Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. K. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 13 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas dėl probacijos sąlygų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – jam skirta subendrinta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir per 2 metus 6 mėnesius atlyginti visą nukentėjusiesiems padarytą žalą.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. vasario 13 d. nutartimi iš dalies tenkino Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriaus teikimą ir nuteistajam G. K. paskyrė papildomą pareigą – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, iki probacijos termino pabaigos.

3. Nuteistasis G. K. (toliau – ir nuteistasis) skundu apygardos teismo prašo panaikinti apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartį arba pakeisti, nurodant išimtį, jog jam leidžiama lankyti vaiką užsienyje ir artimuosius, arba pakeisti nutartį – skirtą pareigą nustatyti terminuotam, o ne visam bausmės atlikimo laikui. Nurodo, jog turi nepilnametį vaiką, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ten gyvena ir jo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Paskirta papildoma pareiga riboja galimybę bendrauti su artimaisiais, lankyti vaiką, nes keliaujant į užsienį reikia pasirūpinti nakvyne, taikytis prie skrydžių grafiko. Todėl ši pareiga yra neproporcinga priemonė, pažeidžia vaiko ir jo, kaip tėvo, pareigą bendrauti su vaiku, juolab nesusijusi su jo padaryta nusikalstama veika.

Skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pateiktą bylos medžiagą, skundžiamą nutartį ir nuteistojo skundą, nesutikti su apylinkės teismo nutartyje nurodytais motyvais dėl G. K. taikomos probacijos sąlygų pakeitimo, paskiriant jam vieną papildomą pareigą, neturi pagrindo.

5. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – ir Probacijos įstatymas) nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo ar papildomų sąlygų nustatymo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų.

6. Nuteistojo G. K. asmens bylos duomenys patvirtina, kad Probacijos tarnyba jo priežiūrą vykdo nuo 2026 m. sausio 14 d., 2026 m. sausio 21 d. buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas OASYS. Išanalizavęs šio vertinimo metu gautus rezultatus, be kita ko, jog teisės pažeidėjas (G. K.): priklauso aukštai rizikos grupei ir nustatyta aukšta didelės žalos rizika visuomenei (surinko 106 balus iš 168 galimų); labiausiai išryškėjo su teisės pažeidėjo nusikalstamumu susijusios sritys „Informacija apie teisės pažeidimus“, „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, „Lėšų tvarkymas ir pajamos“, „Ryšiai“, „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Mąstymas ir elgesys“ ir „Nuostatos“; asmens daroma žala visuomenei vertinama kaip didelė, o pagrindinės kriminogeninės sritys yra ryškiai nepalankios, kas rodo didelę pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog, siekiant teigiamai paveikti G. K. elgesį ir mažinti riziką nusikalsti, yra tikslinga jam paskirti įpareigojimą – per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, be intensyvios priežiūros.

7. Papildydamas apylinkės teismo motyvus, apygardos teismas pastebi, jog probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą asmenų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). G. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) iš viso jau yra teistas (duomenys neskelbtini) kartų už įvairias nusikalstamas veikas (smurtinio, turtinio pobūdžio, disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir kt. nusikalstamos veikos). Anksčiau aptarti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo OASYS duomenys leidžia kaip pagrįstą vertinti probacijos teikime išdėstytą poziciją, jog probuojamasis G. K. linkęs ignoruoti savo veiksmų pasekmes, pasižymi impulsyvumu, netinkamu dienotvarkės ir finansų planavimu, o jo socialiniai ryšiai bei gyvenimo būdas laikytini kriminogeniniais. Taigi jis nėra linkęs laikytis bendrųjų probacijos sąlygų, todėl jam papildomai skirta elgesio kontrolės priemonė, t. y. pareiga neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, iki probacijos termino pabaigos, vertinama kaip proporcinga ir deranti su probacijos tikslais bei kartu su nuosprendžiu skirtais jam įpareigojimais.

8. Nors toks papildomas apribojimas sukelia nuteistajam jo nurodomus nepatogumus dėl bendravimo su vaiku, kuris, jo teigimu, gyvena (duomenys neskelbtini), artimaisiais, tačiau tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus probacijos sąlygų užtikrinimo rezultatas. Be to, šiuolaikinės technologinės priemonės (internetas, mobilieji telefonai) leidžia netrukdomai susisiekti ir bendrauti su užsienyje gyvenančiais artimaisiais. Kartu atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, kad probacijos sąlygos gali būti keičiamos per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

9. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo G. K. skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. K. skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 13 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.