Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. D., jo atstovui advokatui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs, J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) LR piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. 2016-07-24, 12 val. 31 min., Vytauto gatvėje, Marijampolėje, tiksliai nenustatytoje vietoje, vairuodamas automobilį, VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas butų saugus ir atsitrenkė į šalia važiuojantį automobilį, ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Tokiais veiksmais J. D. pažeidė KET 9 126, 219.1 p. ir padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., LR ATPK 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. D. parodė, kad nelaiko savęs kaltu dėl eismo įvykio. Paaiškino, kad įvykio laiku važiavo nuo Kalvarijos link Marijampolės, Geležinkelio ir Vytauto gatvių sankryžoje dideliu greičiu atlėkė ir kitus automobilius lenkė automobilis Audi A6. Jis bandė pasitraukti dešiniau, tačiau minėtas automobilis toliau visus agresyviai lenkė. Po to, Vytauto ir Aušros gatvių sankryžoje bandė pabėgti ir užkabino jo automobilio veidrodėlį. Kitas automobilis Nissan Xtrail padėjo sustabdyti minėtą Audi A6 automobilį. Šiam automobiliui sustojus, bandė prieiti prie vairuotojo, tačiau šis padidino greitį ir vėl pabėgo. Tada sėdo į savo automobilį ir norėjo pasivyti Audi automobilį, tačiau buvo daug automobilių, todėl nuvažiavo į Vaičaičio gatvę. Su savimi neturėjo telefono, todėl negalėjo paskambinti policijai. Namuose paskambino savo draugei ir papasakojo apie įvykį. Nurodė, kad labai gailisi, jog pasitraukė iš įvykio vietos. Žino, kad reikėjo sustoti, tačiau, kadangi gavo smūgį į automobilio galinį ratą, labai pasimetė ir nepasiliko įvykio vietoje. J. D. tikslino, kad pirmas automobilių susidūrimas įvyko Geležinkelio ir Vytauto gatvių sankryžoje. Smūgis buvo į automobilio šoną, kadangi Audi vairuotojui nebuvo kur apsilenkti. Kur konkrečiai automobiliai kontaktavo pasakyti negali, nes nematė, kadangi tuo metu vairavo, tik per veidrodėlį matė, kad automobilis Audi artinasi dideliu greičiu. Antras susidūrimas vyko Aušros ir Vytauto gatvių sankryžoje ir yra užfiksuotas filmuotoje medžiagoje. Jis šioje sankryžoje judėjo nuosekliai, o minėtas jaunuolis padidino greitį ir jį prispaudė prie dešinės pusės bordiūro, buvo net žymių ant durelių. Sutinka su tuo, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, ir gailisi dėl to, tačiau kategoriškai nesutinka su tuo, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis. Taip pat parodė, kad įvykio dieną buvo blaivus, blaivumą nustatinėjo apie 16.30-17.30 val. Prašė, kad ir kito automobilio vairuotojui būtų nustatinėjamas blaivumas. Aiškino, kad jaunuolis buvo neadekvatus, matėsi, kad jis rūko „žolę“. Be to, jaunuolis gąsdino jį savo tėvu, mano, kad policijos pareigūnai jį dangsto. Gailisi dėl to, kad pasišalino iš įvykio vietos, prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes reikalinga tiek dėl jo sveikatos problemų, tiek dėl motinos poreikių.

Nukentėjusysis A. Ž. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio laiku važiavo nuo Kalvarijos pusės. Pravažiavo pervažą ir tiltą. Pervažiavus tiltą kylant į kalną prie kareivinių, lėtai važiavo 4 automobiliai, apie 30 km/h greičiu, juos apsilenkė ir nuvažiavo, prie parduotuvės „IKI“, apytikriai prie baldų parduotuvės, iš galo priartėjo tamsios spalvos VW Passat markės automobilis, pats pasitraukė į dešinę pusę, nes pagalvojo, kad minėto automobilio vairuotojas nori aplenkti, tačiau lenkimo manevro neatlikinėjo, todėl toliau važiavo savo eismo juosta. VW Passat vairuotojas bandė lenkti automobilį iš dešinės, įvažiavo tarp jo automobilio ir šaligatvio, paskui atlikinėjo pavojingus manevrus važinėdamas vingiais. Todėl teko važiuoti prieš eismą, reikėjo padidinti greitį iki 60 km, paskui pristabdė, nes prie perėjos artinosi žmogus. Už perėjos vėl padidino greitį, o VW Passat toliau manevravo, iš priekio važiavo mašina, tada VW Passat švelniai atsitrenkė į jo automobilio šoną. Pavažiavęs 50 gal 100 metrų sustojo dešinėje pusėje prie kelkraščio, o VW Passat sustojo per 50 metrų nuo jo. Iš karto sustoti bijojo, nes buvo 50 km/h ir kelyje buvo kitų automobilių, todėl sustojo kai tik tai padaryti buvo saugu. Volkswagen markės automobilis nuvažiavo toliau paskui nuo pagrindinio kelio nusuko į dešinę pusę. Pats apsisuko ir bandė jį pasivyti, tačiau nepavyko, todėl grįžo į eismo įvykio vietą ir laukė policijos pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams paaiškino situaciją ir išvyko ieškoti pasišalinusio automobilio, po paieškų automobilį rado, prie automobilio sustojo, pažiūrėjo ar tas pats automobilis, pažiūrėjo adresą tada pamatė J. D.. Šis agresyviai kalbėdamas bėgo link jo, trenkėsi į jo automobilio dureles, tuo metu kalbėjo telefonu pagalbos numeriu pasakė adresą ir tai, kad minėtas vyriškis daužo jo automobilį. Po to lėtai bandė pasišalinti, o J. D. bandė atidaryti jo automobilio dureles, daužė automobilį. Viskas truko apie pusę minutės. Po to išvažiavo iš kiemo, išleido kartu visame įvykyje dalyvavusią draugę I. N. ir laukė policijos pareigūnų. Patikslino, kad jau po pirmo susidūrimo pranešė apie įvykį. Eismo įvykio Vytauto g. metu automobilis buvo apgadintas, šoninės durelės buvo įbrėžtos kelis centimetrus ir panašiai. Pats automobilį susitvarkė.

Liudytojas D. P. apklaustas posėdžio metu parodė, kad įvykio laiku buvo gautas iškvietimas, į Vytauto gatvę dėl įvykusio eismo įvykio, iš kurio pasišalino su juo susijęs vairuotojas. Atvykus Audi A6 automobilio vairuotojas paaiškino, kad iš dešinės judėjęs juodos spalvos VW Passat automobilis, įvažiavo į jo automobilio dešinį šoną ir nuvažiavo toliau. Po to buvo patruliuojama toliau. Tuomet buvo gautas antras iškvietimas, kad Vaičaičio gatvėje apgadintas ir apspardytas automobilis. Nuvykus pamatė, kad tai tas pats Audi vairuotojas, kuris buvo informavęs apie ankstesnį įvykį, šalia buvo VW Passat markės automobilis ir jo vairuotojas. Abiejų automobilių vairuotojų parodymai skyrėsi. VW Passat vairuotojas aiškino, kad eismo įvykis įvyko ties Geležinkelio ir Vytauto gatvių sankryža ir, kad Audi vairuotojas lenkė jo automobilį ir grįždamas atgal kabino jo automobilį. Audi vairuotojas aiškino, kad Vytauto gatvėje buvo pavytas VW Passat, kuris iš dešinės judėdamas pavojingai priartėjo prie jo automobilio, susidūrė ir nuvažiavo toliau. Audi vairuotojas sustojo ir apie įvykį pranešė policijai, o kitas vairuotojas apie įvykį nepranešė. Nurodė, kad buvo peržiūrėtas Vytauto gatvės vaizdo įrašas, situacija atitiko Audi vairuotojo parodymus. Taip pat paaiškino, kad įvykio vietą nustatė pagal Audi automobilio vairuotojo parodymus. Buvo apžiūrėtos abi vairuotojų nurodytos vietos, Vytauto ir Geležinkelio gatvių sankryžoje nebuvo jokių stabdymo žymių. Dėl J. D. nurodyto dar vieno automobilio Nissan Xtrail, peržiūrėjus vaizdo įrašą minėtas automobilis matyti, tačiau jo bei vairuotojo nustatyti nepavyko.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. N. parodė, kad įvykio laiku važiavo kartu su A. Ž.. Vytauto g. prie kareivinių aplenkė juodą VW Passat. Tada minėto automobilio vairuotojas pasivijo, įvažinėjo iš šono, iš keleivio pusės, pradėjo manevruoti gąsdinti, kad įvažiuos, paskui iš kitos pusės privažiavo, A. Ž. net teko išvažiuoti į priešingą eismo juostą. Kadangi iš priekio atvažinėjo kitas automobilis jos draugas turėjo sugrįžti į savo juostą, tuomet įvyko susidūrimas. Ji dėl VW Passat vairuotojo veiksmų labai išsigando, nevisas aplinkybes prisimena. Kodėl draugas nestabdė automobilio, pasakyti negali, gal dėl to, kad iš galo važiavo ir daugiau automobilių. Po įvykio jie dar šiek tiek pavažiavo ir sustojo, draugas išlipo pažiūrėti kur kito automobilio vairuotojas, tačiau šis nuvažiavo, todėl Arminas iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai nufotografavo automobilio apgadinimus, išvažiavo ieškoti automobilio. Jie taip pat važiavo ieškoti pasišalinusios transporto priemonės. Kurioje tiksliai vietoje buvo atvykus policijos pareigūnams ir kur tiksliai vyko susidūrimas pasakyti negali. Suradus įvykyje dalyvavusį automobilį, A. Ž. išlipo apžiūrėti ar tikrai ta pati transporto priemonė. Tuomet iš namo išėjo automobilio vairuotojas ir pradėjo rėkti, įžeidinėti. A. Ž. įsėdo į savo automobilį ir kvietė policijos pareigūnus. Ji tuo metu labai išsigando. Neužilgo į įvykio vietą atvyko policija.

Nustatytos faktinės aplinkybės ir J. D. kaltė padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., grindžiama ir rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu ROIK: 116059903126 (b.l.1), kuriame nurodytos faktinės įvykio aplinkybės, Marijampolės AVPK pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (b.l. 10,11) nustatyti, transporto priemonių apgadinimai, tai, kad VW Passat apgadinta kairio šono galinis sparnas, kairio šono galinės ir priekinės durys, Audi A6 apgadinta priekinis dešinės pusės sparnas ir priekinės dešinės pusės durelės.

Iš byloje esančio miesto vaizdo kamerų įrašo peržiūrėto teismo posėdžio metu(b.l. 22) matyti, kad užfiksuota kaip 2016 07 24 12val. 31 min. 52 s. Vytauto gatve, į sankryžą su Aušros gatve įvažiuoja automobiliai Audi ir VW markės. Automobiliai važiuoja vienas šalia kito, Audi važiuoja dalinai išvažiavusi į kitą eismo juosta, matyti, kad Audi vairuotojui pradėjus stabdyti transporto priemonę tokį patį stabdymo veiksmą atlieka ir VW Passat vairuotojas, Audi vairuotojui didinant greitį, tą patį veiksmą atlieka ir VW Passat vairuotojas, tokiu būdu minėtoje kelio atkarpoje Audi vairuotojui trukdoma visiškai grįžti į savo krypties eismo juostą.

Byloje esančiomis skaitmeninėmis fotonuotraukomis(b.l. 22) peržiūrėtomis teismo posėdžio metu užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai-VW Passat vairuotojo pusės, Audi- keleivio pusės.

Bendrojo pagalbos centro pateikta informacija ir pranešimų garso įrašais perklausytais teismo posėdžio metu(b.l. 74, 76, 79) nustatyta, kad įvykio dieną nukentėjęs paskambinęs bendrojo pagalbos centro telefonu 12 val. 31 min. 45s. pranešė apie įvykį, nurodė, kad pranešimo metu ieško pasišalinusio vairuotojo bei yra prie Vytauto g. 28 namo. 13val. 02 min. nukentėjęs paskambina bendrojo pagalbos centro telefonu bei informuoja, kad yra Lietuvninkų gatvėje, rado automobilį ir vairuotoją pasišalinusį iš eismo įvykio vietos, taip pat nurodo, kad minėtas vairuotojas gadina jo automobilį, kelis kartus prašo iškviesti policijos pareigūnus. 14 val. 04 min. bendrajam pagalbos centrui paskambina J. D. praneša, kad įvyko eismo įvykis iš kurio pasišalino Audi markės automobilis, nurodė transporto priemonės valstybinius numerius, teigė, kad tik tuo metu apsižiūrėjo, atsakydamas į užduodamus klausimus nurodė, kad yra namuose Vaičaičio g. 5a., tačiau paklaustas apie savo transporto priemonės valstybinius numerius teigė, kad neprisimena ir reikėtu pareiti pažiūrėti į namus, aiškina, kad atėjęs iki policijos. 15 val. 53 min. J. D. paskambina bendruoju pagalbos telefonu iki pradedant pokalbį girdėti kaip pats pakeltu tonu bendrauja su policijos pareigūnais, po to pranešinėja, kad policijos pareigūnai jam grasina, terorizuoja, bando suklaidinti, nori padaryti jį kaltu dėl įvykio.

J. D. pripažino padaręs ATPK 130 str. 1d. numatytą pažeidimą, neigė, kad dėl jo padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo įvyko eismo įvykis, tai yra neigė kaltę dėl ATPK 127 str. 2d. numatyto pažeidimo. Teismas J. D. parodymus vertina kaip siekimą išvengti griežtesnės atsakomybės bei palankiau savo atžvilgiu pateikti situaciją. Jie paneigti nuosekliais, aiškiais, nukentėjusio parodymais, kurių teisingumą dalyje dėl J. D. veiksmų, darant kelių eismo taisyklių pažeidimus bei tyčinį pavojingą vairavimą, patvirtina ir liudytojos I. N. parodymai, vaizdo įrašo medžiaga, pranešimų bendrajam pagalbos centrui turinys.

Kaip matyti iš bylos įrodymų, transporto priemonės iš esmės tuo pačiu laiku pravažiavo pro Vytauto-Aušros gatvių sankryžą ir nukentėjęs teikė pranešimą bendrajam pagalbos centrui, (nors fiksuotas ir skirtingomis laiko matavimo priemonėmis, kas rodo galimą paklaidą), o tai patvirtina, kad nukentėjęs iš karto po įvykio kreipėsi pagalbos, be to buvo aktyvus aiškinantis galimą pažeidėją, pats ieškojo transporto priemonės, ją rado bei apie tai pranešė prašydamas iškviesti policijos pareigūnus. Tai patvirtina nukentėjusio elgesio nuoseklumą siekiant išaiškinti įvykio kaltininką, teismui nėra pagrindo abejoti jo parodymų teisingumu. Priešingai, J. D. nuo pat įvykio pradžios buvo nenuoseklus bei bandė išvengti atsakomybės visų pirma pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, vėliau bandydamas pateisinti savo veiksmus. Kaip matyti iš 14 val. 04 min. jo pranešimo pagalbos centrui turinio bei gretinant su D. P. parodymais teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad J. D. jau žinodamas, jog dėl įvykio tyrimą atlieka policijos pareigūnai ir būdamas policijos įstaigoje, pranešinėjo apie kitą pasišalinusį Audi markės vairuotoją, melagingai aiškino, kad yra savo namuose, tai rodo jo siekį nuo pat pradžių išsisukinėti ir vengti atsakomybės, teismas jo aiškinimu netiki ir nesivadovauja.

Teismas vertindamas vaizdo medžiagą, pranešimų bendrajam pagalbos centrui turinį nukentėjusio, liudytojų I. N. ir D. P. parodymus kurie sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų įvykio vaizdą, neabejoja, kad J. D. tyčia pažeidinėjo kelių eismo taisykles bei sudarė pavojingą situaciją trukdydamas kitam eismo įvykio dalyviui važiuoti savo eismo juosta, tokiu būdu nepalikdamas tarpo iš šono, todėl jam visiškai pagrįstai inkriminuoti bendrųjų ir specialiųjų vairuotojo pareigų kelyje pažeidimai numatyti Kelių eismo taisyklių 9p. bei 126 p., būtent dėl šių pažeidimų įvyko eismo įvykis bei buvo apgadinta nukentėjusio A. Ž. transporto priemonė. Įvertinus įrodymų visumą, neabejotinai nustatyta, jog J. D. ignoruodamas Kelių eismo taisyklių 9p. numatytas pareigas nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, tyčia įvažiavo tarp nukentėjusio transporto priemonės ir dešinio kelkraščio, pavojingai manevravo, ko pasekoje kitos transporto priemonės vairuotojui nebuvo palikta tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ko pasekoje transporto priemonės susidūrė. Vertinant J. D. vairavimo pobūdį yra nesvarbu ar prieš pat susidūrimą nukentėjusiojo vairuojama transporto priemonė pajudėjo link J. D. vairuojamo automobilio siekiant išvengti priešpriešinio susidūrimo (liudytojos I. N. parodymai) ar J. D. vairuojama transporto priemonė pajudėjo link nukentėjusiojo vairuojamos transporto priemonės, kadangi yra akivaizdu, jog pagrindinė eismo įvykio priežastis J. D. atlikinėtas lenkimo manevras iš dešinės pusės, ko pasėkoje nepaliktas saugus tarpas iš šono.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas spendžia, jog pažeidimų esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Veiksmai atitinka pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., požymius, kadangi neabejotinai nustatyta, jog J. D. padarė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 126 p. numatytus pažeidimus, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis ir būdamas susijęs su šiuo įvykiu, žinodamas, kad transporto priemonės susidūrė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219.1p. reikalavimus pasišalino.

J. D. pateikė fotonuotraukas įrodinėdamas, kad pirmasis susidūrimas įvyko prie sankryžos su Geležinkelio gatve. Nėra jokių duomenų kokiu būdu ir kada padarytos fotonuotraukos, kad pėdsakai palikti būtent šiame įvykyje dalyvavusių transporto priemonių, todėl jokios reikšmingos aplinkybės fotonuotraukomis nenustatytos. Konkrečių duomenų kurioje tiksliai Vytauto gatvės vietoje įvyko susidūrimas nėra, todėl laikytina, kad tiksliai nenustatytoje vietoje.

Nors J. D. ir pripažino padaręs ATPK 130 str.1d. numatytą pažeidimą, tačiau vertinant ir elgesį procesų metu, teismas jokio nuoširdaus gailėjimosi nenustatė. J. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, tai, kad nustatyta tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors ir nustatyta tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau vertinant, kad J. D. yra dalinai darbingas, pateikė charakteristiką kurioje buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nėra duomenų, kad transporto priemonę būtų vairavęs apsvaigęs, žala nedidelė, įvertinus charakterizuojančias aplinkybes, ir pažeidimo pobūdį sprendžia, kad vadovaujantis LR ATPK 30str. nuostatomis nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant nuobaudas mažesnes už LR ATPK 127 str. 2d. 130 str. 1d. sankcijos vidurkius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-32 str., 286-288 str., teismas

nutarė:

J. D. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jam 40 Eur (keturiasdešimt eurų) baudą; pripažinti jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str.1 d., skirti jam 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6(šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2d., nuobaudas subendrinti ir J. D. paskirti 970 Eur (devynių šimtų septyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6(šešiems) mėnesiams.

Sutinkamai su LR ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra – 16059903126. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės apskrities VPK, J. D..