- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- I1-3119-423/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02419-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 37.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos, Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nedalyvaujant pareiškėjui A. M., atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN, pataisos namai) direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1367 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 2S-4122 „Dėl A. M. skundo išnagrinėjimo“.
Pareiškėjas skunde (b. l. 16–21) nurodė, kad Pravieniškių PN direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu jam buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų, už tai, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. apie 22.20 val. bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokojo kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas neatlikus objektyvaus tyrimo. Nors pažeidimo įrodymo pareiga tenka atsakovui, tačiau skundžiamame nutarime nėra nurodyta, su kokiais asmenimis jis kėlė neramumus, kokie konkretūs jo veiksmai lėmė neramumų kilimą, kokį inventorių niokojo, kokią žalą padarė. Nutarimas paremtas šabloninėmis frazėmis, kurias galima pritaikyti bet kuriam nuteistajam.
Pareiškėjas tvirtino, jog ginčijamame nutarime nurodytų pažeidimų nepadarė, incidento metu per ausines klausėsi muzikos ir nieko negirdėjo. Pamatęs prožektorių šviesas suprato, kad kažkas vyksta, tuomet į kamerą įsiveržė kaukėti pareigūnai, suguldė nuteistuosius ant žemės ir pradėjo mušti. Pažymėjo, jog 10 būrio patalpos yra nuolat filmuojamos, pataisos namuose vykstant neramumams pareigūnai turi fiksuoti vaizdą kameromis.
Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir patalpų stebėjimo įrašais. Kalėjimų departamentas nepagrįstai netenkino jo skundo, todėl skundžiamas Kalėjimų departamento sprendimas taip pat turi būti panaikintas kaip neteisėtas. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Pravieniškių PN atsiliepime (b. l. 36–39) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad nuobauda pareiškėjui buvo teisėtai paskirta už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Neramumai kilo visose 11 ir 12 būrių kamerose, po kelių akimirkų triukšmas pradėjo sklisti ir iš 9 ir 10 būrių kamerų. Nuteistiesiems nuraminti buvo pasitelktos fizinės prievartos priemonės. Skiriant nuobaudą, nekilo jokių objektyvių abejonių, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų.
Pažymėjo, jog prevencinės grupės pareigūnams užėjus į 10-4 kamerą, keturi nuteistieji elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu ir pašokę iš lovų stojo į kovinę padėtį, bandydami išprovokuoti pareigūnus.
Atsakovo nuomone, paskirta nuobauda buvo adekvati ir proporcinga, nėra pagrindo abejoti pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais. Prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 120-123) į skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais ir reikalavimais. Paaiškino, jog išnagrinėjęs pareiškėjo skundą pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą, tą patvirtina pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasiaiškinti raštu. Kalėjimų departamentas nurodė atlikęs išsamią visos dokumentinės medžiagos analizę, kurios metu nustatė, jog yra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo neteisėtą elgesį. Kalėjimų departamentas neturėjo pagrindo abejoti valstybės statutinių tarnautojų pasirašytais tarnybiniais pranešimais, kurie laikytini leistinais ir teisėtais įrodymais. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, naikinti pareiškėjui paskirtos nuobaudos nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamo ginčo esmė – Pravieniškių PN 2019 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 69-1367 ir Kalėjimų departamento 2019 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 2S-4122 teisėtumas ir pagrįstumas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčijamu Pravieniškių PN direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 69-1367 (b. l. 6) pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – perkėlimu į kamerų tipo patalpas 30 parų už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d. 10-ame būryje nuo 22.20 val. apie 10–15 min. sąmoningai, bendru sutarimu su kitais nuteistaisiais kėlė masinius neramumus, niokodamas kameros duris ir kitą inventorių ir taip šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, taip pat nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Pravieniškių PN direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362.
Pareiškėjui šią nuobaudą apskundus Kalėjimų departamentui išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, minėtas nutarimas dėl nuobaudos skyrimo Kalėjimų departamento 2019 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 2S-4122 buvo paliktas galioti, o pareiškėjo skundas atmestas (b. l. 7-8).
Teismas pažymi, kad BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, galiojusiose ginčo laikotarpiu, reglamentuojama, jog pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu (50 punktas).
Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą, visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi, taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį.
BVK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo. Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žr. LVAT 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013). LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013 pažymėta, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl, sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (LVAT 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).
Iš skundžiamo Pravieniškių PN direktoriaus nutarimo (b. l. 6) matyti, kad nuobauda pareiškėjui skirta už tai, jog jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10–15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių. Pareiškėjas neigia padaręs nutarime nurodytą pažeidimą, nes, jo teigimu, tuo metu per ausines klausėsi muzikos ir nieko negirdėjo. Kalėjimų departamento sprendime (b. l. 7–8) konstatuota, kad pareiškėjo kaltę įrodo Pravieniškių PN 3-iojo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų 2019 m. liepos 25 d. ir 2019 m. liepos 24 d. tarnybiniai pranešimai Nr. 46-1552a (b. l. 68) ir Nr. 46-1552b (b. l. 67), taip pat vaizdo registratoriumi užfiksuota medžiaga.
Iš minėtų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2019 m. liepos 24 d. apie 22.20 val. masinis triukšmas ir neramumų kėlimas prasidėjo 11-12 būrių kamerose, o po kelių akimirkų ir iš 9-10 būrio kamerų, kur buvo kalinamas pareiškėjas. Nagrinėjant bylą nustatyta, jog pareiškėjas bausmę atliko 10 būrio 4 patalpoje (b. l. 69, 70), tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti, kad būtent šioje kameroje buvęs pareiškėjas daužė kameros duris, šaukė necenzūrinius žodžius. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog šių aplinkybių nustatyti buvo neįmanoma, kadangi nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors skundžiamame nutarime užfiksuota, kad nuteistieji niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tačiau atsakovas jokio akto dėl sugadintų durų ar inventoriaus į bylą nepateikė. Nutarime pareiškėjo kaltė nėra individualizuota, nenurodyta, kurioje konkrečioje kameroje pareiškėjas kalėjo, kokius konkrečius veiksmus atliko būtent jis, neįvardinta, kokį turtą jis suniokojo. Skiriant nuobaudą, ginčijamame nutarime buvo apsiribojama vien abstrakčiu, bendro pobūdžio teiginiu, jog pareiškėjas bendru sutarimu kėlė masinius neramumus, niokojo duris ir inventorių (nenurodyta, kokį).
Pažymėtina, jog nors atsakovo akcentuojamame 2019 m. liepos 25 d. Prevencinės grupės pareigūnų surašytame tarnybiniame pranešime Nr. 43-1538 (b. l. 44) užfiksuota, kad 10-4 kameros nuteistieji 2019 m. liepos 25 d. 3.10 val., į kamerą įėjus Prevencinės grupės pareigūnams, ėmė elgtis agresyviai, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ginčijamu nutarimu buvo nubaustas ne už šiuos veiksmus, o už tai, kad 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10-15 minučių kėlė masinius neramumus. Svarstant pareiškėjo padarytą pažeidimą Drausmės komisijos posėdyje, taip pat nagrinėjant pareiškėjo skundą Kalėjimų departamente, buvo vadovaujamasi ne 2019 m. liepos 25 d. Prevencinės grupės pareigūnų tarnybiniu pranešimu Nr. 43-1538, o Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų 2019 m. liepos 25 d. ir 2019 m. liepos 24 d. tarnybiniais pranešimais Nr. 46-1552a ir Nr. 46-1552b (b. l. 58, 7).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja (tarnybinį pranešimą Nr. 46-1552a surašiusi pareigūnė) K. J. – G. negalėjo tiksliai nurodyti, kurioje kameroje pareiškėjas kalėjo ir kokius konkrečius neteisėtus veiksmus jis atliko. Liudytoja nurodė, kad paties pareiškėjo nematė. Paaiškino, kad priėmė sprendimą neatidaryti kamerų durų, kol atvyks daugiau pareigūnų. Teigė tik girdėjusi triukšmą, daužymą, šauksmus, sklindančius masiškai iš visų pirmojo ir antrojo aukšto kamerų. Ką įvykių metu veikė pareiškėjas, pareigūnė teigė nemačiusi. Patvirtino, kad įvykio metu kameros buvo užrakintos, todėl ji negalėjo identifikuoti, kokius veiksmus atliko konkretūs asmenys. Taip pat patvirtino, kad pareiškėjo veiksmai nėra užfiksuoti ir pateiktoje vaizdo registratorių medžiagoje.
Liudytojas L. N. (pareigūnas, surašęs tarnybinį pranešimą Nr. 46-1552b) teismo posėdžio metu nurodė, jog masiniai neramumai prasidėjo 12 būrio kamerose, triukšmas ėmė sklisti iš visų patalpų, girdėjosi šauksmai, daužymas, turto niokojimas. Paaiškino, kad pareiškėjas buvo kalinamas 10 būrio 4 kameroje, tačiau konkrečiai jo veiksmų liudytojas nematė, teigė negalintis pasakyti, ką tiksliai tuo metu veikė pareiškėjas.
Liudytojai nurodė, jog tarnybiniai pranešimai buvo surašyti kaip bendro pobūdžio pranešimai apie įvykusius masinius neramumus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijais.
Teismo vertinimu, minėti liudytojų parodymai negali būti pagrindas pripažinti, kad nuobauda pareiškėjui buvo skirta pagrįstai ir teisėtai. Abu liudytojai paaiškino, kad masinių neramumų metu pareiškėjo nematė, todėl negali įvardinti, ką jis tuo metu veikė, taip pat negalėjo paaiškinti, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko būtent pareiškėjas, teigė prastai prisimenantys įvykių smulkmenas ar konkrečių nuteistųjų veiksmus. Taigi, minėti parodymai pareiškėjo kaltės nepatvirtina.
Byloje pateikti pataisos namų koridoriuose įrengtų vaizdo kamerų įrašai bei pareigūnų nešiojamųjų vaizdo registratorių įrašai taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo rėžimo pažeidimą. Įrašuose matomi koridoriaus vaizdai, fiksuojami pareigūnai, atliekamų kratų vaizdai, taip pat nufilmuotas nuteistųjų išvedimas iš kamerų atvykus specialiosioms pajėgoms, tačiau nėra pavaizduotas kamerų vidus būtent masinių neramumų metu, nesimato jose buvusių nuteistųjų, juolab - paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Nors įrašuose girdėti triukšmas, daužymo garsai, tačiau neįmanoma identifikuoti konkrečių kamerų, iš kurių sklido garsai, bei konkrečių šiuos neramumus kėlusių asmenų, kadangi jie nėra nufilmuoti.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus bylos įrodymus, darytina išvada, jog skundžiamame 2019 m. liepos 25 d. Pravieniškių PN direktoriaus nutarime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nevykdydamas skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų. Nurodytos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas tik formalus, nuobauda skirta neatlikus objektyvaus visų reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo ir teisinio vertinimo, nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).
Teismas pabrėžia, kad įstatymo viršenybės principas ir jo suponuojamas reikalavimas viešojo administravimo institucijai veikti tik jai suteiktų įgalinimų ribose išskirtinę reikšmę įgyja tada, kai viešojo administravimo institucija atlieka tyrimą ir priima sprendimą, kad asmuo pažeidė jam taikomus teisės aktų reikalavimus. Viešojo administravimo institucijos sprendimas, pripažįstantis, kad asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, paprastai asmeniui sukelia ne tik tiesiogines neigiamas teisines pasekmes (teisių suvaržymą ar atėmimą, pareigų atsiradimą ar pasikeitimą), bet ir kitas neigiamas pasekmes (geros reputacijos praradimą ar pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus). Todėl tirti įtariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir priimti sprendimą, konstatuojantį, kad jie buvo pažeisti, viešojo administravimo institucija gali tik dėl kaltinimo apimties, tada, kai pažeidimas yra įrodytas aiškiai ir nedviprasmiškai, o visos abejonės tokiais atvejais turi būti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai. Priešingu atveju būtų nepaisoma pagrindinių šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės principų.
Pagal šioje byloje skundžiamame nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes, neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad jis padarė nutarime nurodytą nusižengimą, nėra. Kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu. Teismas sprendžia, kad tiek Pravieniškių PN nutarime dėl nuobaudos skyrimo, tiek Kalėjimų departamento sprendime nėra nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės (motyvai), kuriomis remiantis pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuobaudos skyrimas pareiškėjui negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas tenkinamas, skundžiami aktai naikintini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1367 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 2S-4122 „Dėl A. M. skundo išnagrinėjimo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.