Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus) Kauno rajonas) prokurorės Ritos Raulynaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, registruotas užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs gyvenamosios vietos, teistas 6 kartus:

1) 1982-12-01 Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, remiantis BK 47¹str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 1985-01-24 Lietuvos A. T. pagal BK 146 str. 3 d., 250 str. 2 d., 105 str. 6 p. laisvės atėmimu 15 metų. Bausmę atliko 1999-09-06;

3) 2001-02-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 1d. nuteistas pataisos darbams be laisvės atėmimo 6 mėnesiams;

4) 2008-10-17 Zarasų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. (du epizodai), paskirta galutinė bausmė - bauda 1300 litų, konfiskuojant 875 litus. 2016-05-17 bausmė pakeista į 5 dienų areštą; 2017-04-14 paleistas iš Šiaulių TI atlikęs bausmę;

5) 2012-11-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., paskirta laisvės atėmimas 3 metams, 2014-12-31 paleistas iš laisvės atėmimo vietų ligoninės lygtinai, neatlikęs 11 mėn. 19 d. laisvės atėmimo bausmės;

6) 2018-12-12 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. 1 metams laisvės apribojimo, BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus 1/3, paskirta laisvės apribojimas 8 mėn.; 2019-09-04 išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2020-05-31 apie 19.19 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, patikros Nr. 1200009 nustatytas 2,49 promilių girtumas).

Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad

kad 2020-05-31 apie 19.00 val. su pažįstamui S. K. priklausančiu automobiliu „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jam buvo paliktas paremontuoti, būdamas neblaivus nuo savo mamos namų, esančių (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini) pas savo sūnų. Prieš sėdant už automobilio vairo, vienas mamos namuose išgėrė 0,5 lir. degtinės bei alaus, buvo neblaivus. Kodėl važiavo neblaivus, paaiškinti negali, tačiau dėl to labai gailisi. Važiavo apie 4 kilometrų atstumą. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi ties (duomenys neskelbtini) jis su vairuojamu automobiliu nuslydo nuo šalikelės ir atsidūrė griovyje. Prašo bylą baigti baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam baudą ir leisti baudą sumokėti per vienerių metų laikotarpį. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. (b. l. 145–147, 153–154).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2020-05-31 jam dirbant kartu su vyr. patruliu E. A., iš budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad 19.19 val. (duomenys neskelbtini) į griovį įvažiavo automobilis „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko moteris, tai yra įvykio liudininkė M. J., kuri paaiškino, kad matė, kaip minėtas automobilis įvažiavo į griovį. Pabendravus su automobilio vairuotoju, iškart buvo aišku, kad vyras yra neblaivus. Nustatyta, kad vairuotojas V. M.. Vyras savo girtumo neneigė bei neneigė, kad neblaivus vairavo transporto priemonę. Įvykio liudytoja aiškino, kad kol atvyko policijos pareigūnai, minėtas vairuotojas nieko negėrė ir nerūkė (b. l. 74–75).

Liudytoja M. J. parodė, kad 2020-05-31 apie 19.20 val. jai važiuojant kartu su savo sutuoktiniu D. J. savo automobiliu nuo (duomenys neskelbtini), pastebėjo dešinėje kelio pusėje į griovį įvažiavusį automobilį. Mano, kad tad automobilis buvo tik ką įvažiavęs į griovį. Ji su vyru, taip pat žmonės iš kitų dviejų sustojusių automobilių (viso 6 asmenys) ėjo link griovyje esančio automobilio. Priėjus prie automobilio pamatė jame sėdintį vyrą kuris dar buvo su įjungtu automobilio varikliu ir bandė iš griovio išvažiuoti vis judėdamas į priekį bei atbuline eiga. Tačiau jam to padaryti nepavyko. Pamačius, kad vyras buvo sveikas, nesužalotas iškarto pamatė, kad vyras yra akivaizdžiai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje. Netrukus kita moteris, kuri stovėjo šalimai iškvietė policijos pareigūnus. Ji su vyru liko laukti policijos. Kol atvyko policijos pareigūnai, ji visą laiką stebėjo tą vairuotoją, kuris laukdamas policijos pareigūnų nieko negėrė ir nevartojo. Atvykus pareigūnams minėtas vairuotojas pasakojo, kad važiavo link (duomenys neskelbtini) ir jam vairuojant automobilį nepasisekė pasukti į kairę pusę todėl jis įvažiavo į griovį. Visas įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis pamatęs, kad vairuotojas yra neblaivus ir bando išvažiuoti, greitu judesiu ištraukė automobilio raktelius, kuriuos atidavė atvykusiems policijos pareigūnams (b. l. 78–80).

Liudytojas S. K. parodė, kad 2020 gegužės 29 d. iš pažįstamo asmens Ž. D. įsigijo automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirko už 100 eurų. Pirkimo metu pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Automobilio perregistruoti savo vardu nespėjo. Automobilį pirko su defektais, jam reikėjo remonto. Kadangi jo draugės švogeris nusimano apie automobilius ir yra kruopštus, pastarasis pažadėjo automobilį sutvarkyti. Todėl 2020-05-30 jis nuvarė minėtą automobilį į (duomenys neskelbtini) ir paliko jį V. M., kad pastarasis jį suremontuotų ar nustatytų gedimus. V. M. buvo blaivus. Po kelių dienų iš V. M. sužinojo, kad pastarasis važiavo jo automobiliu būdamas neblaivus ir jo automobilis yra uždarytas bei saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, o V. pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 50–52).

L. Ž. D. parodė, kad 2020-05-24 (duomenys neskelbtini) įsigijo iš A. P. automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjo 100 eurų. A. P. minėjo, kad su tuo automobiliu važinėjo jo sūnus, kad jį pirko iš nepažįstamo asmens. 2020-05-29 minėtą automobilį pardavė pagal pirkimo - pardavimo sutartį S. K. už 100 eurų (b. l. 66–67).

2020-05-31 apžiūros protokolu apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) stovintis automobilis „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–32).

VĮ „Regitra“ duomenų bazėje užfiksuota, kad automobilio „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2020-01-21 yra D. P. (b. l. 47).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2020-05-31 19.38 val. V. M. nustatytas 2,53 prom. girtumas, 19.56 val. nustatytas 2,49 prom. girtumas (b. l. 37), tai užfiksuota Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale (b. l. 39–41).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Citroen Xsara“ kaina su (duomenys neskelbtini) eurų (b. l. 46).

Iš 2020-05-29 pirkimo–pardavimo sutarties matyti 2020-05-29 Ž. D. pardavė automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. už 100 eurų (b. l. 53).

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai (liudytojų parodymai, policijos ataskaita, apžiūros protokolas, neblaivumo patikrinimo rodmenys, kita rašytinė bylos medžiaga), o taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis V. M. pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,49 etilo alkoholio, tai yra daugiau negu 1,51 promilė alkoholio. Pripažintina, kad V. M. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 157–159).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Vertinant V. M. kaltinamojo asmenybę pažymėtina, kad jis anksčiau teistas, paskirtas bausmes atlikęs (b. l. 97–123); administracine tvarka baustas (b. l. 126–132); psichiatrinis gydymas – registruotas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos ligoninės Aleksoto sektoriuje (b. l. 90); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2020 nurodyta, kad V. M. atlikti teismo psichologijos ir (ar) teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 96), priklausomybės ligų gydymas – Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 88); nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje; šeiminė padėtis – vedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta viena iš griežtesnių bausmė rūšių bausmės rūšis – areštas, jos dydį nustatant artimą vidurkiui.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 str.). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios teisės atėmimo terminas 3 metams nagrinėjamu atveju atitinka proporcingumo principą (BK 68 str. 2 d.). Šios specialios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad V. M. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,94 promilės etilo alkoholio kraujyje), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo konkrečiu atveju konfiskuotinas turtas – Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui – 2020-05-20 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu šios transporto priemonės savininkas yra S. K. (b. l. 53), kuriam yra grąžinta minėta transporto priemonė (b. l. 54–63), o viešame registre Automobilis Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas T. G. vardu (b. l. 28). Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma (su PVM) – 670 eurų (b. l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 45 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti V. M. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

– išieškoti valstybės naudai iš V. M. konfiskuotino turto – transporto priemonės Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 670 (šešis šimtus septyniasdešimt) eurų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs V. M. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio V. M. sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti V. M., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@nti-pn.lt, telefono Nr. 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

V. M. per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo.

V. M. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.