Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1285-653/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-21
Bylos Nr.
2A-1285-653/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-01216-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
ADB „Ergo Lietuva“
Atsakovas
V. P.
Trečiasis asmuo
E. S.
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1285-653/2013Proceso Nr.2-03-3-01216-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2, 73.2.5.5, 121.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės, Algirdo Auruškevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl 2012-07-09 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui V. P., trečiasis asmuo – E. S..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 20 102 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-01-22 ieškovas su UAB „Žaibo ratas Vilnius“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis galiojo nuo 2009-01-24 iki 2010-01-23. Vilniaus mieste 2009-04-30 įvyko eismo įvykis, kurio metu E. S. vairuojamas automobilis Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) partrenkė per važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį V. P.. Dėl eismo įvykio kilimo kaltu pripažintas atsakovas V. P.. Kadangi automobilis Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini), įvykio dieną buvo apdraustas ieškovo Transporto priemonių kasko draudimu, transporto priemonės draudėjas teikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus buvo nustatyta, jog transporto priemonės remontas yra netikslingas, todėl buvo apskaičiuota automobilio likutinė vertė. Ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, draudėjui išmokėjo 20 102 Lt draudimo išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2009-04-30 Vilniaus mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu E. S. vairuojamas automobilis Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini), partrenkė jį einantį per važiuojamąją dalį. Dėl eismo įvykio atsakovas nepagrįstai buvo pripažintas kaltu. Su ieškiniu nesutinka, nes nebuvo tirta vairuotojo E. S. kaltė, žalos vertinimo akte įrašyta nepagrįstai daug remonto darbų ir sugadinimų, kurie nebuvo susiję su 2009-04-30 autoįvykio metu padarytais automobilio apgadinimais. Nurodė, kad UAB „Žaibo ratas“ sudarytame žalos vertinimo akte yra nurodyta labai daug automobilio remonto darbų. Automobilio remonto suma 31941,59 Lt rodo didžiulį automobilio sugadinimą, kas duoda pagrindą manyti, kad ir pats vairuotojas nevažiavo saugiu greičiu, ko pasėkoje nuostoliai, kurie galėjo būti mažesni, išaugo. Atsakovas mano, kad, automobilio vairuotojas viršijo leistiną greitį, nes automobiliui padaryta žala liudija buvus labai stiprų smūgį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2012-07-09 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo UADB „Ergo Lietuva atsakovo V. P. naudai 658 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybės naudai 54,85 Lt pašto išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2009-01-22 tarp ieškovo ir UAB „Žaibo ratas Vilnius“ buvo sudaryta draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas lengvasis automobilis Opel Astra v/n (duomenys neskelbtini) 2009-04-30 apie 17:22 val. Švitrigailos g., ties 40 A pastatu, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu E. S. vairuojamas automobilis Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) partrenkė į kelio važiuojamąją dalį nenustatytoje vietoje išbėgusį pėsčiąjį V. P. . UAB „Žaibo ratas Vilnius“ 2009-08-20 buvo išmokėta draudimo išmoka 20 102 Lt, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovo. Teismas nustatė, kad automobilį, kuris buvo sugadintas eismo įvykio metu, vairavo trečiasis asmuo E. S.. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatas šiam asmeniui atsakomybė kyla be kaltės.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-07-15 nutarimu ikiteisminis tyrimas, pradėtas trečiojo asmens atžvilgiu, buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Ieškovas, remdamasis byloje esančia Vilniaus apskrities VPK 2009-07-28 pažyma Nr. 4125/3903, reikalavimą pareiškė atsakovui, t.y. pėsčiajam, kuris eismo įvykio metu taip pat nukentėjo, nes buvo partrenktas ir sužalotas trečiojo asmens vairuojamos transporto priemonės. Vadovaudamasis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi teismas konstatavo, kad ieškovas privalo įrodyti, kad žala atsirado dėl atsakovo kaltės.

Teismo vertinimu vien tik faktinė aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nesudaro teisinio pagrindo pareikšti reikalavimą atsakovui, nes nutarimas priimtas ikiteisminio tyrimo metu neturi prejudicinės galios civilinei bylai.

Iš ikiteisminio tyrimo byloje esančių įrodymų - 2009-04-30 pranešimo, tarnybinio pranešimo, protokolo ir įvykio plano, kuriame nėra pažymėta susidūrimo vieta, - teismas padarė išvadą, kad tiksli eismo įvykio vieta (susidūrimo vieta), atliekant pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, nebuvo nustatyta. Taip pat nebuvo nustatytas įvykyje dalyvavusios transporto priemonės greitis, matomumas iš vairuotojo vietos. Nebuvo nustatyta transporto priemonės judėjimo kryptis, stabdymo kelias, įvykio vietoje nebuvo apklausti dalyvavę asmenys. Eismo įvykio plane yra pažymėta nereguliuojama pėsčiųjų perėja ir atstumas nuo jos iki tos vietos, kur po eismo įvykio sustojo automobilis. Iš plano nėra galimybės nustatyti, kokiu atstumu nuo sankryžos, kurią mini liudytojai, įvyko eismo įvykis. Iš 2009-04-30 pažymos apie eismo įvykį matyti, kad automobilio judėjimo greitis iki susidūrimo buvo nustatytas tik iš vairuotojo parodymų, atsakovas buvo be sąmonės, išvežtas į reanimaciją. Užfiksuota, kad įvykį matė du liudytojai Z. T. ir R. T.. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti jokie papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai tam, kad būtų patikslinti įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys: nustatyti objektyvų transporto priemonės judėjimo greitį, matomumą, susidūrimo vietą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas žmogaus kūno tyrimas, kurio metu buvo nustatyti sužalojimai padaryti atsakovui ir tai, kad jis eismo įvykio metu buvo vidutinio girtumo (2,33 prom.). Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu (sprendžiant iš įvykio ataskaitoje nurodyto apie įvykį pranešusio asmens kodo T1 b.l.71) nebuvo siekta apklausti liudytoju asmenį, kuris pranešė apie eismo įvykį. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą trečiojo asmens atžvilgiu priimtas tik remiantis trečiojo asmens parodymais, atsakovo ir dviejų liudytojų, kurių vienas neužfiksuotas protokole, parodymais. Todėl teismas padarė išvadą, kad iš ikiteisminio tyrimo byloje esančios medžiagos negalima daryti išvados, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra kaltas atsakovas. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo objektyviai nustatytos tik aplinkybės susijusios su atsakovo sužalojimais ir aplinkybė, jog atsakovas - pėstysis eismo įvykio metu buvo neblaivus. Tačiau atsakovo neblaivus stovis nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį kaltu dėl eismo įvykio kilimo, juo labiau, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-07-15 nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00905-09, nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymių, atsakovui nebuvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla.

Teismas konstatavo, kad nesant kitų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo atžvilgiu buvo iškelta administracinės teisės pažeidimo byla, VPK Kelių policijos valdybos 2009-07-28 pažymoje dėl eismo įvykio administracinėje byloje Nr. 10/0109000166450 esantis įrašas „eismo įvykio kaltininkas yra pėsčiasis V. P.“ laikytinas neatitinkančiu tikrovės.

Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog važiavo 40 km/h greičiu. Ikiteisminio tyrimo metu tikslus eismo įvykyje dalyvavusio automobilio greitis nebuvo nustatinėjamas. Byloje atliktos ekspertizės 2011-12-28 akto Nr.11-1833(11) išvadoje nustatyta, kad tikėtinas transporto priemonės greitis pėsčiojo partrenkimo metu buvo 50-60 km/h. Tačiau ekspertizės 2011-12-28 akte Nr. 11-3167(11) išvados padarytos laikant, kad automobilio važiavimo greitis pėsčiojo partrenkimo metu buvo 50 km/h. Kiti galimi transporto priemonės greičiai susidūrimo metu (vairuotojo nurodytas, atliekant ekspertizę nustatytas kitas greitis) nėra įvertinti, todėl teismas darė išvada, jog teismo pavedimu atlikta ekspertizė Nr. 11-3167 (11) nėra išsami, joje padarytos išvados nėra objektyvios, išvados pagrįstos prielaidomis, todėl nėra pakankamos, kad jomis remiantis būtų galima įvertinti eismo įvykio mechanizmą, automobilio greitį susidūrimo metu ir priežastinį ryšį. Dėl šios priežasties teismas ekspertizės išvada nesirėmė.

Teismas įvertinęs visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, laikė neįrodyta aplinkybę, kad už žalą padarytą automobiliui Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini), yra atsakingas atsakovas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas – ieškovas UADB „Ergo Lietuva“ - apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti visiškai.

Nurodė, kad atsakovo kaltę grindė Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2009-07-15 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą vairuotojo E. S. veiksmuose nesant nusikaltimo požymių bei 2009-10-20 šios prokuratūros nutarimu, kuriuos buvo atmestas V. P. skundas dėl ankščiau minėto nutarimo bei konstatuota, kad atsakovas grubiai pažeidė KET 49 ir 51 p. reikalavimus, kad vairuotojas dėl šių pažeidimų neturėjo techninės galimybės pamatyti pėsčiojo, laiku sustabdyti transporto priemonės ir išvengti partrenkimo, kad vairuotojas nepažeidė KET taisyklių reikalavimų.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, Eismo įvykio apžiūros protokole yra išsamiai užfiksuoti visi galimi eismo įvykio vietos daviniai: pirmi atsakovo daiktai užfiksuoti 68 m. atstumu už pėsčiųjų perėjos, o tai reiškia, kad pėsčiasis buvo partrenktas ne jos ribose. Schemose užfiksuota, kad po eismo įvykio automobilis stovi pirmojoje eismo juostoje, atstumas iki priekinio dešinio rato 1,6 m., atstumas iki galinio dešinio rato 1,8 m. Schemoje aiškiai užfiksuota ne tik automobilio judėjimo kryptis, bet ir judėjimo trajektorija. Eismo įvykio vietoje iš karto užfiksuoti du įvykį matę liudytojai, vėliau susisiekta su trečiuoju liudytoju, kuris apie eismo įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Apeliantas vadovaujasi liudytojų Z. T., A. B., E. S. parodymais (b.l. 88-90,95). Apelianto nuomone Vilniaus m. apylinkės prokuratūros nutarimai, kurių atsakovas neskundė, yra oficialūs rašytiniai įrodymai, todėl teismas privalėjo jais vadovautis.

Apeliantas nusutinka su teismo išvada, kad ekspertizė yra neišsami. Teisme apklausta ekspertė L. L. paaiškino, kad atliekant ekspertizę buvo vadovautasi tik objektyviais duomenimis: schemoje užfiksuota transporto priemonės padėtimi ir eismo vietos pėdsakais. Ekspertė nurodė, kad buvo stengiamasi apsiriboti nuo subjektyvių bylos duomenų apie liudytojų nurodytus atstumus ir važiavimo greitį. Dėl to apeliantas teigia, kad nepagrįsti teismo argumentai, kad skiriasi ikiteisminio metu vairuotojo nurodytas apytikslis 40 km/h greitis ir ekspertiniu būdu nustatyta apytikslis 50 km/h greitis. Ekspertė nurodė, kad net ir esant stabdymo keliui, kuris šiuo metu nėra išlikęs, ekspertiniu būdu apskaičiuojamas tik apytikslis greitis, tačiau kompleksinė medicininė-eismo įvykio ekspertizė atsakė, kad šiuo atveju orientacinis automobilio greitis pėsčiojo partrenkimo metu buvo nustatytas pagal automobilio sugadinimų lokalizaciją ir pobūdį. Ekspertė patvirtino, kad jei pėsčiasis nuo kelio važiuojamosios dalies linijos skiriančios priešingų krypčių srautus ėjo greitu žingsniu, tai vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo stabdydamas automobilį, tačiau tikslu sumažinti eismo įvykio padarinius, reaguodamas stabdymui tuo momentu, kad pėsčiasis žengė nuo kelio važiuojamosios dalies linijos, skiriančios priešingų krypčių srautus, turėjo techninę galimybę sumažinti greitį partrenkimo metu. Ekspertė atsakė, kad eismo įvykio kilimas priklausė nuo pėsčiojo greičio ir matomumo, kurie yra subjektyvūs duomenys ir jų ekspertas nevertino. Apeliantas teigia, kad teismas privalėjo vertinti ir ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikslinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Apelianto nuomone teismas nepagrįstai didelę patirtį turinčių ekspertų išvadas vertino kaip neobjektyvia, tačiau aiškesnio pagrindimo, išskyrus skirtingą vairuotojo nurodytą ir eksperto nustatytą greitį, nenurodė.

Teismas neįvardijo nei vieno rašytinio įrodymo, kuris paneigtų ikiteisminio tyrimo metu konstatuotas aplinkybes. Apelianto nuomone įrodymai patvirtina, kad tik atsakovo neteisėti veiksmai (didelis neatsargumas - dėl sunkaus neblaivumo sunkiai nesiorientuojančio pėsčiojo staigus išbėgimas, esant dideliam automobilių srautui į intensyvaus eismo važiuojamąją dalį, neįsitikinus, kad tai bus saugu) sąlygojo eismo įvykį. Aplinkybę, kad atsakovui nėra taikyta administracinė atsakomybė yra nereikšminga. Atsakovas iš esmės ginčijo tik žalos dydį.

Atsiliepimas

Atsakovas V. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Sutiko su teismo išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, nustatant ar yra atsakovo kaltė dėl eismo įvykio.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimai, priimti atliekant ikiteisminį tyrimą, neturi prejudicinės galios šiai civilinei bylai. Tačiau teismas turi šiuos nutarimus vertinti kaip rašytinius įrodymus kitų bylos duomenų kontekste ir spręsti dėl juose nurodytų faktų įrodytumo (neįrodytumo) civilinėje byloje.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad iš ikiteisminio tyrimo byloje esančių įrodymų - 2009-04-30 pranešimo, tarnybinio pranešimo, protokolo ir įvykio plano, kuriame nėra pažymėta susidūrimo vieta, - tiksli eismo įvykio vieta (susidūrimo vieta), atliekant pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, nebuvo nustatyta. Taip pat nebuvo nustatytas įvykyje dalyvavusios transporto priemonės greitis, matomumas iš vairuotojo vietos. Nebuvo nustatyta transporto priemonės judėjimo kryptis, stabdymo kelias, įvykio vietoje nebuvo apklausti dalyvavę asmenys.

Pažymėtina, kad pats ikiteisminis tyrimas, jo atlikimo išsamumas, nėra šios bylos dalykas. Nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, būtina vertinti visus byloje esančius įrodymus. Iš ikiteisminio tyrimo metu gautų ir užfiksuotų liudytojų parodymų, įvykio schemos (automobilio judėjimo kryptis nurodyta rodykle) matyti, kad eismo įvykis įvyko atsakovui pereinant kelio važiuojamąją dalį, jam išėjus iš parduotuvės „Norfa“, esančios Švitrigailos g. 40, kuomet jį partrenkė pirma eismo juosta link Panerių g. važiuojantis automobilis. Schemoje užfiksuotas atstumas nuo reguliuojamos pėsčiųjų perėjos iki užfiksuoto automobilio (65,20 m.); paties atsakovo parodymai, kad išėjus iš parduotuvės „Norfa“, kuri yra žymiai toliau nuo reguliuojamos sankryžos, jis priėjo prie kelio važiuojamosios dalies; tiesiogiai mačiusių įvykį liudytojų parodymai (parodė, kad pamatė pėsčiąjį pravažiuojant visuomeninio transporto sustojimą viduryje važiuojamosios dalies, ties dviguba ištisine linija, kuris pradėjo bėgti link sustojimo per važiuojamąją dalį) patvirtina Vilniaus m. apylinkės prokuratūros nutarimuose konstatuota aplinkybę, jog atsakovas siekė pereiti kelią neleistinoje vietoje, kuomet ir įvyko įvykis. Tai, kad atsakovas ėjo į kitą važiuojamosios dalies pusę ne pėsčiųjų perėja prieš artėjantį automobilį, sudarydamas vairuotojui kliūtį, konstatuota ir eksperto išvadoje. Tokiu atveju, byloje esančių įrodymų visumą patvirtina, kad atsakovas ėjo ne pėsčiųjų perėja, neleistinoje vietoje, todėl teismo nustatytas ikiteisminio tyrimo medžiagos nekonkretumas šioje byloje neturi teisinės reikšmės.

Be to, liudytojai davė parodymus, jog matė, kad pėsčiasis nežiūrėjo į dešinę pusę ar yra atvažiuojančių automobilių, matėsi, kad pėsčiasis buvo neblaivus.

Taigi, byloje esantys įrodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje, todėl leidžia konstatuoti atsakovo kaltę (didelį neatsargumą) dėl eismo įvykio, jam, esant neblaiviam stovyje, pažeidus KET 49 ir 51 p., dėl ko kyla neigiamos pasekmės. Minėtas išvadas taip pat patvirtinta eksperto išvada, kurioje buvo nustatyta eismo įvykio eiga, taip pat motyvuotai konstatuota, jog pėsčiojo veiksmai – ėjo į kitą važiuojamosios dalies pusę ne pėsčiųjų perėja prieš artėjantį automobilį, sudarydamas jo vairuotojui kliūtį, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (b.l. 181). Dėl minėtų motyvų teisėjų kolegija laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog neįrodyta atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, sukėlusių eismo įvykį. Tai, kad atsakovas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių, nes civilinės ir administracinės atsakomybės tikslai yra skirtingi ir administracinio proceso tvarka priimti sprendimai neturi prejudicinės galios, sprendžiant civilinį ginčą dėl žalos atlyginimo.

Sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės dydžio, svarbu pažymėti, kad pagal CK 6.270 str. didesnio pavojaus šaltinio valdytojai atsako už padarytą žalą be kaltės; didesnio pavojaus šaltinio valdytojams keliami didesni rūpestingumo, atidumo reikalavimai, numatyti ir Kelių eismo taisyklėse.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, nustatant automobilio Opel Astra važiavimo greitį, ekspertizės išvada yra neišsami ir neobjektyvi. Teismo posėdyje ekspertė paaiškino, kad buvo siekiama vertinti objektyvius duomenis ir tik jiems nesant buvo vertinami liudytojų parodymai (2 t. b.l. 29). Eksperto išvada dėl automobilio greičio (apie 50 km/h) yra motyvuota (t.y. buvo sprendžiama iš nustatyto pėsčiojo partrenkimo mechanizmo, įvykio vietoje užfiksuotų automobilio, raudonos dėmės bei daiktų padėčių, automobilio sugadinimų pobūdžio). Byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių minėtą išvadą. Dėl to nėra pagrindo abejoti išvados objektyvumu ir ja nesivadovauti, sprendžiant, kad vairuotojas neviršijo leistino greičio. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nurodyti ikiteisminio tyrimo medžiagoje netikslumai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

Kita vertus, ekspertas, įvertinęs visą byloje esančią medžiagą, tame tarpe ir liudytojų parodymus, negalėjo nustatyti kitų bylai reikšmingų aplinkybių - koks buvo matomumas, ar vairuotojas susidariusioje situacijoje neturėjo jokios galimybės sulėtinti greičio ir išvengti arba sumažinti atsiradusią žalą. Teismo posėdyje ekspertė paaiškino, kad automobiliai juda ir kiekvienai akimirkai situacija keičiasi. Taigi, ieškovas nepaneigė aplinkybės, šiuo atveju reikšmingos civilinės atsakomybės dydžio nustatymui, kad atsakovo neteisėti veiksmai nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, didesne dalimi (apie 80 proc.) prisidėjo prie žalos atsiradimo, turi atlyginti ieškovui, įgijusiam teisę reikalauti žalos atlyginimo CK 6.1015 str. pagrindu, visą ieškovo patirtą žalą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovas dėl eismo įvykių patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, neteko 60 proc. darbingumo (b.l. 29), į VSDFV ir nekilnojamojo turto registro duomenis, patvirtinančius sunkią atsakovo turtinę padėtį, vadovaujantis CK 1.5 str., 6.282 str. atlygintinos žalos dydis mažintinas iki 12 000 Lt. Pažymėtina, kad ieškovas rašytiniais įrodymais (b.l. 12-18) įrodė žalos dydį, paremtą automobilio vardinės ir likutinės verčių skirtumu; atsakovas, nesutikdamas su žalos paskaičiavimu, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, savo nesutikimą grindė tik prielaidomis, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių draudiko suinteresuotumą nepagrįstai didinti draudimo išmokos dydį, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovo pateiktais įrodymais.

Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, vertinant byloje esančius įrodymus, dėl to pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkina iš dalies.

Patenkinus pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-03-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.210 str., 6.37 str.).

Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, remiantis CPK 93 straipsnio 1-3 ir 5 dalimis, proporcingai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas - iš ieškovo atsakovo naudai priteisiama 720 Lt žyminio mokesčio suma, iš ieškovo atsakovo naudai – 263 Lt ekspertizės išlaidos. Padarius tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 457 Lt bylinėjimosi išlaidų suma. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistina 33,85 Lt, iš ieškovo - 21 Lt pašto išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė

2012 m. liepos 9 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimą pakeisti:

ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovui V. P. tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo V. P. ieškovo ADB „Ergo Lietuva“ naudai 12 000 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-03-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. P. ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ naudai 457 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. P. 33,85 Lt, iš ieškovo – 21 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Teisėjai Jelena ŠiškinaRūta BurdulienėAlgirdas Auruškevičius