Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

susipažinusi su pareiškėjos I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017-05-23 gautas I. R. skundas, kuriame prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti D. E. ir A. D. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį.

I. R. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnyje numatytų reikalavimų, todėl negali būti priimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Nukentėjusiojo skundas privataus kaltinimo bylose yra itin svarbus procesinis dokumentas - juo ne tik pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, ne tik išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, bet ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kadangi teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, apibrėžtą būtent nukentėjusiojo skunde. Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį, imperatyviai nurodyta, kas, pateikiant privataus kaltinimo skundą, jame privalomai turi būti išdėstyta. Taigi, vadovaujantis minėta norma, privataus kaltinimo skunde, pateikiant jį teismui, turi būti nurodyta - teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai, ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymo įtariamojo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. BPK 412 straipsnio 3 dalyje, nurodyta, jog minėto straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Kaip minėta anksčiau, pagal BPK 412 straipsnio 2 dalies reikalavimus, skunde, be kitų duomenų, turi būti nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta ir laikas. Šie įstatymo reikalavimai įpareigoja pareiškėją privataus kaltinimo skundą paduoti tam teismui, kuriam teisminga byla. Privataus kaltinimo bylų nagrinėjimas teisme vyksta pagal BPK V dalyje nustatytas taisykles su BPK 415-417 straipsniuose numatytomis išimtimis. Kadangi BPK 415-417 straipsniuose privataus kaltinimo bylų teismingumas nenurodytas, sprendžiant privataus kaltinimo bylų teismingumo klausimą, turi būti vadovaujamasi bendromis baudžiamųjų bylų teismingumo taisyklėmis, numatytomis BPK V dalyje. BPK 226 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, o BPK 226 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis. Todėl tikslios nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymas turi esminę reikšmę sprendžiant baudžiamosios bylos teismingumą.

Tuo tarpu iš pateikto skundo nėra aišku kur yra galimai šios nusikalstamos veikos padarymo vieta ir koks nusikalstamos veikos padarymo laikas. Be to, skunde nenurodytos ir nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinami D. E. ir A. D., aplinkybės. Iš pareiškėjos skundo nėra aišku, kokius neteisėtus veiksmus kiekvienas iš kaltinamų asmenų konkrečiai atliko. Privataus kaltinimo skunde turi būti esminės aplinkybės išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus nusikalstamos veikos vaizdas. Visos aplinkybės turi būti pagrįstos ir motyvuotos. Skunde taip pat nenurodytos nusikalstamos veikos padarymo įtariamųjų asmenų gyvenamosios vietos, nenurodyti duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes: liudytojų vardai, pavardės, gyvenamosios vietos; dokumentai ar daiktai, patvirtinantys su veika susijusius faktus, nes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalį tai nurodyti privaloma.

Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys, kaltinimas negali būti reiškiamas abstrakčiais teiginiais.

Esant nustatytoms aplinkybėms, t.y. nesant tikslaus suformuluoto kaltinimo, privataus kaltinimo skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Pažymėtina, kad teismas pats savo iniciatyva negali suformuluoti kaltinimo už pareiškėją, rinkti duomenų, juolab papildyti ar iš esmės keisti suformuluotą kaltinimą, nes tokiais veiksmais atliktų jam nepriskirtą kaltinimo funkciją, dėl ko būtų pagrindas abejoti teismo nešališkumu.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus šias aplinkybes daroma išvada, kad I. R. skundas neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, todėl privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. Pašalinus trūkumus pareiškėjai neatimta teisė pakartotinai kreiptis į teismą, paduodant skundą privataus kaltinimo tvarka dėl tų pačių veikų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2, 3 dalimis, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjos I. R. skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.