Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Vyginto Mažuikos ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. S. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. kovo 23 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas suėmimas 2 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Šioje baudžiamojoje byloje G. S. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. sausio 13 d. apie 0.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su D. L., Š. P. ir G. V., įsibrovė į nukentėjusiojo G. S. gyvenamąjį namą, kur panaudodami fizinį smurtą ir grasindami nešaunamuoju D kategorijos fabrikinės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniu pistoletu TDP 45 Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiojo G. S. grynuosius pinigus – 250 Eur, 20 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su 1 Eur vertės SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 21 Eur vertės 12 vnt. butelių po 0,5 l talpos vyno „Akdam“ bei tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, be vertės cigarečių su nelietuviškomis banderolėmis, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam G. S. dėl žaizdos dešinės akies apatiniame voke ir poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose nežymų sveikatos sutrikdymą bei dėl pagrobtų daiktų 292 Eur turtinę žalą.

2. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas kaltinamajam G. S. pratęsė suėmimą 2 mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog jis trukdys procesui, dėl to, paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja ir prokurorė prašė skundą tenkinti, nes pagrindo ir poreikio tęsti kaltinamajam suėmimo terminą nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo skundas tenkinamas.

6. Skunde kaltinamasis G. S. ginčija apylinkės teismo nustatytą suėmimo jam pratęsimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir nesutinka su teismo išvadomis, kad jis trukdys procesui ir kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis jo dalyvavimo procese, netrukdomo bylos nagrinėjimo negalima užtikrinti. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais iš esmės sutinka bei sprendžia, kad apylinkės teismas šiuo atveju netinkamai taikė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktą, suėmimo terminą minėtu pagrindu kaltinamajam pratęsė be jokių išsamių ir aiškių motyvų.

7. BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia taikyti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti taikomas esant suėmimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, taikomas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

8. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuoti keturi pagrindiniai reikšmingi ir pakankami besitęsiančio suėmimo pagrindai: pavojus, kad kaltinamasis gali neatvykti į teismą; kad, būdamas laisvas, jis gali trukdyti vykdyti teisingumą; kad gali padaryti naujų nusikaltimų; kad gali sutrikdyti viešąją tvarką. Suėmimo ir jo termino pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs, o teismo sprendimai šiais klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais motyvais. Taikydamas suėmimą, teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti. Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo – skyrimas reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y. ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomosios priemonės griežtumas nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.

9. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad apylinkės teismas, taikydamas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nenurodė jokių konkretesnių BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų suėmimo pagrindų, nors privalėjo tai padaryti. Nors iš skundžiamos nutarties motyvų galima suprasti, kad suėmimas kaltinamajam G. S. buvo pratęstas vienu iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis trukdys procesui (2 punktas), tačiau apylinkės teismas nutartyje nedetalizavo, kokiais kaltinamojo veiksmais šis trukdymas procesui galėtų pasireikšti.

10. BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

11. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatytų būtinųjų sąlygų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog kaltinamasis G. S. trukdys procesui. Apylinkės teismas, pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės terminą, nurodė, jog kaltinamasis vilkina procesą ir jo vengia (galima suprasti, kad jo vengimas proceso pasireiškia tuo, kad jis girtas atvyko į teismą). Tačiau proceso vilkinimas BPK nenumatytas kaip savarankiškas pagrindas asmeniui taikyti suėmimą, nes baigtinis suėmimo skyrimo sąlygų sąrašas yra nustatytas BPK 122 straipsnyje. Tuo tarpu apylinkės teismo išvada, kad G. S. vengia teismo, išsamiau nemotyvuota, taigi, deklaratyvi. Be to, nutarties skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą motyvavimas kaltinamojo veiksmais, kuriais jis vengia baudžiamojo proceso, labiau atitiktų suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo proceso, kartu įvertinus ir kitas aplinkybes, išvardintas to paties straipsnio 2 dalyje (įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes). Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad apygardos teismas, spręsdamas suimtojo arba jo gynėjo skundo dėl suėmimo paskyrimo arba suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą, gali tik patikslinti nutartyje nurodytą suėmimo skyrimo arba suėmimo termino pratęsimo pagrindą, jei iš bylos matyti, kad toks pagrindas nutartyje netinkamai suformuluotas, ir nagrinėjamo skundo ribose negali nustatyti kito suėmimo taikymo (jo termino pratęsimo) pagrindo, kurio apylinkės teismas nebuvo nustatęs.

12. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kaltinamasis G. S. į vieną iš teismo posėdžių atvyko girtas, ir taip sutrukdė nagrinėti bylą (bylos nagrinėjimas buvo atidėtas). Tuo, kaip jau minėta, iš esmės skundžiamoje nutartyje ir motyvuojamas suėmimo termino jam pratęsimas. Visgi, šiuo atveju atkreipiamas pirmos instancijos teismo dėmesys, kad BPK numato kitas pakankamai veiksmingas priemones, kurios galėtų būti taikomos proceso dalyviams tokiais atvejais. O būtent, kaltinamasis, kuris nepaisydamas teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarką ar parodo nepagarbą teismui, teismo nutartimi gali būti laikinai arba visam laikui pašalintas iš posėdžių salės (BPK 259 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjimo teisme dalyviai ar nedalyvaujantys byloje asmenys, kurie nepaklūsta teismui arba teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimui juos nušalinti nuo bylos nagrinėjimo arba pašalinti iš posėdžių salės, arba nors ir paklūsta, tačiau tai daro triukšmaudami ar rodydami kitokią nepagarbą teismui, gali būti tuoj pat nubausti bauda arba areštu remiantis BPK 163 straipsniu (BPK 259 straipsnio 4 dalis). BPK nenumatyta, kad teismo posėdžio tvarką pažeidusiam kaltinamajam gali būti paskiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Pažymėtina ir tai, kad siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, jam gali būti taikoma ir procesinė prievartos priemonė – atvesdinimas, numatyta BPK 142 straipsnyje, nekeičiant jam taikomos kardomosios priemonės pačia griežčiausia – suėmimu. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju apylinkės teismas pilnai galėjo vadovautis BPK 163 straipsniu ir taikyti kaltinamajam jam numatytas drausmines priemones už nepagarbą teismui.

13. Teisėjų kolegijai nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis G. S. šiame procese būtų pažeidęs jam anksčiau taikytų kardomųjų priemonių – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygas. Skunde kaltinamasis nurodo, kad šių kardomųjų priemonių jis laikėsi. Kaip minėta, G. S. į 2021 m. vasario 19 d. teismo posėdį atvyko neblaivus, tokio savo poelgio suprantamai paaiškinti nesugebėjo. Iš esmės dėl to skundžiama nutartimi jam ir buvo ne tik paskirtas, bet ir pratęstas suėmimas. Tačiau, kolegijos vertinimu, negalima sutikti su apylinkės teismo išvada, kad vienkartinis kaltinamojo atvykimas į teismo posėdį neblaiviam yra piktybinis teismo vengimas bei kliudymas teismui nagrinėti bylą, už ką asmeniui turi būti tokiam ilgam laikui tęsiamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas.

14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog suėmimas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tik lakoniškai nurodė, jog duomenų, kad kardomųjų priemonių tikslai galėtų būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nėra. Skundžiamoje nutartyje nepateikta jokių faktinių aplinkybių ir išsamesnių motyvų, kurie patvirtintų, jog kaltinamajam G. S. šiuo metu negali būti skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, taigi, tuo nebuvo įvykdytas BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas reikalavimas.

15. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas kaltinamajam G. S. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsė nenustačius įstatyminio pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. nesant duomenų, kad kaltinamasis kokiais nors savo veiksmais gali trukdyti procesui. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama. Kaltinamasis iš suėmimo turi būti paleidžiamas nedelsiant.

16. Kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas klaidingai nurodė procese dalyvaujančios prokurorės poziciją dėl tolesnio suėmimo taikymo kaltinamajam. Susipažinus su posėdžio garso įrašu (beje tą patį prokurorė patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje) matyti, kad prokurorė ne prašė, o priešingai – prieštaravo, kad kaltinamajam dar dviem mėnesiams būtų tęsiama pati griežčiausia kardomoji priemonė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. kovo 23 d. nutartį, kuria kaltinamajam G. S. buvo pratęstas suėmimas 2 mėnesiams.

Kaltinamąjį G. S. iš suėmimo paleisti nedelsiant.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.