- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-1356-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01197-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Natalja Cikoto (pirm.), Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- UAB „Leimesta“
- Ieškovas
- UAB „Džerma“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nataljos Cikoto,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Leimesta“ apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d.
sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-45-297/2012 pagal ieškovo UAB „Džerma“ ieškinį atsakovui UAB „Leimesta“ dėl delspinigių priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Džerma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo UAB „Leimesta“ 31 387,44 Lt delspinigius, paskaičiuotus pagal 2006-02-08 Sutarties Nr. 002 4.1 p., 4.2 p., taip pat bylinėjimosi išlaidas - 942,00 Lt žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktus dokumentus (b. l. 1-3).
Nurodė, kad 2006-02-08 ieškovas ir atsakovas sudarė neterminuotą Sutartį Nr. 002 (toliau-Sutartis) dėl santechninių lauko komunikacijų prekių pirkimo-pardavimo. Sutarties pagrindu ieškovas pateikė atsakovui prekes pagal PVM sąskaitas faktūras DŽ-A Nr. 0001512, DŽ-A Nr. 0001517, DŽ-A Nr. 0001519, DŽ-A Nr. 0001524, DŽ-A Nr. 0001527, DŽ-A Nr. 0001540, DŽ-A Nr. 0001553, DŽ-A Nr. 0001563, DŽ-A Nr. 0001574, DŽ-A Nr. 0001576, DŽ-A Nr. 0001580, DŽ-A Nr. 0001582, DŽ-A Nr. 0001583, DŽ-A Nr. 0001584, DŽ-A Nr. 0001589, DŽ-A Nr. 0007054, DŽ-A Nr. 0001671, kurių atsakovas nustatytais terminais neapmokėjo. Pagrindinę prievolę atsakovas įvykdė tik 2011-09-01 ir 2011-09-02, apmokėdamas atitinkamai 14753,14 Lt ir 24373,68 Lt skolą už pateiktas prekes, tuo pažeisdamas Sutarties 4.1 p., 4.2 p. numatytus įsipareigojimus mokėti delspinigius 0,2 procentų dydžio nuo neapmokėtų prekių sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovui už netinkamą prievolių pagal Sutartį vykdymą bei vėlavimą apmokėti už pateiktas prekes pagal PVM sąskaitas faktūras yra paskaičiuoti delspinigiai nuo 2011-01-01 iki 2011-08-31, kurie sudaro iš viso 31387,44 Lt. Pažymėjo, jog CK 1.127 str. sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas delspinigiams išieškoti šiuo atveju nėra pažeistas, kadangi atsakovui dalimis mokant skolą už pateiktas prekes, ieškinio senaties termino taikymas nutrūkdavo, todėl ieškovo teigimu atsakovo vykdyta pagrindinė prievolė buvo tęstinė ir galutinai pasibaigė tik 2011-09-02, pilnai apmokėjus skolą už prekes.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, nurodė, kad Sutarties 2.3 p. nustatyta, kad prekės pirkėjui (atsakovui) pateikiamos tarpusavyje suderintomis kainomis. Pagal šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką visi susitarimai dėl prekių kainos buvo atliekami raštu ir šalių pasirašomi. Prekių kainos tarp šalių buvo suderintos 2010-02-10 rašytiniu tarpusavio susitarimu. Ieškovas, pažeisdamas Sutarties 2.3 p. reikalavimus, už atsakovui parduotas prekes sąskaitose-faktūrose, pagal kurias prašo priteisti delspinigius, savavališkai ir vienašališkai nurodė didesnes prekių kainas, nei buvo suderinta šalių 2010-02-10 rašytiniu susitarimu, atsakovas su tokiomis padidintomis prekių kainomis nesutiko ir apie tai informavo ieškovą ryšio priemonėmis, bet ieškovo atstovai aiškino padidinę kainas dėl pasikeitusių ekonominių sąlygų ir medžiagų kainų. Ieškovo padarytas Sutarties 2.3 p. pažeidimas lėmė, kad atsakovas laiku neapmokėjo jam pateiktų sąskaitų-faktūrų. Atsakovas CK 1.125 str. 5 d. 1 p. pagrindu prašo teismo taikyti ieškinio senaties terminą ir delspinigius skaičiuoti tik už šešis mėnesius iki pagrindinės prievolės įvykdymo pagal atitinkamas sąskaitas-faktūras, nurodė, kad nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovo vykdyta pagrindinė prievolė buvo tęstinė ir galutinai pasibaigė tik 2011-09-02. Pagal Sutarties 2.4 p. su ieškovu buvo sutarta, jog atsiskaitoma atitinkamai pagal kiekvieną pateiktą konkrečią sąskaitą-faktūrą joje nurodytu mokėjimo terminu. Tuo pagrindu delspinigiai skaičiuotini pagal kiekvieną ieškovo pateiktą sąskaitą-faktūrą atskirai pagal pradelstų apmokėti dienų skaičių (nuo sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumokėjimo datos iki jos apmokėjimo). Ieškovas neteisingai nurodo pradelstų dienų skaičių pagal 2010-11-30 sąskaitą-faktūrą DŽ-A Nr. 0001512, nes pagal šią saskaitą-faktūrą atsakovas turėjo sumokėti ieškovui iki 2011-01-29, o sumokėjo 2011-07-07, todėl delspinigiai skaičiuotini ne už ieškovo nurodytas 244 dienas, bet už 159 dienas. Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti delspinigius pagal PVM sąskaitas-faktūras DŽ-A Nr. 0001517 ir DŽ-A Nr. 001611. Sąskaitoje-faktūroje DŽ-A Nr. 0001517 apmokėjimo terminas nurodytas 2012-04-20, taigi, pagal šią sąskaitą-faktūrą nėra pagrindo reikalauti delspinigių, o pagal sąskaitą-faktūrą DŽ-A Nr. 0001611 atsakovas pinigų nesumokėjo todėl, kad tokiu numeriu sąskaita-faktūra atsakovui apmokėjimui nebuvo pateikta. Ieškovo prašomi priteisti pagal Sutarties 4.1 p. 0,2 procento dydžio delspinigiai yra neprotingi ir aiškiai per dideli, neatitinka aukštesnių teismų formuojamos praktikos. Prašoma priteisti delspinigių suma 31387,44 Lt yra artima buvusios pagrindinės skolos dydžiui. Be to, faktinis skolos egzistavimo laikotarpis užsitęsė dėl paties ieškovo veiksmų (Sutarties nuostatų pažeidimo), jam savavališkai ir vienašališkai nustačius didesnes tiekiamų prekių kainas. Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 0,02 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kadangi būtent toks delspinigių dydis reikštų protingas netesybas, kurios atitinka įstatymo reikalavimus (CK 6.210 str. ir 6.621 str.) ir formuojamą teismų praktiką ir būtų teisingai bei pagrįstai atkurta sutarties šalių interesų pusiausvyra (b.l. 15-18).
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui 16 060, 88 Lt delspinigių ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti – sutartimi nustatytą 0,2 proc. delspinigių dydį sumažinti iki 0, 02 proc. ir priteistų 16 060,88 Lt delspinigių dydį sumažinti iki 1 606, 09 Lt.
Nurodė, kad teismas priėmė sprendimą dėl baudinio pobūdžio netesybų priteisimo iš atsakovo, nes 0, 2 proc. delspinigių per dieną sudaro 73 proc. per metus, faktiškai sudaro beveik pusę visos buvusio įsiskolinimo sumos, tai pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, prieštarauja gerai moralei ir viešėjai tvarkai, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, todėl reiškia lupikavimo įteisinimu. Teismų praktikoje yra akivaizdi tendencija pripažinti, kad minimalius kreditoriaus nuostolius atitinka 0, 02 proc. delspinigiai, nes kasacinės instancijos teismas ne karta konstatavo, kad protingumo kriterijui neatitinka ne tik 0, 2 proc. dydžio delspinigių norma, bet ir 0, 1 proc. dydžio delspinigiai.
Pagrindinė prievolė atsakovo buvo įvykdyta dar iki bylos iškėlimo dienos, ši aplinkybė sudarė įstatyminį pagrindą mažinti priteistinų delspinigių dydį, be to teismas turėjo vertinti įvykdytos prievolės sumos ir bei netesybų sumos santykis. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo mažinti netesybų dydį, nes CK 6. 37 str. 2d. ir 6. 258 str. 3 d. numato, kad jei netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti. Pagrindinė prievolė buvo įvykdyta iki bylos iškėlimo dienos, ši aplinkybė sudaro įstatyminį pagrindą mažinti priteistinų delspinigių dydį. Pirmosios instancijos teismas neteisingai akcentavo, kad aplinkybė, jog pagrindinė prievolė yra įvykdyta, neturi reikšmės sprendžiant netesybų mažinimo klausimą, taip pat nevertino aplinkybės, kad ieškovas dėl atsakovo vėlavimo atsiskaityti nepatyrė jokių realių nuostolių. Iš formuojamos teismų praktikos matyti, kad viena pagrindinių netesybų mažinimo priežasčių esminė jų dydžio neatitikties realiems nuostoliams. Kilus ginčui dėl netesybų dydžio, reikia juos atskleisti ir pagrįsti. Priimant sprendimą, iš esmės nebuvo įvertinti šalis sieję teisiniai santykiai, neįvertinta aplinkybė, kad sutartimi netesybas numatytos tik atsakovui, tai lėmė ieškovo pranašumą, kas taip pat yra pagrindas mažinti netesybas, nes jomis įtvirtinta šalių nelygybė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis –neperžengiant CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose, t.y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo reikalavimą dėl netesybų sumažinimo.
Byloje neginčitinai nustatyta, kad šalys 2006-02-08 sudarė neterminuotą sutartį dėl santechninių lauko komunikacijų prekių pirkimo-pardavimo, pagal kurią ieškovas (pardavėjas) įsipareigojo pateikti, o atsakovas (pirkėjas) įsipareigojo priimti ir nustatyta tvarka, terminais ir sutarta kaina sumokėti už prekes (b.l. 6-7). Ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties pagrindu susiklostė nuolatinio pobūdžio prekių pirkimo-pardavimo santykiai, mokėjimams už prekes pagal kiekvieną sąskaitą-faktūrą šalių susitarimu buvo nustatytas terminas.
Ieškovas laikotarpyje nuo 2010-11-30 iki 2011-06-10 pagal PVM sąskaitas-faktūras pateikė atsakovui prekių bendrai už 96 4370,02 Lt (b. l. 21-38). Atsakovas prekes priėmė, pretenzijų dėl jų kokybės, kainos nereiškė, PVM sąskaitas-faktūras pasirašė, tačiau jose nurodytais terminais už prekes pilnai neatsiskaitė, vykdė dalinius mokėjimus (b. l. 9-10). Ieškovas 2011-08-23 raštu informavo atsakovą apie nesumokėtą 39126,82 Lt dydžio skolą ir pateikė atsakovui delspinigių sąskaitą dėl 31387,44 Lt, apskaičiuotų už neapmokėtą skolos likutį laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2011-08-31, apmokėjimo (b.l. 8, 11). Atsakovas 2011-09-01 ir 2011-09-02 pervedė ieškovui atitinkamai 14753,14 Lt ir 24373,68 Lt (b. l. 38, 39) ir įvykdė pagrindinę prievolę, t.y. atsiskaitė už pateiktas prekes pagal PVM sąskaitas-faktūras, tačiau delspinigių nesumokėjo, jų neginčijo, pretenzijų dėl jų apskaičiavimo nereiškė.
Sutarties 2.4 punkte nustatyta, kad atsakovas (pirkėjas) apmoka ieškovui (pardavėjui) už pateiktas prekes mokėjimo terminais, suderintais šalių susitarimu, kurie nurodomi PVM sąskaitose-faktūrose. Atsakovas neginčijo ir pripažino, kad sutartis buvo pažeista, t.y. praleisti PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti atsiskaitymo už pateiktas prekes terminai šalių sutartinių teisinių santykių laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-08-31. Sutarties 4.1 punktu ieškovas su atsakovu susitarė, jog atsakovui (pirkėjui) neatsiskaičius su ieškovu (pardavėju) sutartyje numatytais terminais, atsakovas moka ieškovui delspinigius 0,2 procentų dydžio nuo neapmokėtos prekių sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl delspinigių sumažinimo, teisingai nurodė, kad ši sutarties sąlyga nustatyta šalių suderinta valia. Abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys, verslo subjektai, užsiimantys komercine veikla, siekiantys pelno, prisiimantys visą neigiamų savo veiklos padarinių riziką, joms taikytini aukštesni rūpestingumo ir atidumo kriterijai. Tiek ieškovas, tiek atsakovas sutarties sudarymo metu buvo lygiavertėje padėtyje, galėjo ir turėjo galimybę derinti sutarties sąlygas, numatyti nuostolių galimybę ir galimą atsakomybę už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Duomenų apie tai, jog atsakovas nuo sutarties pasirašymo momento iki ieškinio pareiškimo būtų kėlęs klausimą dėl sutarto delspinigių procentinio dydžio neatitikimo protingumo kriterijui, byloje nėra. Tai rodo, jog atsakovą tenkino sutarties sąlygos, joje įtvirtintų šalių teisių ir įsipareigojimų pusiausvyra. Nors atsakovas pripažino pažeidęs sutartį, tinkamai ir laiku neatsiskaitydamas už pateiktas prekes, be to, iki ieškinio pareiškimo atsakovas pilnai įvykdė pagrindinę prievolę, tačiau šios aplinkybės negali būti lemiančios, sprendžiant klausimą dėl sutartinių delspinigių mažinimo. Pažymėtina, jog atsakovas pagrindinę prievolę įvykdė tik po to, kai ieškovas kreipėsi į jį dėl skolos ir delspinigių priteisimo, sumokėdamas 2011-09-01 ir 2011-09-02 atitinkamai 14753,14 Lt ir 24373,68 Lt, tačiau jokių pretenzijų dėl ieškovo paskaičiuotų delspinigių nereiškė. Byloje esantys atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos banke „Snoras“ išrašai už 2011-07-07, 2011-09-01 ir 2011-09-02 laikotarpius (b.l. 38, 39, 40) patvirtina, jog atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje buvo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu. Pažymėtina, jog atsakovas jokių objektyvių priežasčių, dėl ko neatsiskaitė su ieškovu PVM sąskaitose-faktūrose numatytais terminais, nenurodė, nepateikė tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų, be to, byloje nėra nustatyta duomenų apie tai, jog atsakovas būtų kreipęsis dėl mokėjimų už pateiktas prekes atidėjimo. Ekonominis sunkmetis lietė visus ūkio subjektus, ne tik atsakovą, bet ir ieškovą. Teismas sprendžia, kad atsakovas nedėjo maksimalių pastangų Sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti ir taip sudarė prielaidas sutartinei atsakomybei atsirasti.
Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad nenustatyta CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. įtvirtintų pagrindų, leidžiančių daryti išvadą, jog netesybos šiuo atveju yra aiškiai per didelės ir neatitinka protingumo kriterijaus, todėl atsakovo prašymu jas sumažinus, būtų paneigta sutartinių netesybų reikšmė ir pažeistas sutarties laisvės principas, paneigta šalių valia (CK 1.2 str. 1 d., 6.71 str., 6.156 str. 1 d.), todėl laikytina, jog pagal utarties 4.1 punktą 0,2 procentų per dieną delspinigių norma santykiuose tarp šalių kaip privačių verslo subjektų nėra aiškiai per didelė, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, neprieštarauja gerai moralei ir sąžiningai verslo praktikai.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo minėta išvada, nes šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, kad priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, kitu - aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Dėl to, mažinant netesybų dydį, būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Teismas teisingai įvertino, kad ginčo netesybos atsirado iš šalių sutartinių santykių, taip pat šių santykių pobūdžio (abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas).
Apeliantas reikalauja sutartimi nustatytą delspinigių 0,2 proc. dydį sumažinti iki 0, 02 proc. t.y. priteistus 16 060,88 Lt delspinigių dydį sumažinti iki 1 606, 09 Lt. Pagal teismų suformuotą praktiką - teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73, 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, kt.) ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Šioje byloje neginčitinai nustatyta, kad šalių sutartimi nustatyti delspinigiai priteisti iš atsakovo už sutarties įvykdymo termino praleidimą, jų dydis 0,2 proc. atitinka buvusiai sutarties vykdymo laikotarpiu verslo praktikai, todėl pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis nėra pagrindo. Dėl to visiškai yra nepagrįsti apelianto argumentai, kad ginčo delspinigiai pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, prieštarauja gerai moralei ir viešąjai tvarkai, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Byloje nustatyta, kad tarp šalių pirkimo pardavimo santykiai tęsiasi ilgą laiką, nuo 2006 m., ieškovas sutarties sąlygų nepažeidė, todėl turi teisę reikalauti minimalių nuostolių už pavėluotą atsiskaitymą, tuo daugiau, kad atsakovas pradelsė mokėjimus nuo 50 iki 133 dienų, o kad atsiskaityti laiku negalėjo dėl objektyvių priežasčių, įrodymų nepateikė. Atvirksčiai, byloje iš atsakovo vadovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovo įmonė yra stambi, vykdo valstybės projektus ES lėšomis, bendrovės turtas yra apie 5 mln., įmonė disponuoja stambiomis pinigų sumomis, įmonėje dirba 70 darbuotojų, kai tuomet ieškovo įmonė yra žymiai mažesnė. Dėl to priteistų delspinigių sumažinimu būtų pažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyra.
Apelianto nurodyta aplinkybė, kad sutartimi netesybas numatytos tik atsakovui, negali būti pagrindu mažinti netesybas, nes tokią šalių nelygybę įtvirtinta šalių sutartimi, atsakovas turi teisę siūlyti ieškovui sutartį pakeisti. Be to, pirmosios instancijos teisme atsakovas šio klausimo nekėlė.
Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi apeliacinį skundą daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip pagrįstas ir teisėtas (Civilinio proceso kodekso 263 str.).
Civilinio proceso kodekso 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo advokatui 600 Lt (b.l. 138). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, parengto procesinio dokumento apimtį, i tai, kad prašomos priteisti išlaidos atitinka 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punktui, šis ieškovo prašymas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
teisėjų kolegija nutarė:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Džerma“ iš atsakovo UAB „Leimesta“ 600 Lt atstovavimo išlaidų.