Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo (pavardės) pakeitimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Pareiškėja V. G. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 10 d. išvadą Nr. A136-1804/21(2.4.151-AD21), taip pat įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti (duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos pavardę po santuokos iš „V.“ į „W.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą. Savo prašymą pareiškėja grindžia tokiais esminiais argumentais:

1.1. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymo pakeisti pareiškėjos pavardę V. į W. pareiškėja ir jos šeima patiria didelių nepatogumų, nes nuolat tenka įrodinėti šeimos narių tapatybes. Be to, skirtinga jų pavardžių rašyba pažeidžia pareiškėjos šeimos privatų gyvenimą, nes sukelia akivaizdžių nepatogumų keliaujant.

1.2. Skundžiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvada taip pat neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.

1.3. Pareiškėjai žinoma, kad šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose jau yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių varde ar pavardėje rašmenį „w“. Tai iš esmės patvirtina, kad tokio lotyniško rašmens naudojimas yra įmanomas ir įgyvendinamas.

2. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad dėl galiojančio teisinio reglamentavimo neturėjo galimybės patenkinti pareiškėjos prašymo – jos pavardę po santuokos įrašyti W..

3. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateiktoje išvadoje nurodo, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę W. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

4. Byloje nustatyta, kad pareiškėja V. G. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu J. W.. (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, pareiškėjos pavardė po santuokos nurodoma V., kuri neatitinka vyro pavardės – W..

5. 2021 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių (toliau – ir Skyrius), prašydama jos pavardę po santuokos pakeisti iš V. į W. ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą. Skyrius 2021 m. rugpjūčio 10 d. išvadoje Nr. A136-1804/21(2.4.151-AD21) atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą. Tokį savo sprendimą Skyrius motyvavo tuo, kad pagal galiojančius teisės aktus raidė W sulietuvinta forma rašoma V.

6. Skyriaus atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą atitinka formaliuosius galiojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnį ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 23 punktą civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Kadangi lietuvių kalboje nėra raidės W, Skyrius pagrįstai skundžiamoje išvadoje pažymėjo, kad nurodyta raidė, perrašant pareiškėjos pavardę, turi būti keičiama raide V.

7. Vis dėlto toks sprendimas pažeidžia pareiškėjos teisę turėti savo pavardę, taip pat nepagrįstai riboja jos teisę į šeimos privatų gyvenimą ir ją diskriminuoja.

8. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie vis dėlto susiję su jo privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo priemonė ir rodo šeiminius ryšius. Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-931/09, 66 ir 76 punktai).

9. Pateiktame pareiškime akcentuojama, kad skirtingos šeimos narių pavardės sukelia pareiškėjai ir jos sutuoktiniui nepatogumų – jiems tenka nuolat įrodinėti savo tapatybes. Įrodymų, kurie paneigtų šiuos pareiškėjos teiginius, byloje nėra. Šie nepatogumai, jeigu pareiškėjos pavardė jos asmens dokumente būtų rašoma V., akivaizdu, kartotųsi ir ateityje, t. y. pareiškėja, jos šeimos nariai ir toliau turėtų aiškinti aplinkiniams šeimos narių skirtingų pavardžių (nors ir besiskiriančių tik viena raide) priežastis, būtų painiojama pareiškėjos pavardės rašyba bei tarimas, nes vokiečių kalboje raidė V tariama kitaip nei W. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad skundžiamas Skyriaus sprendimas gali sukelti pareiškėjai rimtų asmeninių ir kitokio pobūdžio nepatogumų, kurie atitinka nurodytus Teisingumo Teismo praktikoje išskirtus požymius.

10. Tiek Skyrius, tiek išvadą teikianti institucija neprieštarauja pareiškėjos prašymo tenkinimui. Be kita ko, Valstybinė lietuvių kalbos komisija pažymi, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės.

11. Apibendrinant nurodytą, darytina išvada, kad egzistuoja faktinis pagrindas nukrypti nuo galiojančių teisės aktų reikalavimų ir patenkinti pareiškėjos V. G. pareiškimą. Pareiškėjos skundžiama išvada panaikinama ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigojamas pakeisti pareiškėjos V. G. pavardę po santuokos iš V. į pavardę W. ir išduoti pareiškėjai naują santuokos sudarymo įrašą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 514 ir 516 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo (pavardės) pakeitimo tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 10 d. išvadą Nr. A136-1804/21(2.4.151-AD21).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę po santuokos iš „V.“ į pavardę „W.“ ir išduoti pareiškėjai naują santuokos sudarymo įrašą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.