Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Š. L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. L. G. ieškinį atsakovui F. A. L. G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo prašė:

1.1 nustatyti nepilnamečių M. L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. L. G., gimusios (duomenys neskelbtini)3, gyvenamąją vietą kartu su ieškove;

1.2 priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 1 000 Eur kiekvienam vaikui išlaikymą nuo ieškinio teisme pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės;

1.3 nustatyti tokią vaikų išlaikymui priteistų lėšų naudojimo tvarką: ieškovei leisti uzufrukto teise naudoti dalį išlaikymui skirtų lėšų – po 700 Eur kiekvienam vaikui. Kita likusi iš atsakovo priteisto vaikų išlaikymui skirta dalis – kiekvienam vaikui po 300 Eur – pervedama į vaikų vardu atidarytas sąskaitas banke;

1.4 priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nutarė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

3. Teismas nurodė, kad Lamecija Terme teismo 2020 m. vasario 12 d. daliniu sprendimu dėl šalių R. Š. L. G. ir F. A. L. G. santuokos nutraukimo šalių santuoka yra nutraukta. Byla dalyje dėl vaikų M. L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. L. G., gimusios (duomenys neskelbtini), globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo atiduota tolimesniam tyrimui. Byla dėl vaikų M. L. G. ir E. L. G. globos, jų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo Lamecija Terme teisme pradėta nagrinėti anksčiau negu iškelta Vilniaus miesto apylinkės teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartimi kreipėsi į Italijos Respublikos Lemecijos Termė teismą su prašymu reglamento „Briuselis II bis“ 19 straipsnio pagrindu spręsti dėl šio teismo jurisdikcijos šalių ginčui spręsti dėl vaikų M. L. G. ir E. L. G. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo; civilinę bylą sustabdė iki Lamecijos Termė teismas nustatys, ar jis turi jurisdikciją šalių R. Š. L. G. ir F. A. L. G. ginčui spręsti dėl vaikų M. L. G. ir E. L. G. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Lamecijos Termės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartis, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad 2021 m. vasario 10-15 d. nutartimi Lamecija Termė teismas, vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 19 straipsniu, patvirtino savo potestas iudicandi dėl visų aspektų, susijusių su tėvų pareigomis nepilnamečiams vaikams, su šių vaikų globos teisėmis, gyvenamąja vieta ir išlaikymu, nes į jį buvo kreiptasi pirmiausia dėl šių klausimų, kurie įeina į bylos dėl santuokos nutraukimo (kurią inicijavo R. Š., prieš išvykdama iš Italijos Respublikos teritorijos kartu su abiem nepilnamečiais vaikais) dalyką.

5. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių byla buvo sustabdyta, teismas atnaujino bylos nagrinėjimą. Nustačius, kad Lamecijos Termės teismas, vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 19 straipsniu, patvirtino savo jurisdikciją dėl visų aspektų, susijusių su tėvų pareigomis šalių R. Š. L. G. ir F. A. L. G. ginčui spręsti dėl vaikų M. L. G. ir E. L. G. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo ir ši byla nėra išnagrinėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė jurisdikcijos šioje byloje ir ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo paliko nenagrinėtą. Kadangi ieškinys yra paliktas nenagrinėtas dėl kitos valstybės teismo jurisdikcijos šalių ginče patvirtinimo, todėl teismas bylinėjimosi išlaidas iš šalių valstybei nepriteisė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė R. Š. L. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir nustatyti, kad ieškovės R. Š. L. G. ieškinyje keliami reikalavimai apima Lietuvos teismų jurisdikciją.

7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias jurisdikciją dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, kai ginčo šalys yra skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių tėvai. Byloje egzistuoja tarptautinis elementas, nes vaikų tėvas yra ES, t. y. Italijos Respublikos pilietis, gyvenantis užsienio valstybėje, vaikai su motina iki ginčo dėl vaikų grąžinimo nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme 2019 metais ir vėliau - iki ieškinio dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pateikimo Vilniaus apylinkės teismui (ieškinys pateiktas teismui 2019-12-19), gyveno užsienio valstybėje. Esant pareikštam ieškiniui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, esminis klausimas sprendžiant dėl bylos teismingumo yra vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas, nors reikalavimams ir taikomi skirtingi ES reglamentai. Teismas neatliko išsamaus bylos analizės ir viseto aplinkybių, kurios reikšmingos vertinant bylos jurisdikcijos nustatymo klausimą, tyrimo, tačiau formaliai perdavė bylos jurisdikcijos nagrinėjimo klausimą išspręsti Italijos Lamecijos Termės teismui. Abu vaikai Lietuvoje gyvena nuo 2019 metų. Lietuvoje vaikai lanko būrelius, mokyklas, čia jie registruoti medicinos įstaigose, turi draugų. Taip pat Lietuvoje susiformavę vaikų ryšiai su socialine aplinka ir kita. Neatsižvelgta į tai, kad byloje yra duomenys, jog dar iki šios bylos inicijavimo, dar prieš tai Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eN2-3824-560/2019, Vilniaus apygardos teismas 2019-10-23 nutartimi nutarė vaikų tėvo F. A. L. G. pareiškimo dėl vaikų grąžinimo iš Lietuvos į Italiją netenkinti. Taigi Vilniaus apygardos teismo 2019-10-23 nutartimi teismas vaikų išvežimą pripažino teisėtu. Svarbios aplinkybės buvo nustatinėjamos civilinėje byloje Nr. eN2-3824-560/2019, kurioje buvo konstatuota, kad vaikai, nusprendus grąžinti, Italijoje gali pakliūti į netoleruotiną padėtį. Ieškovė ir jos vaikai nuo 2019 m. vasario mėn. faktiškai gyvena Lietuvoje; pateikti duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, kad vaikai ir ieškovė yra deklaravo savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste.

8. Atsakovas F. A. L. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantė ieškinį Lietuvos teisme pareiškė visiškai nepagrįstai, nes analogiška byla dėl santuokos nutraukimo, vaikų globos, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir susijusių klausimų buvo pačios ieškovės 2017-01-23 pradėta Italijos teisme ir yra neišnagrinėta. Lamecijos Termės civilinio teismo byloje Nr. 151/2017 buvo atlikta daugelis procesinių veiksmų. 2021 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta Lamecijos Termės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartis (su vertimu), kurioje nurodyta, kad 2021 m. vasario 10-15 d. nutartimi Lamecija Termė teismas, vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 19 straipsniu, patvirtino savo potestas iudicandi dėl visų aspektų, susijusių su tėvų pareigomis nepilnamečiams vaikams, su šių vaikų globos teisėmis, gyvenamąja vieta ir išlaikymu, nes į jį buvo kreiptasi pirmiausia dėl šių klausimų, kurie įeina į bylos dėl santuokos nutraukimo dalyką. Klausimas dėl vaikų grąžinimo į Italiją nėra galutinai išspręstas, kadangi procesas pagal reglamentą Briuselis II bis nėra pasibaigęs. Lietuvos teismas nėra atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Atsirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kadangi Lamecijos Termės teismas, vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 19 straipsniu, patvirtino savo juriscikciją dėl visų aspektų, susijusių su tėvų pareigomis šalių R. Š. L. G. ir F. A. L. G. ginčui spręsti dėl vaikų M. L. G. ir E. L. G. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, pirmosios instancijos teismas atsisakė savo jurisdikcijos šioje byloje ir paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtu. CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

11. Nustatęs, kad byloje egzistuoja tarptautinis elementas, teismas turi nustatyti, su kokia valstybe jis yra susijęs, ir pagal tai parinkti taikytinus teisės aktus bylos teismingumo klausimui išspręsti. Tais atvejais, kai tarptautinis elementas yra susijęs su ES valstybe nare, išskyrus Daniją, taikomi ES reglamentai. Šeimos bylose su tarptautiniu elementu šią dieną yra aktualūs du teisės aktai: klausimams dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo – 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – reglamentas ,,Briuselis II bis“), o klausimams dėl išlaikymo – 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas). Šie ES reglamentai ir jų nustatytos jurisdikcijos taisyklės turi viršenybę prieš CPK nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis).

12. Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos dėl tėvų pareigų to paties vaiko atžvilgiu ir tuo pačiu ieškinio pagrindu, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyva sustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija. Jeigu nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, atsisako jurisdikcijos pirmojo teismo naudai (Briuselis II bis 19 straipsnis). Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose procesai pradedami tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių, bet kuris teismas, kitas nei teismas, į kurį kreiptasi pirmiausia, savo iniciatyva turi sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol nustatoma teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija. Jeigu nustatoma teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija, bet kuris teismas, kitais nei teismas, į kurį kreiptasi pirmiausia, atsisako jurisdikcijos to teismo naudai (Išlaikymo reglamento 12 straipsnis). Taigi, abiejuose šiuose teisės aktuose yra įtvirtinta lis pendens taisyklė.

13. Lis pendens taisyklė reiškia, kad bet kuris teismas, išskyrus tą, kuris iškėlė pirmąją bylą, savo iniciatyva privalo atsisakyti savo jurisdikcijos pirmojo, iškėlusio bylą teismo naudai, t. y. ieškovas praranda teisę pareikšti tapatų ieškinį kitam teismui. Ši taisyklė įtvirtinta tiek reglamento „Briuselis II bis“ 19 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos dėl tėvų pareigų to paties vaiko atžvilgiu ir tuo pačiu ieškinio pagrindu, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyva sustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija, tiek Išlaikymo reglamento 12 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skirtingų valstybių narių teismuose procesai pradedami tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių, bet kuris teismas, kitas nei teismas, į kurį kreiptasi pirmiausia, savo iniciatyva turi sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol nustatoma teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija. Ieškovė ginčija, kad teismas Lietuvoje, prieš palikdamas ieškinį nenagrinėtą, privalėjo sustabdyti civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog kiltų pareiga taikyti lis pendens taisykles tėvų pareigų bylose, pirma, bylos turi būti iškeltos dėl pareigų tarp tų pačių tėvų pareigų turėtojų tam pačiam vaikui. Antra, turi sutapti ieškinio pagrindas. Terminas „ieškinio pagrindas“ yra autonomiškai aiškinama sąvoka, nepriklausanti nuo valstybių narių teisėje įprastos atitinkamos sąvokos. Jei tenkinamos lis pendens taikymo sąlygos, teismas, į kurį kreiptasi vėliau, ex officio (pagal pareigas) privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol pirmasis teismas nustatys jurisdikciją. Tačiau tais atvejais, kai galutinai nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija nagrinėti bylą, antrasis teismas privalo atsisakyti jurisdikcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017).

14. Reglamento „Briuselis II bis“ 19 straipsnis ir Išlaikymo reglamento 12 straipsnis detalizuoja teismo veiksmus, būtinus atlikti tais atvejais, kai bylos yra iškeltos skirtinguose teismuose. Šios procedūros atliekamos dviem etapais. Visų pirma, jei tenkinamos lis pendens taisyklės taikymo sąlygos, teismas, į kurį kreiptasi vėliau, privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol pirmasis teismas nustatys jurisdikciją. Antrasis teismas šį veiksmą privalo atlikti ex officio. Ši pareiga yra imperatyvi ir neturi išimčių, jos įgyvendinimui neturi įtakos nei teismo, nei šalių pozicija, nei kitos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame etape turi būti atliekamas tik bylos sustabdymas, bet ne jurisdikcijos atsisakymas. Šios nuostatos esmė yra ta, kad tuo atveju, jeigu antrasis teismas atsisakytų jurisdikcijos vien tuo pagrindu, kad analogiška byla yra anksčiau pradėta kitoje valstybėje narėje, o pirmasis teismas vėliau nustatytų, kad neturi jurisdikcijos, galėtų būti paneigta teisė kreiptis į teismą, o tai iškreiptų reglamento veikimo principus. Tais atvejais, kai galutinai nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija nagrinėti bylą, antrasis teismas privalo atsisakyti jurisdikcijos. Kaip ir pirmajame procedūros etape pareiga dėl bylos sustabdymo, taip antrajame etape galiojanti pareiga atsisakyti jurisdikcijos yra imperatyvi ir nepaliekanti erdvės teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 2 d. Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalga).

15. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė 2017 m. sausio 23 d. pateikė ieškinį Lamecijos Termės civiliniam teismui, kuriame prašė nutraukti šalių santuoką, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina, nustatyti bendravimo su vaikais tvarką ir priteisti M. L. G. ir E. L. G. bei pačiai ieškovei išlaikymą. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Lemecijos Termės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartis, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad 2021 m. vasario 10-15 d. nutartimi Lamecija Termė teismas, vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 19 straipsniu, patvirtino savo potestas iudicandi dėl visų aspektų, susijusių su tėvų pareigomis nepilnamečiams vaikams, su šių vaikų globos teisėmis, gyvenamąja vieta ir išlaikymu, nes į jį buvo kreiptasi pirmiausia dėl šių klausimų, kurie įeina į bylos dėl santuokos nutraukimo (kurią inicijavo R. Š. L. G., prieš išvykdama iš Italijos Respublikos teritorijos kartu su abiem nepilnamečiais vaikais) dalyką. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Lamecijos Termės teismas nustatė savo jurisdikciją, pagrįstai atsisakė jurisdikcijos ir paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtu.

16. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba valstybė pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovės atskirasis skundas netenkintas, pagrindo priteisti valstybės patirtas išlaidas, patirtas atstovaujant ieškovei, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės R. Š. L. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.