- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-07
- Bylos Nr.
- 1S-389-168/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. J. skundą dėl 2010-04-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas V. J. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. 2010-03-01 nutarimo, kuriuo ji paliko galioti 2010-02-18 tyrėjos D. Š. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį turimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-03-15 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas V. J. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti 2010-03-01 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. nutarimą, kuriuo ji atsisakė panaikinti tyrėjos D. Š. 2010-02-18 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Skundžiama 2010-04-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi atmestas V. J. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. 2010-03-01 nutarimo, kuriuo ji paliko galioti 2010-02-18 tyrėjos D. Š. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) motyvuojant tuo, kad iš pateiktos medžiagos matyti, jog buvo atliktas išsamus V. J. skunde nurodytų aplinkybių tyrimais ir teisingai buvo konstatuota, jog pradėti ikiteisminį tyrimą nėra įstatyminio pagrindo, nes A. A., A. D. ir A. R. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 1 d. požymių. Dėl LR BK 165, 168 str. numatytų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas neatliekamas, nes tai privataus kaltinimo bylos (BPK 407 str.), todėl V. J. dėl šių veikų gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, juolab, kad asmenys, pažeidę jo būsto neliečiamumą ir paskelbę informaciją apie jo privatų gyvenimą, jam yra žinomi.
Šalies argumentai
Skundu V. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo K. Venckaus 2010 m. balandžio 21 d. nutartį ir tenkinti jo skundą – naikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. 2010-03-01 nutarimą bei tyrėjos D. Š. 2010-02-18 nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad jo skundas turėtų būti tenkintinas dėl netinkamų procesinių ir materialinių teisės normų taikymo bei iš esmės pažeidžiamų jo, kaip nukentėjusiojo teisių į teisingą baudžiamąjį procesą. Teigia, kad policijos pareigūnė, o vėliau ir prokurorė priėmė nepagrįstus ir neteisėtus procesinius sprendimus tiek atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek ir paliekant tokį sprendimą galioti. Nurodo, kad tiek jo, tiek ir jo ligotos sutuoktinės atžvilgiu pareigūnų A. A., A. D., A. R. veiksmais buvo padaryta didelė moralinė žala, buvo kėsinamasi į asmeninį, privatų asmens gyvenimą, pažeistas būsto neliečiamumas bei procesinių prievartos priemonių taikymo pagrįstumas ir teisėtumas. Teigia, kad jo paminėti asmenys nakties metu, neturėdami jokio kratos orderio, nesant pradėtam ikiteisminiam tyrimui, prižadinę jį ir jo žmoną, gyvenančius nuošalioje miško sodyboje, įsibrovė į jų saugomą būsto teritoriją, gyvenamąjį namą ir jame atliko kratą. Jie ieškojo neva jo bei jo sūnaus R. J. sumedžioto gyvūno, medžioklės įrankių ir pan. Teigia, jog šiems asmenims diktuojant, buvo priverstas rašyti atskirus tekstus (dėl streso net neprisimena ką rašė), kurie kaip vėliau paaiškėjo, neatitiko tikrosios buvusios padėties. Tik dėl nakties metu vykusios apklausos bei psichologinio spaudimo, iš jo buvo gauti duomenys, kurie šiuo metu nagrinėjami administracinėje teisenoje. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties argumentai dėl galimo privataus kaltinimo bylos kategorijos, neatitinka aiškios ir akivaizdžios nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Teigia, kad nuosavybės teisės pažeidimą padarė asmenys, kurie vykdė savo tarnybines pareigas, o ne privatūs asmenys. Jie atliko savo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. ėmė paaiškinimus, apieškojo sodybą ir t. t. Todėl mano, kad šių asmenų veikimas turi būti vertinamas kaip specialaus subjekto, o ne privataus asmens nusikalstamas veikimas. Taip pat teigia manantis, kad atsakomybės klausimas kyla ir šių pareigūnų atstovaujamai institucijai. Nurodo, kad atlikti procesiniai veiksmai tiek jo, tiek ir jo sutuoktinės atžvilgiu, užtraukia kaltiems asmenims atsakomybę, tačiau išsamus įvykio aplinkybių išnagrinėjimas ir ištyrimas yra galimas tik atlikus ikiteisminį tyrimą. To tikrai neįmanoma atlikti privataus kaltinimo kategorijos bylose. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, mano, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas neišsamiai išanalizavo skundo argumentus ir dėl to priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą ir kartu šališką jo atžvilgiu procesinį sprendimą.
Teismo posėdyje V. J. prašo jo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
V. J. skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010-04-21 nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas (BPK 442 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos Respublikos BPK 166 str. 1 d. 1 p. nustato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Ši įstatymo nuostata atspindi asmens teisę būti ginamam įstatymo, kai yra požymiai, kurie rodo, jog buvo pasikėsinta į žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus. Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos įpareigoja prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną priimti pagrįstus ir motyvuotus sprendimus tais atvejais, kada gali būti atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Kodekso 168 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Teismas, susipažinęs su V. J. skunde nurodytomis aplinkybėmis, išklausęs V. J. paaiškinimų teisme bei susipažinęs su teismui pateikta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato medžiaga, pagal kurią atsisakytas pradėti ikiteisminis tyrimas pagal V. J. pareiškimą, su medžiaga, gauta iš Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros, kuria atmestas V. J. skundas panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei skundžiama nutartimi konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis, kuria V. J. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimo, kuriuo ji paliko galioti 2010-02-18 tyrėjos D. Š. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. J. pareiškimą, yra nepagrįsta.
Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2010-04-21 nutartyje akcentuoja, jog medžiagoje buvo atliktas išsamus V. J. pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimas ir nėra jokių duomenų, kad A. A., A. D. ir A. R. būtų piktnaudžiavę tarnybine padėtimi, viršiję įgaliojimus. Tačiau aukštesnysis teismas laiko, kad tokios išvados padarytos neįvertinus V. J. pareiškime, bei po to sekusiuose jo skunduose paminėtų konkrečių aplinkybių, kad vis tik minėti asmenys nakties metu buvo pas jį atėję į kiemą bei į namus, 2009-12-30 ėmė paaiškinimą (medžiagos Nr. 50-76-AP-17 lapas 6, jų nurodytas kaip 1 lapas), kurio pagrindu jis vėliau buvo nubaustas administracine tvarka už brakonieriavimą (nutarimas panaikintas). Be to, teismui pateiktoje medžiagoje nėra A. A., A. D. ir A. R. pareigybinių instrukcijų ar nuostatų, patvirtinančių jų įgalinimus, dėl ko negalima padaryti išvados, ar minėti asmenys 2009-12-30 veikė kaip valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, ir ar jie atliko savo kompetencijai priskirtus veiksmus bei ar jų veiksmai, kuriuos savo pareiškime bei skunduose nurodo V. J., neviršijo jų įgaliojimų (eigulio, girininko, miškų apsaugos inžinieriaus). Iš A. A. ir A. D. tarnybinių pranešimų matyti, kad šūvį jie išgirdo apie 17.30 val., po ko iš karto sekė nušauto žvėries kraujo pėdsakais, kurie nuvedė iki V. J. sodybos ir apie brakonieriavimo atvejį telefonu pranešė A. R.. Tuo tarpu iš A. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad A. A. apie neleistinoje vietoje nušautą šerną jam telefonu pranešė tik apie 21 val., o iš V. J. skundų matyti, kad asmenys pas jį į namus, esančius vienkiemyje, atvyko 23 val., kuomet jis su žmona jau miegojo, jį prikėlė, išgąsdino ir tokiu laiku privertė rašyti paaiškinimą apie brakonieriavimo aplinkybes. Nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokurorė nesiaiškino, ar tokie atvykusių asmenų veiksmai buvo teisėti ir ar nebuvo galima minėtų veiksmų atlikti kitu laiku, nes V. J. teisme paaiškino, kad tie patys asmenys į jo namus buvo atvykę ir kitos dienos 10 val., kuomet fiksavo kieme buvusius nušauto žvėries kraujo pėdsakus. Pažymėtina ir tai, kad tiriant V. J. skunduose nurodytas aplinkybes nebuvo apklausta jo žmona, kuri anot V. J., pirmoji išgirdo ir pamatė į kiemą atvykusius asmenis bei buvo viso to įvykio stebėtoja. Taigi, nei tyrėja D. Š., nei prokurorė S. B., nei teismas, atsisakę pradėti ikiteisminį tyrimą LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 168 str. 1 d., numatytais pagrindais nenurodė, kokie V. J. pareiškime bei skunduose faktai apie jo nurodytas nusikalstamas veikas yra akivaizdžiai neteisingi. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrėja D. Š. ir prokurorė S. B., atsisakiusios pradėti ikiteisminį tyrimą LR BPK 3 str. 1 d. 1 p pagrindu, nurodė tik vieną iš nusikalstamos veikos sudėties – tyčios nebuvimą, iš ko galima daryti išvadą, kad visi kiti nusikalstamos veikos sudėties elementai yra nustatyti, nors iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad net nebuvo aiškinamasi, ar A. A., A. D. ir A. R. pagal jiems priskirtas funkcijas ir įgalinimus gali būti subjektais BK 228 str. prasme.
Konstitucinis Teismas, atskleisdamas BPK 407 str. ir 409 str., kuriuose įtvirtintas teisinis reguliavimas neatsiejamas vienas nuo kito, nuostatų turinį, atsižvelgdamas į privataus kaltinimo instituto, kaip specifinio baudžiamojo proceso instituto, paskirtį ir prasmę, privataus kaltinimo bylų proceso santykių visuminį teisinį reglamentavimą naujajame BPK, į baudžiamojo proceso principus ir tikslus, į prokuroro konstitucinį statusą, konstatavo, kad baudžiamasis procesas dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų pradedamas: 1) kai yra nukentėjusiojo skundas (jo teisėto atstovo pareiškimas; 2) kai prokuroras pagal BPK 409 straipsnį pradeda baudžiamąjį procesą dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, kurios turi visuomeninę reikšmę ar kuriomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Teismas konstatuoja, kad neatlikus išsamaus V. J. pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimo ir nenustačius, ar A. A., A. D. ir A. R. veikė kaip pareigūnai ir ar jų veiksmai neviršijo kaip pareigūnų įgaliojimų, negalima nuspręsti ir dėl jų veiksmų įvertinimo privataus kaltinimo tvarka.
Esant tokioms aplinkybėms, nei pareigūnė, nei prokurorė, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas daryti kategoriškos išvados dėl konkrečių asmenų veiksmų atitikties LR BK 228 str. 1 d., 165 ir 168 str. numatytoms veikoms, negalėjo.
Tokiu būdu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartis, kuria V. J. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. 2010-03-01 nutarimo, kuriuo ji paliko galioti 2010-02-18 tyrėjos D. Š. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. J. pareiškimą, yra nepagrįsta, todėl naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir dėl V. J. skundo priimti naują sprendimą: panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. 2010-03-01 nutarimą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato tyrėjos D. Š. 2010-02-18 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. J. pareiškimą. Medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 228 str. 1 d., 165 ir 168 str. perduoti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai tirti iš naujo.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.