Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ribera“ atstovei advokatei Editai Bartulevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Cramo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Ribera“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Ribera“ pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir teismo preliminaraus sprendimo, kur nurodė, kad su ieškovės reikalavimais bei teismo priimtu preliminariu sprendimu nesutinka, nes atsakovė grąžino ieškovei išsinuomotą statybinę įrangą laiku. Ieškovė dėl savo kaltės nepriėmė iš atsakovės išsinuomotos įrangos. Nuo įrangos perdavimo momento ieškovė tapo atsakina už įrangos – statybinių pastovių sugadinimą ar praradimą.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Cramo“ nepateikė atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismo preliminarus sprendimas panaikinamas ir ieškinys atmetamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Cramo“ su atsakove uždarąja akcine bendrovė ,,Ribera“ 2015 m. rugsėjo 14 d. sudarė mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį Nr. IMN220150602 bei mechanizmų ir įrangos nuomos sutarties priedą A Nr. PRD320150515. Pagal mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį ieškovė įsipareigojo išnuomoti atsakovei statybinę įrangą, techniką, kitus daiktus, o atsakovė už išnuomotą statybinę įrangą bei suteiktas paslaugas įsipareigojo avansu sumokėti nuomos mokestį, kurio dydis nustatytas ieškovės kainoraštyje, skelbiamame interneto tinklapyje www.cramo.lt (sutarties 5.2 punktas, 5.3 punktas). Minėtos sutarties pagrindu ieškovė perdavė atsakovei statybinę įrangą 2019 m. liepos 17 d. perdavimo aktu Nr. 700228716. Atsakovės darbuotojo parašas perdavimo akte patvirtina, kad atsakovė minėtą įrangą gavo.

Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 26 d. pranešė ieškovei apie pasirengimą grąžinti išsinuomotą įrangą nuo 2019 m. rugsėjo mėn., kadangi jos ieškovas jau nebenaudos. Šią aplinkybę patvirtina šalių susirašinėjimas. Atsakovė 2019 m. lapkričio 15 d. rašte nurodė ieškovui, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo pranešta ieškovui, jog atsakovas nuo 2019 m. rugsėjo mėn. įrangos nebenaudos; kad buvo sutarta, jog ieškovo darbuotojai atvyks pasiimti įrangos. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovės darbuotojas buvo atvykęs, tačiau įrangos nepaėmė dėl to, kad nesugebėjo jos pasikrauti; atsakovė nurodė, kad iš ieškovės negavo nei žodinio, nei rašytinio pranešimo apie ieškovės sprendimą atsisakyti priimti grąžinamą įrangą ir tokio sprendimo priežastis bei tolimesnio nuomos mokesčio skaičiavimo pagrindą. Ieškovė 2019 m. gruodžio 3 d. raštu pripažino, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė buvo informuota, jog atsakovė nebenaudos įrangos, taip pat kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. ieškovės darbuotojas atvyko į objektą pasiimti įrangos. Ieškovė nurodė, kad įranga nebuvo paimta dėl to, kad pastoliai, nors buvo išardyti, tačiau nebuvo surūšiuoti ir sukrauti. 2019 m. rugpjūčio 27 d. Ieškovės darbuotojas atvyko į objektą pasiimti įrangos. Ieškovė nurodė, kad pastoliai vėl nebuvo surūšiuoti, taip pat kad buvo ir kitos įmonės pastolių. 2019 m. rugsėjo 2 d. Ieškovės darbuotojas atvyko į objektą pasiimti įrangos. Ieškovė nurodė, jog pastoliai taip ir buvo palikti nesurūšiuoti, o atsakovės darbuotojas neatsakė į telefono skambučius. Tik 2019 m. rugsėjo pabaigoje buvo prisiskambinta atsakovės vadovui ir tada sutarta, jog ieškovo darbuotojas atvyks į objektą pasiimti įrangos. Tačiau ieškovės darbuotojui atvykus 2019 m. rugsėjo pabaigoje įranga vėl nebuvo surūšiuota ir ieškovė jos nepaėmė. 2019 m. lapkričio 11 d. atsakovės atstovas paprašė atsiųsti įrangos sąrašą ir 2019 m. lapkričio 12-13 d. įrangą pats pristatė ieškovei ir tada ieškovė nusprendė pabaigti įrangos nuomą.

Atsakovė 2019 m. gruodžio 18 d. rašte nurodė ieškovei, kad įranga buvo sukomplektuota ir padėta objekte toje pačioje vietoje, kurioje ir buvo gauta iš ieškovės; 2019 m. rugpjūčio 27 d. ieškovo darbuotojas atvyko į objektą pasiimti įrangos, tačiau jos nepaėmė nurodydamas, kad reikalingas kitas automobilis su ilgesne strėlė. Ieškovės atstovas jokių pastabų atsakovui dėl įrangos kokybės ir komplektacijos ir jos buvimo vietos neturėjo; 2019 m. rugpjūčio 28 d. objekte jokios kitos įmonės pastolių nebuvo; 2019 m. rugsėjo 2 d. ieškovės darbuotojas atvyko į objektą pasiimti įrangos, tačiau jos nepaėmė nurodydamas, kad įrangą išvežti jam trukdo gyvenamojo namo gyventojų palikti automobiliai ir, kad jis atvyks pasiimti įrangos vėliau. Ieškovo atstovas jokių pastabų atsakovei dėl įrangos kokybės ir komplektacijos ir jos buvimo vietos neturėjo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.499 straipsnio 1 dalis numato nuomininko pareigą, nuomos sutarčiai pasibaigus, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Įstatymas nenumato statybinės įrangos grąžinimo nuomotojui formos, todėl nagrinėjamu atveju daikto grąžinimo nuomotojui faktas gali būti įrodinėjamas visomis įrodinėjimo priemonėmis. Iš aukščiau nurodyto šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad nuomininkas dar 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštu pranešė nuomotojui apie pasirengimą grąžinti išnuomotą daiktą, taip pat buvo susitarta dėl daikto perdavimo termino 2019 m. rugpjūčio 27 d. Ieškovė neginčija, jog jos darbuotojas buvo atvykęs į objektą pasiimti įrangos 2019 m. rugpjūčio 27 d. Taigi, atsakovė įrodė aplinkybę, jog ji 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo pasirengusi grąžinti išsinuomotą įrangą nuomotojui ir raštu pranešė apie tai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šalių sutartu laiku 2019 m. rugpjūčio 27 d. įrangą nuomotojui neperduota dėl atsakovės kaltės. Pažymėtina, jog ieškovė nereiškė pretenzijų nuomininkui dėl pastarojo sudaromų kliūčių įrangos atsiėmimui. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių šalių susirašinėjime ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ieškovei grąžintina statybinė įranga buvo nesurinkta ir sumaišyta su ieškovei nepriklausančia statybine įranga. Ieškovė tokios aplinkybės neužfiksavo. Todėl ieškovės veiksmai, neinformavus nuomininko apie kliūtis atsiimti grąžinamą įrangą toliau skaičiuojant nuomos mokestį, laikytini nesąžiningais ir negali būti ginami įstatymo.

Ieškovė neįrodė, jog tarp šalių susiklostę daikto nuomos prievoliniai teisiniai santykiai tęsėsi nuo 2019 m. liepos 17 d., o šalių susirašinėjime konstatuoti šalių faktiniai įrangos priėmimo – perdavimo veiksmai sudaro pagrindą išvadai, jog nuomos santykiai baigėsi 2019 m. rugpjūčio 27 d., kuomet po atsakovės pranešimo 2019 m. rugpjūčio 26 d. apie pasirengimą grąžinti išnuomotą daiktą ieškovės atstovas atvyko į objektą pasiimti įrangos į šalių sutartą vietą, kur atsakovė buvo palikusi grąžinamą įrangą. Iš minėto šalių susirašinėjimo matyti, kad toks įrangos grąžinimo nuomotojui būdas, kai ieškovės darbuotojas pasiims nuomininko paliktą įrangą iš statybos objekto, buvo šalių sutartas, o byloje nėra įrodymų apie atsakovės tam daromas kliūtis. Aplinkybė, jog atsakovė pati pagal ieškovės 2019 m. lapkričio 11 d. pateiktą įrangos sąrašą 2019 m. lapkričio 12 – 13 d. pristatė ieškovei įrangą, nepatvirtina nuomos teisinių santykių tęsimą iki šio termino, nes tokie atsakovės veiksmai buvo atlikti, siekiant nutraukti neteisėtus ieškovės veiksmus, toliau teikiant atsakovei apmokėti PVM sąskaitas – faktūras už įrangos nuomą. Ieškovė nėra išreiškusi pretenzijų atsakovei dėl įrangos kokybės ir komplektacijos ir jos palikimo vietos tam, kad Ieškovas galėtų įrangą pasiimti (CK 6.499 str.).

Nuomos mokestis yra mokamas už tą laikotarpį, kuomet nuomininkas naudojasi išnuomotu daiktu. Sutarties 5.1 p. numatyta, kad nuomos mokestis yra mokamas nuo daikto priėmimo naudojimui iki jo grąžinimo. Atsakovė įrodė, kad pasibaigus nuomos terminui, ji įvykdė pareigą grąžinti išsinuomotą įrangą ieškovei 2019 m. rugpjūčio 27 d. Už visą nuomos terminą atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi, todėl ieškinys atmetamas.

Galutiniu teismo sprendimu tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 7 dalis). Kadangi teismo preliminarus sprendimas panaikintas ir ieškinys atmestas, tai ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš ieškovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 264 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 7 - 8 dalimis teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cramo“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ribera“ 1179,75 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus, septyniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.