- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-09
- Bylos Nr.
- 1-641-720/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- M. J.
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė, Irenai Survilienei
sekretoriaujant Erikai Baranauskienei, Gitanai Žitinevičienei, Aušrai Volkavičienei, Aurelijai Genienei, Aušrai Sedekerskienei, Vaivai Paulauskaitei, Salomėjai Muralienei, Ernestai Rakūnaitei,
nukentėjusiajam V. J., jo gynėjoms advokatėms Reginai Atkočaitienei, Ingridai Maldeikienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, gyvenantis Žolyno g. 11C – 10, Vilniuje, neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 1 d. padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis M. J. laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 3 d. iki 2009 metų pabaigos, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas laikinai einančiu UAB „Klaslanga“ pareigas ir žinodamas, kad UAB „Klaslanga“ esantis automobilis VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. birželio 17 d. areštuotos antstolės A. R. Žičkuvienės, turto arešto aktu pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 2-7991-122/2009, bei žinodamas, kad UAB „Klaslanga“ turi patikėtą areštuotą turtą - automobilį VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei suvokdamas, kad turi patikėtą areštuotą turtą saugoti ir nepabloginti jo padėties, nesiėmė priemonių, kad automobilis VW. Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebūtų neteisėtai perleistas kitam asmeniui.
Kaltinamasis M. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2008 metų gruodžio pabaigoje UAB „Klaslanga“ buvo nupirkti du automobiliai VW PASSAT ir Ducato bei žemės sklypas Ilgakiemio kaime, Kauno rajone, taip pat ir trys kompiuteriai. Kiek už juos mokėjo, neprisimena. Automobiliai priklausė „Herdas group“. Juos perpirko UAB „Klaslanga“ kartu su D. K., jie planavo kartu valdyti įmonę, pasidalinti akcijas. 2009 kovo mėnesio 3 ar 7 dieną Š. G. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, perdavė jam visus UAB „Klaslanga“ dokumentus, tada jis save paskyrė laikinai einančiu vadovo pareigas. Š. G. perdavė turtą, raktelius, dokumentus, perdavimo – priėmimo aktas surašytas nebuvo. Pagal byloje esančius dokumentus matyti, kad areštas buvo uždėtas 2009 m. birželio 17 dieną, bet mano, kad areštas buvo uždėtas anksčiau. Jis žinojo, kad automobiliai yra areštuoti, kad jis jų negali realizuoti ir turi saugoti kaip įmonės turtą. Tuo metu jis išėjo dirbti į kitą įmonę, D. K. jam pasiūlė įsigyti „Klaslangos“ akcijas, siekiant išgelbėti šitą turtą. Susitarimas buvo ne dėl automobilių, tai buvo dėl žemės sklypo, kurio vertė tikrai didesnė nei automobilių. D. K. pasiūlė pirkti visą įmonę, tačiau sandoris neįvyko, abu automobiliai buvo palikti D. K. saugojimui. Kaip UAB „Klaslanga“ direktorius, jis surašė priėmimo – perdavimo aktą, paliko dokumentus, raktelius. Jis nenorėjo to akto pasirašinėti, sakė, kad raktus ir dokumentus pasiima jis ir palieka saugoti automobilius be teisės parduoti ar perduoti tretiesiems asmenims. D. K. sakė, kad jie jam reikalingi verslui, jo veiklai. D. K. pasirašė tik ant vieno sutarties egzemplioriaus, t.y. to, kuris liko jam (kaltinamajam). Jis informavo D. K. apie automobilių areštą. 2010 metų kovo mėnesį jis išsikraustė į kitas patalpas, automobilių jau prie patalpų nebuvo. Bet nuo kada jie nebestovėjo, tikslios datos pasakyti negali. Nurodė, kad nei G. B., nei G. K. jis nepažįsta. Nemanė darantis ką nors bloga, bet supranta, kad kai sandoris neįvyko, jis turėjo pareikalauti D. K., kad automobilius grąžintų atgal. Kad automobiliai buvo UAB „Klaslanga“ turtas, jis suvokė, tačiau šiais automobiliais nesinaudojo ir jais nesirūpino. Apie tai, kad VW Passat perduotas kitam asmeniui, jis sužinojo tik 2011 metų liepos mėnesį iš policijos. Kokiam asmeniui buvo parduotas automobilis, jis sužinojo tik nagrinėjant bylą. Taip pat sužinojo, kad G. B. nurodė, jog automobilį jis pirko iš G. K.. Dėl D. K. perduotų automobilių, kuriuos jis perdavė pastarajam žinodamas, kad jie yra areštuoti ir jis neturi tokios teisės jų perleisti kitiems asmenims, pripažino visiškai ir pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo M. J. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis V. J. parodė, kad jis norėjo įsigyti pigesnį automobilį, apie parduodamą automobilį VW Passat jis sužinojo interneto svetainėje. Skelbime buvo nurodytas telefono numeris. Jis paskambino, atsiliepė G. B. ir pasakė, kad jis gyvena Alytaus rajone, važiuos į Kauną su reikalais ir atveš tą automobilį. Jis paaiškino, kad automobilį naudojo lyg važinėjimui į Baltarusiją, atvažiavęs parodė jo dokumentus, techninė apžiūra buvo atlikta. G. B. nesakė, iš ko įgijo šį automobilį, sakė, kad nusipirkęs jau seniau ir naudojo į Baltarusiją važiuoti kuro parsivežti. Pagal dokumentus automobilis VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė UAB „Klaslanga“, jis paklausė, kaip su perregistravimu, šis jam atsakė, kad nebus jokių problemų, davė telefono numerį, kuriuo kažkuris iš jų paskambino, nepamena kuris, paklausė, ar galima perrašyti kito asmens vardu, telefonu jiems atsakė, kad jokių problemų dėl to nebus. Jis sumokėjo pinigus ir paprašė pasirašyti sutartį, kurią buvo jau paruošęs. Kad automobilis priklausė įmonei, o ne G. B., jis suprato jau automobilio pirkimo metu. Automobiliu pavažinėjo, priartėjo techninės apžiūros laikas, pradėjo skambinti – norėjo persirašyti automobilį savo vardu, kaip buvo žadėjęs G. B.. Telefonu niekas neatsiliepė. Tada jis susirado, kur registruota UAB „Klaslanga“ ir išsiuntė registruotą laišką, prašydamas atsiliepti ir leisti persirašyti nusipirktą automobilį. Kreipėsi į Regitrą, kur pasakė, kad automobilis ne jo, todėl be bendrovės sutikimo persirašyti automobilio negali. Tada kreipėsi į policiją. Tuo automobiliu jis vežiojo savo mamą pas gydytojus. Nurodė, kad jis susiremontavo už 2000 litų Garliavoje, Kauno r., dirbtuvėse. Buvo atliktas pilnas važiuoklės remontas, dalys su darbais kainavo virš 2000 litų. Priverstinai nuvežus šį automobilį, jis turėjo remontuoti kitą turimą automobilį VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Prašo priteisti iš kaltinamojo 4 358,80 litų turtinę žalą ir 7 000 litų neturtinę žalą.
Specialistas Dalius A. S. parodė, kad jis atliko tyrimą dėl parašo tikrumo, tyrė laisvuosius pavyzdžius, variacijas, paėmė rašysenos pavyzdžius. Nurodė, kad vizualiai parašas panašus į D. K. parašą, nurodė, kad vizualiai žiūrint jis panašus, tačiau specialieji ir individualieji požymiai skiriasi. Vizualiai parašai atrodo panašiai, tačiau D. K. daro elementą - nuo viršaus D raidę veda į apačią, o tiriamajame paraše vesta iš apačios į viršų – atvirkščiai. D. K. parašuose yra kilpinis elementas, o pateiktame paraše jo nėra, išsidėstymas visai neatitinka. Pagrindinė dalis tiriamajame paraše prasideda ovalo forma iš centro, o D. K. parašuose jie kyla, o pateiktame dokumente neiškilę ir leidžiasi žemyn. Tai rodo, kad tirtuose dokumentuose pasirašinėjo ne D. K.. Jei jis būtų pasirašęs, įgūdžiai būtų visai kitokie. Šiuo atveju, negalima nustatyti, kas pasirašė. Parašas buvo pamėgdžiotas, neužsifiksuoja rašymo įgūdžiai. Tiriamąjį dokumentą pasirašė ne D. K..
Liudytojas Š. G. parodė, kad jis nuo 2008 metų iki 2009 metų. buvo „Klaslanga“ direktoriumi. Nurodė, kad įmonės buveinė buvo Draugystės g.19, Kaune, nuomojamose patalpose. Parodė, kad bendrovė įsigijo du automobilius, vienas kurių VW Passat nebuvo važiuojantis, nebuvo sutvarkytas, jam negaliojo techninė apžiūra. Šie automobiliai visą laiką buvo laikomi Draugystės g. 19, Kaune, vidiniame kieme. Vėliau, nupirkus automobilius, bendrovė turėjo skolų, dėl to automobiliai buvo areštuoti antstolių 2009 metų sausio mėnesį. Tuo metu M. J. buvo įmonės akcininkas. Apie automobilių areštą jis M. J. pasakė. Iš įmonės jis išėjo savo noru, nenorėjo dirbti dėl finansinės padėties, nebuvo iš ko algų mokėti. Perdavimo akto tokio kaip ir nebuvo, išeidamas jis turtą perdavė žodžiu, buhalterė liko dirbti ta pati, įmonė liko tuo pačiu adresu. Automobiliai tuo metu stovėjo kieme. Ducato buvo važiuojantis, o automobilio VW Passat niekas nesinaudojo. Šio automobilio techninė būklė buvo patenkinama, jis buvo važiuojantis, tokios būklės buvo galima praeiti techninę apžiūrą. Apie automobilio VW Passat pardavimą jis sužinojo tik policijoje. Ant automobilio VW Passat buvo prieš tai buvusios įmonės reklaminiai lipdukai.
Liudytojas G. B. parodė, kad galėjo būti 2009 m. pabaigoje, internete, jo sūnus ieškojo automobilio, išrinko kelis variantus. Surado automobilį VW Passat, paskambino pagal skelbimą, atsiliepė vyras. Jie sutarė susitikti soduose link Jurbarko. Ten jis nuvažiavo tą pačią dieną, apie 10 val. Jis važiavo kartu. Automobilį matė – VW Passat, numerių nepamena, karavanas, buvo dar firmos užrašai. Jam tiko automobilio kaina 1 050 ar 1 150 Lt, todėl nusprendė pirkti. Kad automobilis buvo areštuotas jis nežinojo. Jis automobilio neformino, sakė susiskambins ir „nuims“ nuo įskaitos. Kokios firmos vardu buvo registruotas automobilis, nepamena, kokios firmos užrašai buvo ant mašinos, taip pat nepamena. Ant mašinos ir registracijos liudijime buvo nurodytas tas pats firmos pavadinimas, tai galėjo būti „Klaslanga“. Galvojo, kad automobilį perka iš įmonės savininko, jam sakė, kad jokių problemų nebus. Pirkimo – pardavimo sutartis surašyta nebuvo. Automobiliu buvo galima važiuoti. Techninė apžiūra nebuvo atlikta. Jis keitė šio automobilio siurblį, šarnyrą, traukes, vairo kolonėles Automobiliu važinėjo apie pusmetį, tada paprašė sūnaus, kad įdėtų skelbimą apie automobilio pardavimą. Neatsimena, kiek gavo už parduotą automobilį. Kada automobilis areštuotas, jis nežinojo. Automobilio pirkėjui jis davė telefono numerį žmogaus, iš kurio pats pirko šį automobilį. Nusipirkus automobilį, jis tvarkė jį, nulupo užrašus. Kokias detales sudėjo servise ir kiek už tai sumokėjo, neatsimena. Automobilio pirkėjas V. J. pirkimo momentu skambino telefonu tam asmeniui, iš kurio jis pirko automobilį, ir jam sakė, kad nebus problemų ir „nuims“ nuo įskaitos.
Liudytojas D. K. parodė, kad apie automobilį VW Passat sužinojo, kai buvo pakviestas atvykti į policiją. Nurodė, kad jis 2006 - 2009 m. dirbo UAB „Herdes Group“ direktoriumi. Žino bendrovę „Klaslanga“, jai, kiek pamena, vadovavo Š. G., akcininkas buvo M. J.. UAB „Klaslanga“ iš jo įmonės pirko VW Passat automobilį. Kai M. J. išsikraustė iš patalpų, šis automobilis dar kurį laiką stovėjo, po išsikraustymo liko. Tvirtina, kad UAB „Klaslanga“ ilgalaikio turto perdavimo - priėmimo akto jis nepasirašinėjo, akte ne jo parašas Automobilio VW Passat jis nepriėmė ir jokio dokumento nepasirašė. Apie automobilio saugojimą kalbos nebuvo. Jis nepamena, ar buvo surašytas turto perdavimo – priėmimo aktas. Kai buvo pas tyrėją, pasirodo, atsirado aktai, kad jis esą priėmė saugoti automobilius ir pan., tačiau jis tokio akto nesirašė ir automobilio neperdavė. Kodėl M. J. aiškina, kad jis pasirašė aktą, nežino, nurodo, kad nuo išsiskyrimo jų santykiai ne kokie. Nurodė, kad G. K. yra jo pusbrolis, su kuriuo jis nebendrauja. Parodė, kad M. J. jam pats pasakė, kad areštavo turtą, kokį turtą areštavo nežino, žinojo, kad pastarasis turėjo problemų. Nurodė, kad jis planavo įgyti žemės sklypą iš UAB „Klaslanga“, tačiau neįgijo, pasikeitė planai. Nemano, kad automobilio VW Passat raktai buvo pas jį, nepamena, kokie buvo lipdukai ant automobilio. Kai jie automobiliu naudojosi, buvo užklijuotas įmonės logotipas.
Liudytojas G. K. parodė, kad būdamas namuose, Šilelio kaime, garaže matė važinėjantį melsvos spalvos džipą, kuris privažiavo prie vienų, po to prie kitų kaimynų vartų. Jam išėjus prie vartų, automobilis atvažiavo prie jo vartų, išlipo moteriškė, pareigūnas ir dar vienas žmogus, kaip vėliau sužinojo G. B.. Pastarasis sakė pareigūnei, kad šitas žmogus pardavė jam automobilį, pradėjo šūkauti, kad jis melagis. Su tuo vyriškiu, kuris kartu su policijos pareigūnais buvo atvykęs iki jo namų, Šilelio kaime, jis ankščiau nebuvo bendravęs, jo nepažįsta ir matė jį pirmą kartą. Jis jam jokio automobilio nepardavė, jeigu būtų pardavęs, būtų susirašęs pirkimo - pardavimo sutartį. Vyriškis, kuris buvo atvykęs su policijos pareigūnais ir rodydamas į jį pirštu teigė, kad jam pardavė VW Passat automobilį matė pirmą kartą. Telefono numeriu 8 646 58874 naudojasi jau pakankamai senai. Namuose turi internetinį ryšį, tačiau tikrai jokio skelbimo dėl automobilio pardavimo nedėjo, nieko daugiau apie jo pardavimą pasakyti negali. Nuo 2006 metų D. K. pas jį į namus neatvažiavo ir neatvažiuoja. Todėl niekaip neįsivaizduoja, kas be jo galėjo parduoti automobilį iš jo namo kiemo. Yra visiškai tikras, kad be jo taip niekas padaryti negalėtų, kadangi tai jo namai, o jis automobilio tikrai nepardavė. Mano, kad tas vyriškis arba meluoja, arba tiesiog duria pirštu į pirmą pasitaikiusį namą.
Liudytojas R. D. parodė, kad jis turi verslo liudijimą ir remontuoja automobilius, parodė, kad V. J. turi keletą senų automobilių, tarp jų ne vienas yra VW Passat markės. Parodė, kad jis taisydavo V. J. automobilius, tame tarpe ir šviesios spalvos automobilį VW Passat, nurodė, kad gal būt ir to automobilio remontas galėjo kainuoti apie 2 000,00 Lt, tačiau tiksliai pasakyti negali. Parodė, kad jam V. J. yra sakęs, kad iš jo paėmė automobilį, kadangi jis areštuotas ir parduotas. Automobilio techninė būklė buvo prasta, jis tvarkė ir keitė detales, tvarkė amortizatorius, vairo kolonėles, priekinį bamperį, galėjo keisti ir daugiau detalių, nurodė, kad automobilį reikėjo remontuoti, kad galėtų sutvarkyti techninę apžiūrą.
2010 06 17 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad V. J. iš G. B. automobilį VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 900,00 Lt (1 t., b.l. 32).
2010 02 17 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis aikštelėje prie V. J. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 38-41).
2009 06 17 turto aprašas patvirtina, kad 2009 06 07, vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 05 13 nutartį civilinėje byloje Nr.2-7991-122/2009, buvo aprašytas UAB „Klaslanga“ turtas - automobilis VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei FIAT DUCATO, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bendra automobilių vertė – 7 741 Lt 19 ct (1 t., b.l. 44-45).
2009 06 19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus pažymėjimas apie turto arešto akto Nr. 0309002990 pakeitimo įregistravimą turto arešto aktų registre patvirtina, kad turto arešto akto pakeitimo įregistravimo data – 2009 06 18. Asmuo, kurio turtas areštuojamas – UAB „Klaslanga“, kreditorius – UAB „Gave“. Įregistruotas areštas transporto priemonei VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), FIAT DUCATO, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 50).
2009 08 24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas už akių patvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 05 13 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė (areštas) „Klaslanga“ turtui paliekama galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (1 t., b.l. 53-54).
2011 09 16 VĮ „Regitra“ Kauno filialo raštas patvirtina, kad UAB „Klaslanga“ vardu registruota transporto priemonė VW Passat, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1991 m. laidos, mėlynos spalvos, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2008 12 31 (1 t., b.l. 69).
Automobilio registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilio savininkas yra UAB „Klaslanga“ (1 t., b.l. 76).
2011 02 03 akistatos protokolas tarp liudytojų M. J. ir D. K. patvirtina, kad jie abu pasiliko prie savo ankščiau duotų parodymų. D. K. parodė, kad automobilis VW Passat buvo nevažiuojantis, todėl jam nebuvo prasmės asmeniškai imtis saugoti tą automobilį (1 t., b.l. 111-112).
2011 10 14 atlikta akistata tarp liudytojų V. J. ir G. B. patvirtina, kad abu pasiliko prie savo ankščiau duotų parodymų (1 t., b.l.113-115).
2010 06 17 pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad V. J. 2010 m. birželio 17 d. iš G. B. įsigijo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 900 Lt (1 t., b.l. 117).
2011 12 20 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-2090 patvirtina, kad UAB „Klaslanga“ 2009 m. birželio 12 d. ilgalaikio turto perdavimo - priėmimo akte, skiltyje „Priėmiau“, esantį D. K. vardu pasirašytą parašą, pasirašė ne D. K., o kitas asmuo. Tiriamasis parašas pasirašytas pamėgdžiojant D. K. parašą (1 t., b.l. 130-131).
2012 04 23 BUAB „Klaslanga“ bankroto administratoriaus UAB „Jovita“ įgalioto asmens V. D. raštas patvirtina, kad automobilis VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bankroto administratoriui perduotas nebuvo (2 t., b.l. 10).
2013 03 19 UAB Kauno techninės apžiūros centro 2013 03 19 raštas patvirtina, kad automobiliui VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta 2007 02 02, kuri galiojo iki 2009 02 02, ir 2010 01 11, kuri galiojo iki 2012 01 11 (3 t., b.l. 129).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 1 d. atsako tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui.
Aprašyto ar areštuoto turto perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas, tai nusikaltimas, kurio rūšinis objektas - teisingumo institucijų normali veikla, teisingumo vykdymas, o fakultatyvus - turtiniai fizinių ar juridinių asmenų interesai, nuosavybės santykiai, įstatymas nenustato ir nedetalizuoja, kokia forma ar būdu turėtų būti perleidžiamas ar paslepiamas turtas, kad tai būtų laikoma nusikaltimu - svarbios yra tiktai pasekmės, kurios pasireiškia tuo, kad areštuotas turtas tampa nepasiekiamas kreditoriui ir teisėsaugos organams.
Sąvoka “perleidimas” yra apibendrinanti, civilinėje teisėje reiškianti nuosavybės teisės perdavimą kitam asmeniui, o taip pat vienas iš būdų įgyvendinti savininkui savo disponavimo teisę tiek už atlyginimą, tiek ir neatlygintinai. Perleidimo teisė gali būti realizuota per įvairias sandorių rūšis: pirkimo - pardavimo, dovanojimo, mainų ir kt.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo M. J., nukentėjusiojo V. J., liudytojų Š. G., G. B., D. K., G. K., R. D. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. J. laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 3 d. iki 2009 metų pabaigos, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas laikinai einančiu UAB „Klaslanga“ pareigas ir žinodamas, kad UAB „Klaslanga“ esantis automobilis VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. birželio 17 d. areštuotos antstolės A. R. Žičkuvienės, turto arešto aktu pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 2-7991-122/2009, bei žinodamas, kad UAB „Klaslanga“ turi patikėtą areštuotą turtą - automobilį VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei suvokdamas, kad turi patikėtą areštuotą turtą saugoti ir nepabloginti jo padėties, nesiėmė priemonių, kad automobilis VW. Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebūtų neteisėtai perleistas kitam asmeniui,
K. M. Jasevičiaus kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.
Civilinis ieškinys.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Nukentėjusysis V. J. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 4 358,80 litų turtinę žalą ir 7 000 litų neturtinę žalą.
Nukentėjusysis nurodė, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro: 900,00 Lt - už automobilio VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimą; 2 200,00 Lt už šio automobilio remontą; 168,80 Lt už nuvežimo metu šiame automobilyje buvusį 40 l benzino; 90,00 Lt duslintuvo kaina; 1 000,00 Lt automobilio VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį buvo priverstas remontuoti priverstinai išvežus automobilį VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidos bei už negalėjimą naudotis paimtu automobiliu bei negalėjimą jį registruoti.
Ieškinys dėl 4 358,80 litų padarytos turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo yra iš dalies pagrįstas, todėl tenkintinas iš dalies. Nukentėjusysis pateikė 2010 06 17 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuri patvirtina, kad V. J. iš G. B. automobilį VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , už 900,00 Lt (1 t., b.l. 32), tai patvirtino ir liudytojas G. B., todėl šioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas. Nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymu, kad už būtent šio automobilio remontą jis sumokėjo 2 200,00 Lt. Nukentėjusiojo pateiktame 2010 07 02 prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvite, serija A Nr. 6112458 (1 t., b.l. 74) nurodyta, kad „automobilis VW Passat“, tačiau už kurį automobilį ir už kokią paslaugą paskaičiuota ši suma nenurodyta. Pats nukentėjusysis tvirtina, kad jis tuo metu turėjo kitą automobilį VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) be to, liudytojas R. D. parodė, kad V. J. turėjo keletą senų automobilių, tarp kurių buvo keletas VW Passat markės automobilių, jis juos taisė, kažkurio remontas kainavo apie 2 000,00 litų, tačiau kokio būtent automobilio remontas kainavo apie 2 000,00 Lt jis negali pasakyti. Taip pat neįrodyta, kad priverstinai nuvežto automobilio kuro talpykloje buvo 400,00 Lt, kadangi nukentėjusiojo pateiktų kvitų kopijos (2 t., b.l. 75) nepatvirtina, kad kuras piltas būtent į šį automobilį ir kad jame priverstinio nuvežimo metu būtent buvo likę būtent 40 l kuro. Nukentėjusiojo pateikta PVM sąskaitos – faktūros kopija nepatvirtina, kad nukentėjusysis sumokėjo 90,00 litų už būtent šiam automobiliui pirktą duslintuvą 90,00 Lt, kadangi, kaip nurodė nukentėjusysis, jis be automobilio VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo dar vieną automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, liudytojas R. D. parodė, kad V. J. turėjo keletą senų automobilių, tarp kurių buvo keletas VW Passat markės automobilių, be to, liudytojas nurodė, kad automobilį VW Passat jis remontavo, nes reikėjo praeiti techninę apžiūrą, o 2010 01 11 Techninės apžiūros ataskaita (1 t., b.l. 21) ir 2013 03 19 UAB Kauno techninės apžiūros centro 2013 03 19 raštas patvirtina, kad privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta 2010 01 11 ir galiojo iki 2012 01 11 (3 t., b.l. 129), taigi minėtam automobiliui privalomos techninės apžiūros atlikti 2010 metų vasarą nereikėjo. Nukentėjusysis neįrodė, kad jis būtent dėl automobilio VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo buvo priverstas remontuoti automobilį VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodė, kiek kainavo šio automobilio remontas, nenurodė, kokio dydžio žalą jis patyrė dėl negalėjimo automobilį registruoti. Pažymėtina, kad nukentėjusysis, būdamas suaugęs žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, matė ir turėjo suprasti, kad jis perka automobilį iš fizinio asmens, nepateikusio jokio įgaliojimo parduoti UAB „Klaslanga“ priklausantį automobilį., kadangi šio automobilio registracijos liudijime (1 t., b.l. 76) nurodyta, kad automobilio savininkas yra UAB „Klaslanga“. Nukentėjusysis pripažino, kad jis į šią aplinkybę iš karto atkreipė dėmesį, tai matė, tačiau automobilį nupirko, taigi turėjo ir galėjo suprasti, kad jam gali kilti problemų disponuojant, eksploatuojant ir registruojant nupirktą transporto priemonę.
Pagal CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.
Nukentėjusysis nurodė, kad neturtinę žalą sudaro: 1 000,00 Lt už nukentėjusiojo patirtą ir patiriamą nuolatine, ilgalaike didele įtampa, vidiniais pergyvenimais, neigiamu poveikiu nukentėjusiojo gyvenimo kokybei; 1 000,00 Lt už negalėjimą naudotis pilnaverte judėjimo laisve, prievartą naudoti jį kitu dyzeliniu, blogesniu ir triukšmą keliančiu automobiliu, gadinant nukentėjusiojo klausą; 1 000,00 Lt už vertimą ilgą laiką rašyti ir nešioti skundus dėl neteisėtų veiksmų, rašyti įvairioms įstaigoms, skundus, papildomai naudoti vaistus nuo skaudančių sąnarių; 1 000,00 Lt sistemingu trukdymu nukentėjusiajam rūpintis 1922 m. gimusia jo neįgalia motina J. G., atimant iš nukentėjusiojo tam skirtą laiką; 2 000,00 Lt vykdančio individualią veiklą pagal verslo liudijimą ilgalaikiu nukentėjusiojo trukdymu dirbti, kas nulėmė pastarojo išgyvenimus; 1 000,00 Lt už sistemingą ilgalaikį trukdymą rūpintis savo nuo vaikystės neįgaliu sūnumi J. J.. Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nekelia abejonių aplinkybė, kad priverstinai nuvežus nukentėjusiojo įsigytą automobilį VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patyrė tam tikrą dvasinį sukrėtimą, stresą ar vidinius išgyvenimus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis žinojo, jog perka automobilį iš fizinio asmens, neturinčio jokių įgaliojimų parduoti automobilį, nors automobilio dokumentuose buvo nurodytas savininkas UAB „Klaslanga“, taigi, būdamas suaugęs ir išsilavinęs žmogus, turėjo ir galėjo suprasti, kad elgiasi netinkamai, taigi, dalis atsakomybės dėl patirtų išgyvenimų tenka pačiam nukentėjusiajam, tokiu būdu, prašoma 1 000,00 Lt mažintina. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi nukentėjusysis neįrodė, kad jis dėl to negalėjo pilnavertiškai naudotis transporto priemone, kadangi tuo pačiu metu jis turėjo ir kitų automobilių, neįrodė, kad dėl nuolatinių skundų rašymo jis patyrė fizinį skausmą dulkelio sąnarių, kaip neįrodė ir to, kad dėl šio įvykio jam reikėjo rašyti daugybę skundų į įvairias įstaigas. Nukentėjusysis neįrodė, kad J. G. yra jo motina ir kad dėl automobilio priverstinio nuvežimo jis negalėjo jos lankyti, nors turėjo kitų transporto priemonių, kaip neįrodė ir ilgalaikio trukdymo rūpintis neįgaliu sūnumi. Nukentėjusysis pateikė 2010 12 20 nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą ir verslo liudijimą, tačiau šie dokumentai nepatvirtina, kad, turėdamas verslo liudijimą, nukentėjusysis vertėsi individualia veika, ir kad jis dėl negalėjimo verstis tokia veikla jis patyrė būtent 2 000,00 litų žalą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 str. 1 d.).
Kaltinamasis M. J. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašo laiduotoju paskirti jo brolį T. J..
Kaltinamasis M. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Jis yra jauno amžiaus, dirba, neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, charakterizuojamas teigiamai, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Laiduotojas T. J. nurodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėju, M. J. yra jo brolis, kuris jį gerbia, atsižvelgia į jo išsakytą nuomonę ir jo teisingus patarimus, nurodė, kad jis yra sąžiningas ir atsakingas žmogus, jis juo pasitiki, gali užtikrinti, kad M. J. nedarys nusikaltimų, prašo laikyti ji laiduotoja ir atleisti M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato ir bylą nutraukti. Nurodė, kad jis augina tris mažamečius vaikus, todėl sumokėjus užstatą gali materialiai nukentėti jo šeima.
Laiduotojas T. J. nurodė, kad jis yra kaltinamojo brolis, dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėju, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (3 t., b.l. 127-128), kaip iniciatyvus, pareigingas, principingas policijos pareigūnas, todėl, atsižvelgiant į laiduotojos asmenines savybes bei veiklos pobūdį, darytina išvada, kad jis turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Kadangi surinkta ir ištirta baudžiamosios bylos medžiaga liudija, kad kaltinamasis suprato savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam jo patirtą žalą, charakterizuojamas teigiamai, padarė nesunkų nusikaltimą, naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, todėl darytina išvada, kad, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei ją padariusio asmens savybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Konstatuotina, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., leidžiantys atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina, o kaltinamasis perduotinas laiduotojui T. J. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Iš kaltinamojo priteistinos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos, patirtos suteikiant nukentėjusiajam V. J. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (BPK 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d. ir 5 d., teismas
nusprendė:
M. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, ji perduodant laiduotoju T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), jo atsakomybėn 1 (vieneriems) metams pagal laidavimą be užstato.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Patvirtinti kaltinamojo M. J. įsipareigojimą atlyginti žalą ir įpareigoti kaltinamąjį atlyginti nukentėjusiajam V. J. 900,00 Lt (devynis šimtus litų) turtinės žalos ir 600,00 Lt (šešis šimtus litų) neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai.
Įpareigoti kaltinamąjį atlyginti 240,00 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) išlaidų už suteiktą nukentėjusiajam V. J. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. .
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.