Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

procesinio dokumento kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.4.6.2.2; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.12.2.8.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorui V. N., gynėjui advokatui Dainiui Gudui, mažametės nukentėjusiosios A. J. atstovei pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei I. B., kaltinamajam A. G., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kalvarija, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, o būtent: 2019 m. birželio 15 d. apie 23:50 val. bute, esančiame adresu, (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, sugriebė savo mažametę vaikaitę A. J. gim. (duomenys neskelbtini), už kairės rankos, taip ją apdraskydamas, po to sugriebęs tyčia tampė už plaukų ir dešinės ausies, tuo nukentėjusiajai mažametei A. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nubrozdinimą kairiame dilbyje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis A. G. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad birželio 15 d apie 23:00 ar 00:00 val. buvo atėjusi jo žmonos sesuo, gėrė alų, jį gėrė ir jo dukra. Duktė užmigo ir po kurio laiko atėjo draugo žmona, su kuria išgėrė vyno. Pabudo duktė ir paprašė alaus. Anūkė pasakė, kad paskambins tėvui ir pasakys, kad jie geria. Dukra pasakė, kad reikia iš anūkės paimti telefoną. Jis bandė atimti telefoną ir A. įdrėskė. Anūkei griebė telefoną iš rankų ir taip ją apdraskė. Nepamena, ar anūkei tampė už ausies ir plaukų. Nepamena, nes buvo išgėręs. Gal ir paėmė anūkei už plaukų. Anūkė neverkė, nesiskundė, kad jai skauda. Ant jos jokių smurto žymių nematė. Policijos pareigūnai jį išsivežė, dabar jis su anūke nebendrauja. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nesutinka su suma, nes tai dvi jo pensijos. Gali sumokėti 200 eurų. Mergaitei pinigų visai nereikia, jų reikia žentui. Dabar tvarkosi dokumentus pensijai gauti. Padeda pragyventi dukra, kuri gyvena užsienyje. Anūkė buvo savo kambaryje. Jis nuėjo pas anūkę į kambarį ir bandė atimti telefoną, tačiau telefono taip ir neatėmė. Iki įvykio su anūke santykiai buvo geri, po įvykio nebendrauja, persimeta keliais žodžiais. Anksčiau konfliktų su A. nebūdavo. Duktė jam neliepė telefono atimti, bet pasakė tik tiek, kad telefoną reikia atimti. Į Alkoholio daug negali vartoti, nes serga epilepsija. Po konflikto su anūke, daugiau alkoholio nevartojo. Policijos pareigūnai po konflikto atvyko po 15-20 min, jis jau gulėjau lovoje. Nesupranta, prie ko čia anūkės ausys. Ką tėvas jai liepė sakyti, tą ji ir sakė. Tos aplinkybės nepripažįsta. Anūkei įdrėskė tik į ranką.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės įstatyminė atstovė I. B. paaiškino, kad įvykio metu A. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Su ja buvo bendrauta kelis kartus. Mergaitė jautė sunkius emocinius išgyvenimus, ilgai labai bijojo senelio. Kalbėdama apie įvykį graudinosi, jai atsiradęs nesaugumo, baimės jausmas. Po įvykio ji stengiasi viena nebūti namuose, bijojo viena eiti naktį į tualetą. Šiai dienai mergaitė jaučiasi jau geriau, tačiau su seneliu visiškai nebendrauja, senelis jos neatsiprašė. Buvo mergaitei rekomenduota lankytis pas psichologą, tačiau ten nenuėjo, vasarą buvo išvažiavusi prie jūros ilsėjosi. Mergaitė nurodė, kad senelis įdrėskė ranką, tampė už plaukų ir užsuko ausį. Ieškinį palaiko. Kaip supranta iš mergaitės pasakojimo, santykiai su seneliu nebuvo labai šilti. Mergaitė jautė fizinį skausmą ir buvo dvasinis sukrėtimas. Šiuo metu mergaitei 13 metų. Neturi duomenų, ar įvykio metu mergaitės mama buvo blaivi. Kai kalbėjo su mergaite, ji graudinosi, emocijų tėtis negali įtakoti. Kai mergaitė atėjo su tėčiu, tėtis tikrai bandė įsiterpti. Jie bendravo po įvykio praėjus kelioms dienoms ir mergaitės psichologinė būklė buvo prasta.

Liudytoja I. S. paaiškino, kad atliko mažametės nukentėjusiosios apklausą, mergaitė aiškino, kad gyvena su tėvais ir seneliu, konfliktas įvyko dėl telefono. Senelis norėdamas atimti iš jos telefoną ją tampė už plaukų, ausies, apdraskė jai ranką, bėgo kraujas, mergaitė dėl to verkė, šaukė mamą. Kambaryje tuo metu dar buvo mergaitės 7 metų brolis. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, ar verkė, nepamena. Apklausoje dalyvavo psichologė, atstovė pagal statymą. Asmenys dėl apklausos neturėjo pastabų. Ji bendravo ir su nukentėjusiosios broliu, kuris paaiškino, kad konfliktas buvo dėl telefono. Senelis norėjo iš jo sesers atimti telefoną ir apdraskė mergaitei ranką. Šiuos parodymus ji įformino tarnybiniame pranešime.

Liudytoja E. M. paaiškino, kad buvo iškvietimas dėl to, kad tarp senelio ir anūkės įvyko konfliktas. Atvykę rado tėtį, mamą ir du vaikus. Kitoje patalpoje buvo senelis. Kiek pamena, konfliktas įvyko dėl telefono. Mergaitė buvo labai išsigandusi, jai buvo sudraskyta ranka, ji buvo temta už plaukų, jos ausis buvo paraudusi, mergaitė buvo apsiašarojusi. Tėtis parašė pareiškimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Bendravo su mergaitės tėčiu, kalbėjo su mergaite, ji pasakė, kad senelis sukėlė konfliktą, sakė, kad konfliktas buvo miegamajame, jai gulint senelis sugriebė mergaitei už rankos, tempė už plaukų, už dešinės ausies. Mergaitė skundėsi, kad skauda ranką ir dešinį veido šoną, kuris buvo paraudęs. Su seneliu bendravo kolega.

Liudytojas S. J. paaiškino, kad kaltinamasis A. G. yra jo uošvis. Jam paskambino dukra ir pasakė, kad senelis atėmė telefoną. Kai grįžo namo, dukra A. papasakojo, kad girtas senelis ją tampė už rankos, plaukų ir ausies. Dukra paskambino jam iš savo telefono, nes senelis nepajėgė telefono atimti. Matė, kad dukros buvo raudona ausis, jai buvo perdrėksta ranka. Ji skundėsi, kad skauda galvą ten, kur senelis pešė plaukus ir skauda ausį. Kambaryje įvykio metu dar buvo sūnus, o žmona tuo metu buvo tualete. Dukra jam paskambino apie 23:00- 23:30 val. Pradėjo aiškintis su uošviu ir iškvietė jam policiją. Uošvis tuo metu buvo neblaivus. Jie ir dabar gyvena dviejuose kambariuose. Tai antras kartas, kai senelis užpuolė dukrą, tada jis atsiprašė ir jam dovanojo. Iki įvykio dukra bendravo su seneliu, dabar nebendrauja. Po įvykio suprastėjo jos mokslai, gavo žinių iš klasės auklėtojos, kad dukra norėjo nusižudyti. Dukra dabar nuo spalio 25 d. lankosi pas psichologą. Viskas suprastėjo po įvykio. Senelis nebandė atsiprašyti. Auklėtoja sužinojo, kad internete yra pranešta, jog dukra nori nusižudyti. Apie tai sužinojo spalio 22 d. Su dukra kalbėjo, bet ji tapo užsidariusi, nekalba. Pas psichologę dukra eis vėl po savaitės. Senelis pratęs vadovauti. Jis dukrai leido tą dieną naudotis telefonu. Motina dukrai padovanojusi vieną kambarį. Kaltinamasis išsiskyręs su žmona, jo žmonos motina. Niekur kitur neina gyventi, nes neturi už ką.

Liudytoja J. J. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos tėvas. Žino, kad tėvas A. stumdė, tąsė ir jai buvo apdraskyta ranka. Ji tuo metu buvo vonioje. Kai išėjo iš vonios, matė, kaip tėvas jau išeina iš virtuvės, o dukra papasakojo, kad senelis ją tąsė už kasos, ausies, apdraskė ranką, nes norėjo paimti iš jos telefoną. Tėvas tą vakarą nebuvo blaivus. Matė, kad dukrai sudraskyta ranka, ji verkė, daugiau jai niekuo nesiskundė. Dukros ausis buvo paraudusi. Dabar dukra pasidariusi labai uždara, mano, tai susiję su šiuo įvykiu. Klausinėjo, ar nėra problemų mokykloje, dukra pasakė, kad ne. Klasiokai pasakė, kad matė ją verkiant mokykloje. Pagalvojo, kad yra problemos dukrai mokykloje ir penktadienį nuvedė ją pas psichologą. Dukrai reikės lankysis pas psichologą, pradžioje vieną kartą per savaitę. Kaltinamasis visada buvo toks griežtas, jis nevengė smurto. Iki įvykio dukros santykiai su seneliu būdavo geri. Po įvyko jie praktiškai nekalba. Senelis dukros neatsiprašė. Buvo dar vienas incidentas, buvo konfliktas tarp senelio ir jos dukros. Apie įrašą internete sužinojo iš vyro, o jam pasakė klasės auklėtoja. Dėl to dukrą veda pas psichologą. Kai įvyko įvykis, tą dieną buvo blaivi. Buvo įkeltos internete apsiverkusios dukros nuotraukos ir parašyta, kad ji nori nusižudyti. Dukros klausė, kodėl taip elgiasi, dukra jai pažadėjo, kad daugiau taip nesielgs. Po apsilankymo pas psichologę dukra sakė, kad jai pagerėjo.

Teisiamojo posėdžio metu buvo paskelbtas mažametės nukentėjusiosios A. J. apklaustos kaip liudytoja vaizdo ir garso įrašas, nukentėjusioji A. J. 2019-06-20 paaiškino, kad jai yra 13 metų, gyvena kartu su tėvais, broliu ir seneliu. Gyvena dviejų kambarių bute. Jos senelis A. G. gyvena viename buto kambaryje, o ji su broliu ir tėvais gyvenu kitame buto kambaryje. 2019-06-15 vakaro metu, bet kada tiksliai pasakyti negali, ji buvo savo kambaryje kartu su broliu M. J., kuris yra 7 metų amžiaus. Kambaryje žiūrinėjo savo telefoną. Žiūrinėjant telefoną, į kambarį atėjo senelis Algis, kuris buvo neblaivus, nes jis eidamas krito. Įėjęs į kambarį, senelis pasakė, jog mama jai neleido žaisti telefonu. Tuomet priėjo prie jos ir viena ranka griebė už jai priklausančio telefono, o kita už kairės rankos. Griebdamas už kairės rankos, senelis ją apdraskė. Kai senelis ją apdraskė, jai pradėjo skaudėti ranką ir bėgo kraujas. Jai ir dabar yra sudraskyta ranka. Mano, kad senelis ją apdraskė tyčia. Po to, senelis ją sugriebė už plaukų ir tampė. Kai senelis tampė, jai skaudėjo galvą. Dar senelis sugriebė už dešinės ausies ir ją tampė. Tuo metu, kai senelis ją tampė už ausies, jai pradėjo skaudėti ausį. Kuomet buvo mušama, ji išsigando, blogai jautėsi, verkė, šaukėsi mamos (b.l. 37-39).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu, (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo kambario kairėje pusėje prie durų yra kėdė. Kambario dešinėje, arčiau lango, yra dvigulė lova, o prie įėjimo dviaukštė vaikų lova. Kambarys gana tvarkingas (b.l. 7-10).

2019-06-16 patrulio Š. K. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog smurtą patyrusios A. J. kairėje rankoje yra įdrėskimas, paraudusi dešinė ausis, mergaitė yra susijaudinusi, matosi akivaizdi jos baimė (b.l. 11-14).

2019-06-14 tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog žodžiu buvo bendrauta su mažamečiu M. J., gim. (duomenys neskelbtini). M. J. paaiškino, jog jis matė, kaip senelis draskė seserį už rankos. Jis mate, kaip senelis, atimdamas iš Auksės telefoną, apdraskė jos ranką. Kodėl taip senelis pasielgė, nežino. Senelis dar kažką darė Auksei, bet ką, nežino, nes neatsimena (b.l. 61-62).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota Skubiosios pagalbos tarnybų pateiktas 2019-06-16 00.13 val. garso įrašas. Stenogramoje yra užfiksuotas pokalbis tarp liudytojo S. J. ir Skubiosios pagalbos tarnybų darbuotojo, protokole užfiksuota, kad S. J. nurodo, kad nori iškviesti policijos pareigūnus į (duomenys neskelbtini), kadangi girtas uošvis lindo prie dukters, apdraskė ranką, ausis visa raudona (b.l. 23-25).

Specialisto išvadoje Nr. 347/2019 (09) užfiksuota, jog A. J. konstatuotas nubrozdinimas kairio dilbio srityje. A. J. konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas 2019-06-15 vienu poveikiu. Sužalojimo metu A. J. galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 46).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato alkoholio matuoklio patikros žurnalo duomenyse užfiksuota, jog A. G. 2019-06-16 0.48 val. nustatytas 2,58 promilių girtumas (b.l. 68).

Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ir tyčinį nežymų sveikatos sutrikymą mažamečiui. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį teisingai, kadangi kaltinamasis smurtavo savo vaikaitės atžvilgiu : sugriebė jai už kairės rankos, taip ją apdraskydamas, po to sugriebęs tyčia tampė už plaukų ir dešinės ausies, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nubrozdinimą kairiame dilbyje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į ištirtus įrodymus ir jų nuoseklumą : apklausta mažametės A. J. paaiškino, kad senelis griebė už jai priklausančio telefono, o kita už kairės rankos. Griebdamas už kairės rankos senelis ją apdraskė. Kai senelis ją apdraskė, jai pradėjo skaudėti ranką ir bėgo kraujas. Po to senelis ją sugriebė už plaukų ir tampė. Kai senelis tampė, jai skaudėjo galvą. Dar senelis sugriebė už dešinės ausies ir ją tampė. Tuo metu, kai senelis ją tampė už ausies, jai pradėjo skaudėti ausį. Kuomet buvo mušama, ji išsigando, blogai jautėsi, verkė, šaukėsi mamos (b.l. 37-39).

Skubiosios pagalbos tarnybų pateiktoje stenogramoje užfiksuota, kad 2019-06-16 00.13 val. S. J. prašo iškviesti policijos pareigūnus į (duomenys neskelbtini), kadangi girtas uošvis lindo prie dukters, apdraskė ranką, ausis visa raudona (b.l. 23-25).

2019-06-16 00.15 val. Marijampolės AVPK užfiksuotas smurtas artimoje aplinkoje, į įvykio vietą 2019-06-16 00.22 val. atvyko policijos pareigūnai E. M. ir Š. K. ( b.l.15-18).

2019-06-16 patrulio Š. K. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog smurtą patyrusios A. J. kairėje rankoje yra įdrėskimas, paraudusi dešinė ausis, mergaitė yra susijaudinusi, matosi akivaizdi jos baimė (b.l. 11-14).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. M. patvirtino, kad atvykusi į įvykio vietą, kalbėjo su mergaite, kuri buvo labai išsigandusi, jai buvo sudraskyta ranka, mergaitė pasakė, kad senelis sukėlė konfliktą, jai gulint senelis sugriebė jai už rankos, tempė už plaukų, už dešinės ausies. Mergaitė skundėsi, kad skauda ranką ir dešinį veido šoną, kuris buvo paraudęs.

Liudytoja I. S., atlikusi mažametės nukentėjusiosios apklausą, paaiškino, kad mergaitė nurodė, kad senelis norėdamas atimti iš jos telefoną ją tampė už plaukų, ausies, apdraskė jai ranką, bėgo kraujas, mergaitė dėl to verkė, šaukė mamą. Minėta liudytoja apklausė ir įvykio vietoje buvusį 7-nerių metų nukentėjusiosios brolį M. J., dėl jo apklausos surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad M. J. matė, kaip senelis draskė seserį už rankos ( b.l.61).

Apklausti liudytojai S. J. ir J. J. patvirtino, kad matė, kad dukters A. apdraskyta ranka, raudona ausis, mergaitė sake, kad ją tampė už plaukų, mergaitė skundėsi skausmu.

Kaltinamasis pripažino, kad griebdamas telefoną, įdrėskė anūkei ranką, nurodė, kad galėjo visų aplinkybių dėl girtumo neprisiminti, tačiau paskutinio teisiamojo posėdžio metu po apklaustų liudytojų nurodė, kad anūkei įdrėskė tik į ranką, kitų aplinkybių nepripažįsta. Tokie kaltinamojo parodymai paneigti anksčiau nurodytais įrodymais ir leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis kaltės nepripažįsta, baigiamosiose kalbose kaltinamojo išreikštas gailestis dėl to, ką jis padarė, negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir nėra pagrindo skiriamai bausmei taikyti BK 64 ¹ straipsnio 1 dalį.

Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą veiką, jis baustinas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. G. 2019-06-16 0.48 val. nustatytas 2,58 promilių girtumas (b.l. 68).

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskirtina prie tyčinių nesunkių nusikaltimų. Tai baigtas nusikaltimas.

Kaltinamasis neteistas, kitų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta ( b.l. 98), nebaustas administracinėmis nuobaudomis ( b.l. 99).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltinamojo amžių ir jo turtinę padėtį, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį-mažametę anūkę, siekiant jo elgesio korekcijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 ² straipsnyje – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią programą atlikti per 7 (septynis) mėnesius.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio pagrindu buvo sulaikytas 2019-06-16 ( b.l.76), paleistas 2019-06-17 ( b.l. 77). Į atliktos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas – viena para ( BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b.l. 95-97, BPK 139 straipsnio 3 dalis ).

Nors byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, tačiau teismas laikė, kad kaltinamasis kaltės nepripažino, todėl taikyti BK 64 ¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu nėra pagrindo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, du kompaktiniai diskai, esantys byloje ( b.l.22,39), paliktini byloje.

Mažametės nukentėjusiosios A. J. atstovė pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė I. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, prašo priteisti iš kaltinamojo 500 eurų A. J. ( b.l.118-119). Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko sumokėti 200 eurų. Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu mažametei ( tuo metu 13-kos metų) A. J. kaltinamasis A. G., jos senelis, griebdamas telefoną iš A. J. rankos, apdraską ranką, tampė mergaitę už ausies, plaukų, mergaitė jautė fizinį skausmą, verkė, tapo uždara, nuo spalio 25 d. pradėjo lankytis pas psichologą. Specialistas dėl konstatuoto nubrozdinimo kairio dilbio srityje konstatavo A. J. nežymų sveikatos sutrikdymą. Liudytojai S. J. ir J. J. patvirtino, kad spalio 25 d. su A. J. lankėsi pas psichologą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktika būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.

Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes : neblaivus senelis tyčia smurtavo anūkės atžvilgiu, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų dėl kokių nors liekamųjų reiškinių nukentėjusiosios sveikatai, į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad turtinė žala nebuvo padaryta, į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas laiko, kad iš kaltinamojo priteistina 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir nubausti jį 2500 ( dviejų tūkstančių penkių šimtų )eurų, kas atitinka 50 MGL, bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės atlikimą įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-06-16 iki 2019-06-17- vieną parą, ją prilyginant 2 MGL baudai ir galutinę bausmę paskirti 2400 ( dviejų tūkstančių keturių šimtų) eurų, kas atitinka 48 MGL baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalies reikalavimais, A. G. paskirtai baudai sumokėti nustatyti 24 mėnesių savanoriško sumokėjimo terminą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas – 188659752, į vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801.

sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 ² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią programą atlikti per 7 (septynis) mėnesius.

Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Mažametės nukentėjusiosios A. J. atstovės pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės I. B. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo A. G. 200 ( du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti A. J., šią sumą uzufrukto teise suteikti naudotis mažametės įstatyminiams atstovams išimtinai vaiko interesais.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.