2019, 2019 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo 2016 m. spalio 6 d. ieškovės E. J. pasirašytas raštelis pripažintas negaliojančiu ir pritaikyta restitucija – iš ieškovės E. J. atsakovui O. Ž. buvo priteista 59 000 Eur suma, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidos.

5. Nurodė, kad teismas neturi pagrindo priimti ieškinį, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu pripažino 2016 m. spalio 6 d. raštelį negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) ir sprendime nurodė, kad minėtą raštelį vertinti kaip laidavimo priemonę, nėra pagrindo, nes nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių laidavimo santykius. Atsižvelgtina į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-993-467/2019 ieškovė neginčijo raštelio turinio, neteikė priešieškinio, o Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu, 2016 m. spalio 6 d. paskolos raštelį pripažino negaliojančiu, sprendė, kad raštelis, kuris teismo pripažintas negaliojančiu, negali būti ginčo objektu kitoje byloje tarp tų pačių bylos šalių.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė E. J. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-993-467/2019 Vilniaus apygardos teismas nenagrinėjo pareiškėjos reikalavimo pripažinti, kad pareiškėjos 2016 m. spalio 6 d. raštelis dėl 59 000 Eur tariamos paskolos gavimo iš atsakovo pridengia pareiškėjos ir UAB „Agrodėtalė“ susitarimą, pagal kurį ieškovė laidavo už SIA „AD Trade“ skolos, kilusios iš UAB „Agrodėtalė“ 2016 m. gegužės 4 d. sąskaitos–faktūros AGB 3427, sumokėjimą. Teigė, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje toks reikalavimas nebuvo reiškiamas.

8. Nurodė, kad aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-993-467/2019 pareiškėja neteikė priešieškinio, nesudaro procesinių kliūčių pareiškėjai teikti atitinkamą reikalavimą kitoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-993-467/2019 tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

12. Remiantis Lietuvos teismų informacine sistema Liteko nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-993-467/2019, kurioje O. Ž. prašė priteisti iš E. J. 59 000 Eur skolą, 3 731,15 Eur palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas remiantis tarp O. Ž. ir E. J. 2016 m. spalio 6 d. sudaryta paskolos sutartimi. Tuo atveju, jeigu paskolos sutartis būtų pripažinta negaliojančia, kaip nesilaikius notarinės formos reikalavimų, alternatyviai O. Ž. reiškė reikalavimą taikyti restituciją ir iš E. J. priteisti 59 000 Eur sumą. E. J. prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad šalys susitarė sudaryti laidavimo sutartį, kurios pagrindu E. J. laiduotų pagal SIA „AD Trade“ prievolę UAB „Agrodėtalė“, tačiau laidavimo sutartis buvo sudaryta kaip 2016 m. spalio 6 d. skolos raštelis, kurio atsakovė patvirtino, jog iš O. Ž. gavo 59 000 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu (sprendimas nutarties priėmimo dieną nėra įsiteisėjęs) ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu ab initio 2016 m. spalio 6 d. E. J. pasirašytą raštelį ir taikė restituciją – priteisė iš E. J. O. Ž. 59 000 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 59 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 054,10 Eur žyminio mokesčio ir 1 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodytoje byloje teismas, be kita ko, pasisakė dėl E. J. atsiliepime į O. Ž. ieškinį išdėstytų argumentų, kad 2016 m. spalio 6 d. paskolos raštelis yra laidavimą tarp dviejų juridinių asmenų patvirtinantis dokumentas. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo ginčo raštelį ex officio vertinti kaip laidavimo priemonę.

13. Nurodytų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundu argumentu, kad teismas civilinėje byloje Nr. e2-993-467/2019 nenagrinėjo apeliantės reikalavimo pripažinti, kad 2016 m. spalio 6 d. raštelis dėl 59 000 Eur tariamos paskolos gavimo iš atsakovo pridengia apeliantės ir UAB „Agrodėtalė“ susitarimą, pagal kurį apeliantė laidavo už SIA „AD Trade“ skolos, kilusios iš UAB „Agrodėtalė“ 2016 m. gegužės 4 d. sąskaitos–faktūros AGB 3427, sumokėjimą.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tiek Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-993-467/2019 ir apeliantės siekiamoje iškelti civilinėje byloje ginčas kilo tarp tų pačių šalių, t. y. apeliantės E. J. ir O. Ž., dėl to paties dalyko – reikalavimų kylančių iš 2016 m. spalio 6 d. skolos raštelio ir tuo pačiu pagrindu – abiejose bylose E. J. siekia įrodyti, kad paskolos raštelis išduotas siekiant užtikrinti SIA „AD Trade“ prievolę UAB „Agrodėtalė“.

15. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė