- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-10
- Bylos Nr.
- 2S-216-544/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08524-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- UAB „Dantų technika“
- Ieškovas
- D. V.
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.2.22pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-216-544/ 2010
NUTARTIS
2010 m. kovo 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Dantų technika“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-624-452/2010 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei UAB „Dantų technika“ dėl pažeistų teisių pripažinimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė D. V. ieškiniu prašė pripažinti, kad ji nuo 2006-11-28 iki šiol yra atsakovės UAB „Dantų technika“ visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta valdybos narė. Nurodė, kad atsakovė elgiasi neteisėtai ir pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, nes po to, kai 2009-10-28 informavo, kad ji nebelaiko savęs bendrovės akcininke, nes pardavė paskutinę akciją kitam akcininkui, atsakovė jos nebepripažįsta bendrovės valdybos nare. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti šaukti atsakovės UAB „Dantų technika“ valdybos posėdžius ir priimti nutarimus, kol nebus išnagrinėtas ieškovės reikalavimas. Nurodė, kad atsakovės administracijos vadovas yra ir valdybos narys, todėl kartu su trečia atsakovo valdybos nare R. K., kol vyks šis teisminis ginčas, gali priimti savanaudiškus bendrovės interesus pažeidžiančius nutarimus, apie kuriuos ieškovė net nebus informuota ir negalės jų apskųsti teismine tvarka, kas atitinkamai gali iššaukti ieškinio dalyko didinimą ar papildomus teisminius ginčus (b. l. 1-3).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-01-08 nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir nutarė uždrausti šaukti atsakovės UAB „Dantų technika“ valdybos posėdžius ir priimti nutarimus iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės. Teismas, pakartojęs ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinį, nurodė, jog manytina, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas ar vykdymas gali tapti negalimas (CPK 145 str., b. l. 25).
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Dantų technika“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-08 nutartį. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad skundžiamoji nutartis neteisėta, nepagrįsta, formali, priimta tinkamai neįvertinus ieškovės pateiktų įrodymų. Ieškovės reikalavimas atsakovei grindžiamas tik ieškovės klaidingu manymu, kad pardavus bendrovės akcijas ji išsaugo akcininkės teises ir teises į bendrovės valdymą. Teisę būti valdybos nare ji turėjo tol, kol buvo bendrovės akcininke. 2009-10-28 prašyme ieškovė aiškiai nurodė, kad nebelaiko savęs bendrovės akcininke. Ieškovė kenkė ir kenkia bendrovei, nes vis ieškovo galimybių parduoti akcininkas ir prieštaringai vertinamam verslininkui suteikti galimybę įsigyti konktrolinį bendrovės akcijų paketą. Bylinėjimosi trukmė ilga, valdybos nušalinimas nuo tiesioginių pareigų metams ar ilgesniam laiko tarpui nepateisinamas nei protingumo, nei sąžiningumo, nei teisingumo principais. Nurodo, kad ieškovė piktnaudžiauja teise ir savo veiksmais sunkmečiu tik apsunkina bendrovės veiklą (b. l. 28).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodo, kad skundžiamojo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti palikta nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmestas (b. l. 34).
Atskirasis skundas tenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-08 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės: ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 str. 2 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo pagrindus, tvarką ir sąlygas, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas apie akcininkų ir valdybos narių tarpusavio santykį, teises ir pareigas, netinkamai nustatė ir neįvertino visų šiam klausimui išspręsti svarbių aplinkybių, dėl ko nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai. Šiuos pažeidimus gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 327 str., 329 str. 1 d.).
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t.y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, nors skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas ar vykdymas gali tapti negalimas, tačiau šio formalaus teiginio nemotyvavo, neargumentavo ir įrodymais nepagrindė. Iš skundžiamos nutarties taip ir neaišku, iš kokio nustatyto faktinio ar teisinio pagrindo teismas sprendžia, kad, neuždraudus šaukti atsakovės valdybos posėdžių ir valdybai priimti nutarimų, būsimo, galimo palankaus ir ieškovei teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažinta, kad ieškovė nuo 2006-11-28 yra atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta valdybos narė, įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Byloje nėra jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad atsakovė, jos akcininkai ar valdybos nariai gali imtis nesąžiningų veiksmų, dėl ko vėliau galimai priėmus ieškovei palankų sprendimą, gali pasunkėti jo įgyvendinimas. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra įrodyta, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Apeliantas pagrįstai teigia, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nesilaikant pagrindinių civilinio proceso principų ir nepagrįstai apsunkina įmonės ūkinę-komercinę veiklą. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje konkrečioje byloje net ne akcininko prašymu uždraudimas atsakovės valdybai dirbti ir priimti jos kompetencijai priskirtus sprendimus yra neproporcingas siekiamiems tikslams ir neužtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyros. Teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, turi vadovautis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas turi užtikrinti, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebūtų sutrikdyta įprasta gamybinė ūkinė asmens veikla. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ir parenkamos taip, kad nei vienai šaliai nesukeltų pranašumo ar nesuvaržytų vienos šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės minėtų principų esminių nuostatų neatitinka, nes neleidus dirbti vienam iš pagrindinių bendrovės valdymo organų gali būti nepagrįstai ir nepateisinamai ilgai sutrikdyta įmonės ūkinė, komercinė, organizacinė veikla, dėl ko atsakovė gali patirti neproporcingų nuostolių.
Skundžiamojoje nutartyje neteisingai išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminas, nes nurodyta, kad aptartus veiksmus uždraudžiama atlikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (b. l. 25). Tai reiškia, kad, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų paliktos galioti, tai jų galiojimas baigtųsi pirmosios instancijos teismo posėdyje dar neišnagrinėjus bylos ir nepriėmus procesinio sprendimo prieš baigiamąsias kalbas (CPK 249-253 str.).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti.
Ieškovės D. V. prašymą išspręsti iš esmės ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei uždrausti šaukti atsakovės UAB „Dantų technika“ valdybos posėdžius ir priimti nutarimus atmesti.