Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 3.2.3.1; 3.2.3.9; 3.2.3.11.1; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.2; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.2;

2022 m. sausio 11 d.

dalyvaujant pareiškėjui R. D. ir jo atstovei advokatei Virginijai Vainorienei, suinteresuotam asmeniui N. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui N. D., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. D. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) yra R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o R. D. yra A. D. sūnus. Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad A. D. mirė (duomenys neskelbtini) Jo tėvai, t. y. N. D. ir A. D. gyveno nesusituokę, todėl gimus pareiškėjui jo motina į jo gimimo liudijimą tėvu įrašė neegzistuojantį asmenį bei suteikė savo pavardę. Jo tėvas A. D. brolių ir seserų neturėjo, daugiau vaikų taip pat neturėjo, pareiškėjas yra vienintelis A. D. biologinis sūnus. S. D., kuri mirė (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo senelė (tėvo motina). Pareiškėjo biologiniai tėvai kurį laiką gyveno kartu bei augino pareiškėją. Santykiams tarp tėvų suprastėjus kartu nebegyveno ir pareiškėjas liko gyventi su savo motina. Pareiškėjas visą laiką žinojo savo biologinį tėvą bei bendravo su savo tėvu ir senele. A. D. pripažino pareiškėją kaip savo sūnų bei bendravo kaip tėvas. Kadangi pareiškėjo tėvas A. D. yra miręs, turi būti nustatytas tėvystės faktas, kad pareiškėjas galėtų priimti mirusios senelės S. D. palikimą.

Pareiškėjo R. D. atstovė advokatė Virginija Vainorienė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog specialisto išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas ir S. D. turi giminystės ryšį. Tai ir A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo biologinis tėvas. Juridinio fakto nustatymas reikalingas teisybės atstatymui bei giminystės ryšiui nustatyti, kad pareiškėjas galėtų priimti savo mirusios senelės S. D. palikimą, nes jokių kitų įpėdinių nėra.

Suinteresuotas asmuo N. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su pateiktu pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti bei pripažinti, jog R. D. yra A. D. sūnus. Nurodė, jog buvo susituokusi su D., su kuriuo susilaukė trijų vaikų. Nuo 1984 metų pabaigos nebegyveno su D.. Nuo 1985 metų nesusituokusi gyveno su A. D.. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus, kuriam ji suteikė D. pavardę, nes nenorėjo, kad vaiko pavardė skirtųsi nuo jos ir kitų vaikų pavardės. Su tuo sutiko ir A. D.. Su A. D. ji gyveno dar prieš gimstant sūnui ir kartu pragyveno septynis metus. Po to gyveno skyriumi, tačiau A. D. jai padėdavo, todėl ji išlaikymo sūnui neprisiteisė. Su R. D., jo biologinis tėvas, senelė ir dėdė bendravo bei jį pripažino, kaip savo. A. D. kitų vaikų neturėjo, turėjo brolį, kuris mirė dar anksčiau nei A. D. ir kuris vaikų neturėjo. DNR tyrimas buvo atliktas kai S. D. susirgo ir tada iš Londono grįžo R. D., kadangi niekam nebuvo kaip pasirūpinti laidotuvėmis, tai R. D. ir pasirūpino, nes išvada patvirtino, jog jis yra S. D. giminaitis. Žino, jog S. turėjo „B.“ pavardę. Ji pati su S. D. irgi bendraudavo. Po S. D. mirties R. D. jos bute rado laiškų bei nuotraukų, kuriose parašyta, jog R. yra A. sūnus, jos anūkas, kurio mama yra N.. S. D. pripažino R. D. kaip savo anūką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra, ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka. Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

Pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., gimęs (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra jo tėvas, o jis yra A. D. vaikas. Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, vaikas žinos savo kilmę, įgys visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Byloje pateiktas Mažeikių rajono Civilinės metrikacijos skyriaus R. D. gimimo liudijimas, įrašo Nr. 36, iš kurio matyti, kad R. D., gimusio (duomenys neskelbtini) motina įrašyta D. N. B., o tėvas – D. A. A.. Iš VšĮ Mažeikių ligoninės medicininio mirties liudijimo Nr. 20-15432907 matyti, jog A. D., gimęs (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini)

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir įrodomaisiais faktais, patvirtinančiais tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymais, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino tėvystę (CPK 389 straipsnis), taip pat šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Teismui pateiktoje teismo medicinos išvadoje Nr. 0039/21 nurodyta, kad S. D. ir R. D. tikėtina yra biologiniai giminaičiai su tikimybe 97,55016 %. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 0039/21 A nurodyta, jog tyrimo objektai S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (S. D. mirties liudijimą Nr. 21-67929343, S. D. užrašus, santuokos ir ištuokos liudijimus, mirties ir gimimo liudijimus, foto nuotrauką ir esančius užrašus ant jos, medicinos specialisto išvadas), pareiškėjo atstovės bei suinteresuoto asmens paaiškinimais duotus teismo posėdžio metu, nustatė, kad N. D. (pareiškėjo motina) ir mirusysis A. D. nuo 1985 m. kartu gyveno 7 metus. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus R. D., kurį kartu augino, auklėjo, išlaikė bei kurio tėvystę A. D. ir jo giminės, t. y. motina S. D., visuomet pripažino. Teismui pateiktos foto nuotraukos ir S. D. užrašai liudija, kad A. D. ir N. D. kurį laiką gyveno kaip šeima. Pareiškėjo atstovė ir suinteresuotas asmuo N. D. nurodė, jog A. D. būdamas gyvas, visada laikė pareiškėją savo sūnumi ir niekada niekam dėl jo tėvystės abejonių nekilo. Iš byloje esančių duomenų, t. y gimimo liudijimų matyti, jog S. D. buvo A. D. motina. Iš S. D. užrašų akivaizdu, jog R. D., A. D. sūnų laikė savo anūku. Visas šias aplinkybes patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvados Nr. 0039/21 ir Nr. 0039/21 A, kuriose nurodyta, jog buvo ištirti tiriamųjų S. D., R. D. ir N. D. biologiniai mėginiai bei teigta išvada, kad S. D. ir R. D. tikėtina yra biologiniai giminaičiai su tikimybe 97,55016 %.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog R. D. biologinis tėvas yra A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CK 3.146 straipsnio 2 ir 3 dalys). Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie būtų pareiškę pretenzijas dėl savo tėvystės pareiškėjo atžvilgiu ar kurie būtų pareiškėjo prašymui prieštaravę. Todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, o R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) yra A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) sūnus.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas pareiškėjo R. D. teisių bei pareigų pagal giminystės ryšį su mirusiaisiais A. D. ir S. D. įgijimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 269, 270, 391, 442, 443, 445–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) yra A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) biologinis sūnus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisių bei pareigų pagal giminystės ryšį su mirusiuoju A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir mirusiąja S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijimui.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai dėl teismo sprendimu nustatyto fakto įregistravimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.