Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vyriausiosios specialistės (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Č. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ATPK) surašytas už tai, kad 2016 m. kovo 1 d. nustatyta, jog teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), nesuformuotoje valstybinėje žemėje įrengti 7 prekybos statiniai (kioskai), 2 prekybiniai įrenginiai (prekystaliai) (aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat prie (duomenys neskelbtini), nesuformuotoje valstybinėje žemėje įrengti 3 prekybos statiniai ir 2 prekystaliai (surašytas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną B. Č. pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį nutraukė.Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Vermontaitė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje - pripažinti B. Č. kaltu dėl ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir skirti jam administracinę nuobaudą.Apeliaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad vienas iš valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektų yra Nacionalinė žemės tarnyba, kuriai įstatymu suteiktos išimtinės teisės disponuoti valstybine žeme - išnuomoti, parduoti ar kitais būdais perleisti nuosavybėn ar perduoti naudotis. To paties įstatymo 21 straipsnio, reglamentuojančio žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigas, 7 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Už savavališką žemės užėmimą, naudojimą yra numatyta administracinė atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje, šioje byloje - ATPK 45 straipsnio 1 dalyje.Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo”, 4 punkte nurodyti tikrinimo kriterijai, kuriais vadovaudamiesi Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių darbuotojai atlieka žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus specialistas R. A. 2016 m. kovo 1 d. atliko valstybinės žemės prie žemės sklypo Jūros g. 25, Palanga, patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo metu buvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. Č. teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), užėmė valstybinę žemę (žemės sklypas nesuformuotas), kurioje jis įrengė ir pastatė 7 prekybos statinius (kioskus), 2 prekybinius įrenginius (prekystalius), taip pat 3 prekybos statinius ir 2 prekystalius. Vadovaudamasis ATPK 45 straipsnio 1 dalimi, 2016 m. rugpjūčio 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vyriausiasis specialistas R. A. surašė B. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą.Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nepakanka duomenų B. Č. kaltei įrodyti. Atkreipiamas dėmesys, kad B. Č. 2016 m. rugsėjo 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriui pateiktame paaiškinime patvirtino, kad žemės naudojimo patikrinimo aktuose fiksuoti statiniai yra jo valdomi pastatai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos jis pagal nuomos sutartį išnuomojo J. S.. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovo R. R. pateiktą paaiškinimą apie tai, kad B. Č. buvo iškviestas į Viešosios tvarkos skyrių dėl nesuformuotame valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytų statinių ir juose vykdomos veiklos. Minėto savivaldybės struktūrinio skyriaus atstovas paaiškino, kad B. Č. neneigė, jog minėti statiniai jam nepriklauso, sutiko ir pasirašė pareigūno surašytame protokole.Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad savavališko žemės, miško, vandens telkinių užėmimo bei naudojimo kaip administracinės teisės nusižengimo, objektyviosios pusės požymių sąrašas nėra tiksliai apibrėžtas, todėl nėra baigtinis. Valstybinės žemės užėmimo, naudojimo požymiais gali būti tiek savavališkas želdinių, daržo įrengimas, tiek bet kokios dirbtinės kilmės objektų, kilnojamų ar nekilnojamų daiktų savavališkas įrengimas valstybinėje žemėje neturint tam teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties, administracinio akto, teismo sprendimo ir pan.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 20 d. nutartyje Nr. N-62-1294/2011 taip pat nurodo, kad administracinės teisės nusižengimo kvalifikuojamasis požymis neprivalo būti siejamas su tuo, ar asmens veiksmai (neveikimas) trukdo kitiems asmenims (ne šios žemės savininkams) laisvai naudotis valstybine žeme. Institucijos teigimu, principas, jog iš neteisės negali atsirasti teisė (ex iniuria non oritur ius), šiuo atveju neatleidžia B. Č. nuo atsakomybės, kadangi jis pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės naudojimą nuostatas ir jam turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį.Atsiliepimu į Institucijos skundą B. Č. nesutinka su pateiktu skundu, nurodo, kad žemės naudojimo patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kas savavališkai valstybinėje žemėje pastatė laikinus statinius, byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, kad patikrinimų aktuose nurodytus pastatus įrengė būtent jis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai B. Č. nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nes byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad B. Č. padarė ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų Institucijos išvadą, jog 2016 m. kovo 1 d. patikrinimo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus pastatus pastatė būtent B. Č.. Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir objektyviai įvertino visus bylos duomenis ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes.B. Č. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Taigi administracinei atsakomybei pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Dėl šios priežasties, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį klausimą, turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia sąmoningai ir savavališkai užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypą aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Taigi kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.B. Č. neigė padaręs pažeidimą, viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad jis nepastatė jokių prekybos statinių ar įrenginių. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apklausė R. A., R. R., J. S., patį B. Č.. Skundžiamame apylinkės teismo nutarime išsamiai išaiškinta ir aiškiai pasakyta, kad byloje yra duomenų apie tai, kad ne B. Č. pastatė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus asmenis. Byloje esantys B. Č. pateikti susitarimai su D. B., A. C., I. F., D. G., E. U., matyti, kad B. Č. suteikė teisę šiems asmenims vykdyti prekybą teritorijoje greta statinio, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šie Susitarimai neįrodo, kad jis ne tik suteikė leidimą asmenims vykdyti savo veiklą, bet ir įrengė prekybos vietas, nes šių objektų perdavimas kitai susitarimo šaliai nėra aptartas. Be to, byloje yra duomenų, kad minėti statiniai priklauso kitiems asmenims (b. l. 162-163, 72-74), iš kurių galima spręsti, kad bent dalis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų prekybos įrenginių buvo pastatyta kitų asmenų ir leidžia abejoti ir tuo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę, ją apstatydamas neteisėtais statiniais, užėmė būtent B. Č.. Apeliaciniame skunde vienas iš argumentų, kuriais Institucija grindžia B. Č. kaltę, yra tai, kad B. Č. savo 2016 m. rugsėjo 7 d. paaiškinime neva patvirtino, jog protokole nurodyti statiniai priklauso jam. Tačiau dėl šių Institucijos argumentų jau yra išsamiai pasisakyta skundžiamame nutarime, todėl skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad B. Č. paaiškinime minimi jo valdomi pastatai neapima statinių, kurie yra už sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribų, todėl nėra galimybės, remiantis vien šiuo B. Č. paaiškinimu, konstatuoti jo kaltę pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį. Šioje byloje nėra jokių nenuginčijamų įrodymų, pagrindžiančių B. Č. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.Tokiu būdu apylinkės teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad aptartų duomenų pagrindu šioje byloje nėra įrodyta, jog B. Č. pastatė pastatus, nurodytus 2016 m. kovo 1 d. patikrinimo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei tokiu būdu užėmė valstybinę žemę. Taigi, asmens kaltumą privalo įrodinėti jį kaltinančios valstybinės institucijos. Tiriamu atveju Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog ginčo dalykas - 2016 m. kovo 1 d. patikrinimo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti pastatai – buvo pastatyti B. Č. siekiant neteisėtai užvaldyti valstybinę žemę. Tokių įrodymų Institucija nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti apylinkės teismo nutarimą nėra pagrindo.Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog B. Č. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pagrįstai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vyriausiosios specialistės skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.